- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-637-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02301-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui N. K., trečiajam asmeniui VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai, institucijai teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. R. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti 1998-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą materialinio išlaikymo iš N. K., dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir formą iš ¼ dalies dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį į 400,00 Lt sumą, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki G. K. pilnametystės. Nurodė, kad 1998-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patenkintas jos ieškinys dėl alimentų iš N. K. dukrai G. K. priteisimo. Minėta nutartimi iš N. K. dukters G. K. išlaikymui buvo priteisti alimentai ¼ dalis dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998-02-27 iki G. K. pilnametystės. Tačiau dukra auga ir jo poreikiai didėja, todėl jos išlaikymui atsakovo mokamų kas mėnesį vidutiniškai 160 Lt jau nepakanka. Dukters maistui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 300,00 Lt, avalynės, drabužių ir higienos priemonių įsigijimui -250,00 Lt, mokyklinių prekių įsigijimui, knygoms, mokykloje organizuojamiems renginiams, laisvalaikio praleidimui – 250,00 Lt. Daugumą dukrai reikiamų prekių perka turgavietėje, kur prekės pigesnės, todėl ir negali pateikti teismui čekių apie prekių įsigijimą. Šiuo metu ji nedirba, yra motinystės atostogose, augina 2012-09-02 gimusią dukrą M. K.. Atsakovas dukrai materialinį išlaikymą teikia nereguliariai ir nesutinka gera valia jo padidinti. N. K. nėra sukūręs naujos šeimos, neturi vaikų, G. yra vienintelis jo vaikas. Mano, kad atsakovas savo dukters išlaikymui galėtų mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Sutinka, kad gal jos reikalavimas dėl 400,00 Lt ir per didelis, bet kadangi atsakovas nenori prisidėti prie mergaitės auklėjimo, gydymo, visai nesirūpina, todėl vertėtų padidinti išlaikymo sumą. Mergaitei reikalingas gydymas, išsilavinimas, dabar ji nelanko mokyklos. Tik užvakar N. K. pervedė pinigų, kad ji galėtų pasidaryti pasą. Jos pačios pajamas sudaro 40 procentų atlyginimo dydžio pašalpa iš VSDFV, mažajai mergaitei gaunami iš Vaikų išlaikymo fondo 198 Lt, sūnui mokama našlaičio pensija. Ji viena augina 3 nepilnamečius vaikus. Dukroms yra 1 ir 16 metų, sūnui 7 metai. Visi vaikai auga be tėvo. Į darbą Kauno klinikose, kur yra bendrosios praktikos slaugytoja, ruošiasi grįžti, šiuo metu baigėsi licencijos laikas, kas penkeri metai reikia išsilaikyti licenciją. Turi nuosavą 2 kambarių butą, yra skola už komunalines paslaugas nuo praėjusių metų žiemos. Žiemą už butą tenka mokėti apie 700-800 Lt. Mergaitei reikia apsirengti, pavalgyti, turi stuburo traumą, reikalinga gydytojo konsultacija, tačiau negali konsultuotis, nes visas gydymas buvo mokamas visus metus. Mergaitė mokosi 9 klasėje Suaugusių švietimo centre. Pati visą laiką rūpinasi dukra G., tėvų valdžios apribojimas panaikintas 2013-10-21, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, dukrą visą laiką išlaikiusi pati.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 1998 m. kovo 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo išieškomą iš N. K. materialinio išlaikymo dukros G. K. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-02-27 iki Gabrielės pilnametystės, dydį į po 400,00 Lt mokamą materialinį išlaikymą kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos (2013-10-17) iki G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui vaikui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškomo iš N. K. priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskyrė jos motiną R. J..
Teismas nustatė, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas N. K. ir ieškovė R. J.. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nutarta išieškoti iš N. K. alimentus dukros G. K. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-02-27 iki G. pilnametystės. R. J. ir jos nepilnametė dukra G. K. savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei R. J. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas bei automobilis VW A. I. nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-07-31 yra mokama našlaičių pensija – 153,79 Lt per mėnesį. Ieškovei mokama motinystės pašalpa, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-11-30 jai viso išmokėta 5696,95 Lt. Ieškovei buvo išmokėta išmoka vaikui ir vienkartinė išmoka vaikui už 2012 m. rugsėjo – lapkričio mėn., viso 2027,79 Lt. Ieškovė nuo 2004-06-01 dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VĮ Kauno klinikose, o nuo 2012-10-24 iki 2014-09-02 yra vaiko priežiūros atostogose, jos vidutinis darbo užmokestis nuo 2010-12-01 iki 2012-03-31 buvo 1546,72 Lt. Kauno klinikų 2012-09-07 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2068 nustatyta, kad ieškovei nuo 2011-09 iki 2012-08 priskaičiuota ir viso išmokėta 9984,89 Lt. Pagal 2011-05-23 Kredito sutartį Nr. 1861118240426-82 ieškovė yra paėmusi 20000,00 Lt kreditą, automobilio pirkimui ir būsto remontui, gražinimo data – 2016-05-10. Iš ieškovės pateikto kvito matyti jos išlaidos mokyklinėms prekėms. Mokinio pažymėjimo MP Nr. 1682893 kopija nustatyta, kad G. K. mokosi Jonavos suaugusiųjų švietimo centre.
Taip pat teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. sausio mėn. iki spalio mėn., atskaičius mokesčius, buvo apie 329,34 Lt. Nuo 2007-06-26 iki 2012-10-31 – jo vidutinis atlyginimas minėtu laikotarpiu buvo apie 570,15 Lt bei nuo 2013-05-18 iki 2013-09-30 - jo vidutinis atlyginimas minėtu laikotarpiu buvo apie 500,00 Lt. A. N. K. nuo 2012-11-05 yra bedarbis, nuo 2013-01-01 iki 2013-05-12 gavo nedarbo draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui savo sudarytą pažymą apie 2012 m. sumokėtą materialinį išlaikymą bei kasos išlaidų orderių kopijas, iš kurių matyti, kad per 2012 m. jis viso sumokėjo 1356,80 Lt materialinio išlaikymo. 2011-06-07 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi R. J. nuosavybės teise atiteko butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimu panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-814/2013 taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas pareiškėjai R. J. jos nepilnametės dukros G. K. atžvilgiu bei nustatyta nepilnametės G. K. gyvenamoji vieta su vaiko mama R. J.. Teismas taip pat nustatė, kad nepilnametės dukros G. K. poreikiai, palyginus su 1998-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu buvusiais poreikiais, padidėjo. Teismas nurodė, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį nepilnametės dukros poreikiams tenkinti išleidžia - maistui 300,00 Lt, avalynės, drabužių ir higienos priemonių įsigijimui – 250,00 Lt, mokyklinių prekių įsigijimui, knygoms, mokykloje organizuojamiems renginiams, laisvalaikio praleidimui – 250,00 Lt, todėl išaugus vaiko poreikiams bei pakilus visų prekių ir paslaugų kainoms, priteistas materialinis išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį tapo per mažas, negalintis patenkinti minimalių vaiko poreikių. Nepilnametė šalių dukra G. K. yra patyrusi stuburo traumą, jai reikalingos gydytojo konsultacijos. Teismas sprendė, jog atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas, pagal specialybę autošaltkalvis, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl turi galimybių dirbti, darbo biržos įskaitoje neįrašytas, yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas N. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013m. lapkričio 26 d. sprendimą ir palikti galioti 1998 m. kovo 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad su Jonavos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu nesutinka nes ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 800 Lt, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų t.y. sąskaitų - faktūrų ar kasos čekių motyvuodama kad daugumą prekių perka turgavietėje, tačiau net ir perkant turgavietėje, klientui reikalaujant tokie dokumentai privalo būti išduodami. Taip pat ieškovės nurodyta 800 Lt suma neatitinka protingumo kriterijaus, nes iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovės pajamos yra apie 1500 Lt. Jeigu ieškovė dukters išlaikymui skiria 800 Lt tai kitiems šeimos nariams t.y. jai ir dar dviems vaikams lieka tik 700 Lt. Ieškovė nurodo, kad dukra turi stuburo traumą ir jai reikalingas gydymas, kurio ji negali teikti, nes jis yra mokamas, tačiau šią traumą mergaitė patyrė gyvendama su mama, vesdamos asocialų gyvenimo būdą, girtaudamos, dėl šios traumos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė buvo apklausiama kaip specialioji liudininkė, todėl atlyginti žalą turi ją padaręs asmuo. Kita svarbi aplinkybė į kurią teismas turi atsižvelgti nustatydamas materialinio išlaikymo dydį yra tėvų turtinė padėtis. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir, kad atsakovo pajamos šiuo metu yra tik Valstybės skiriama socialinė pašalpa t.y. 350 Lt per mėnesį, taip pat nurodė, kad atsakovas neturi jokio brangaus nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį, sprendime nurodydamas, kad atsakovas jauno amžiaus, turi specialybę ir pajėgus teikti tokį materialinį išlaikymą. Šiuo metu atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių mokėti po 400 Lt kas mėnesį. Taip pat teismas iš atsakovo priteisė 240 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatas turėjo atstovauti pirmos instancijos teisme, tačiau nei viename posėdyje jis nedalyvavo, taip pat ieškovė vieno posėdžio metu nurodė, kad ji atsisakė atstovo paslaugų ir sutiko, kad toliau teismo posėdžiai bus vedami be advokato, tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti 1998-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą materialinio išlaikymo iš N. K., dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir formą iš ¼ dalies dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį į 400,00 Lt sumą, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki G. K. pilnametystės (t.1,b.l. 22-23). Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 1998 m. kovo 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo išieškomą iš N. K. materialinio išlaikymo dukros G. K. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-02-27 iki G.(duomenys neskelbtini) pilnametystės, dydį į po 400,00 Lt mokamą materialinį išlaikymą kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos (2013-10-17) iki G. K., gim. 1997-02-09, pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymui lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę R. J. (t.1, b.l. 163-167).
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (t.1, b. l. 9-11). 2012-09-27 VĮ „Regitra“ Kauno filialo duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW PASSAT (t., b. l. 12). VSDFV Kauno skyriaus duomenimis ieškovės nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-07-31 yra mokama našlaičių pensija – 153,79 Lt per mėnesį (t.1, b. l. 13-14, 67). VSDFV Kauno skyriaus duomenimis ieškovei mokama motinystės pašalpa, laikotarpiu nuo 201-08-01 iki 2012-11-30 jai viso išmokėta 5696,95 Lt (t.1,b. l. 64-65). VSDFV Kauno skyriaus duomenimis ieškovei buvo išmokėta išmoka vaikui ir vienkartinė išmoka vaikui už 2012 m. rugsėjo – lapkričio mėn., viso 2027,79 Lt (t.1, t., b. l. 66). Ieškovė nuo 2004-06-01 dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VĮ Kauno klinikose, o nuo 2012-10-24 iki 2014-09-02 yra vaiko priežiūros atostogose, jos vidutinis darbo užmokestis nuo 2010-12-01 iki 2012-03-31 buvo 1546,72 Lt. Ieškovei nuo 2011-09 iki 2012-08 priskaičiuota ir viso išmokėta 9984,89 Lt (t.1, b. l. 68). Ieškovė yra paėmusi 20000,00 Lt kreditą, automobilio pirkimui ir būsto remontui, gražinimo data – 2016-05-10 (t.1, b. l. 15-17, 74-75). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. sausio mėn. iki spalio mėn., atskaičiavus mokesčius, buvo apie 329,34 Lt (t.1, b. l. 39-40). Atsakovas nuo 2012-11-05 yra bedarbis, nuo 2013-01-01 iki 2013-05-12 gavo nedarbo draudimo išmoką (t.1, b. l. 80). Atsakovas pateikė teismui savo sudarytą pažymą apie 2012 m. sumokėtą materialinį išlaikymą bei kasos išlaidų orderių kopijas, kur nurodyta, kad per 2012 m. jis viso sumokėjo 1356,80 Lt materialinio išlaikymo (t.1, b. l. 41, 81-88). 2011-06-07 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi R. J. nuosavybės teise atiteko butas, adresu (duomenys neskelbtini)(t.1, b. l. 42-45).
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir, kad atsakovo pajamos šiuo metu yra tik Valstybės skiriama socialinė pašalpa t.y. 350 Lt per mėnesį, taip pat nurodė, kad atsakovas neturi jokio brangaus nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį, sprendime nurodydamas, kad atsakovas jauno amžiaus, turi specialybę ir pajėgus teikti tokį materialinį išlaikymą
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturintis kitų išlaikytinių, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Ieškovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių vaiko būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan. Taip pat atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamas sudaro tik bedarbio pašalpa ir todėl negali teikti savo nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas, pagal specialybę autošaltkalvis, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl turi galimybių dirbti, darbo biržos įskaitoje neįrašytas, yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Taip pat teismas, teisingai įvertinęs padidėjusius šalių dukters poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantui neišgalint teikti priteisto išlaikymo dėl svarbių aplinkybių, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą esminiai, turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek dukros poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaiko ir jo tėvų interesus. Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymas yra padidintas tik iki 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį dukros išlaikymui pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš atsakovo priteisė 240 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. tačiau nei viename posėdyje advokatas nedalyvavo, taip pat ieškovė vieno posėdžio metu nurodė, kad ji atsisakė atstovo paslaugų ir sutiko, kad toliau teismo posėdžiai bus vedami be advokato, tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole.
Bylos duomenimis ieškovę, kuri buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas (t.1, b.l.98-99). Į bylą pateikta pažyma apie patirtas išlaidas – 240 Lt (t.1, b. l. 116). Remiantis LR CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl valstybės išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.