Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-149-1156/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-28
Bylos Nr.
A20.-149-1156/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00130-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. A20.-149-1156/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00130-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7;21.9.13(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui L. R. E., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

vertėjai Cordona Gonsales Krus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio L. R. E. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu, pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundu prašoma pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir užsienietį apgyvendinti (duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodoma, kad dėl Migracijos departamento sprendimo prašymą nagrinėti skundos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, yra paduotas skundas administracinėje byloje Nr. eI3-9007-583/2024. Paprastai valstybė imasi veiksmų siekiant užkirsti kelią persekiojimui. Jei nėra nustatoma, kad prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama , ar tokiam asmeniui gali būti suteikta papildoma apsauga. Šiuo konkrečiu atveju užsienietis atvyko iš nesaugios kilmės šalies, (duomenys neskelbtini) nustatomi nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai, nužudymai, susidorojimai užsakyti valstybės, nepagrįstai sulaikymai, kankinimai ir t. t. Užsienietis dalyvavo 2021 m. liepos 11 d. protestuose, nuo to laiko jį visa laiką sekė policija, tris kartus buvo įkalintas kalėjime. Užsienietis yra už savo kilmės valstybės ribų, visiškai pagrįstai buvo persekiojimo, persekiojimas yra grindžiamas politiniais įsitikinimais, negali pasinaudoti kilmės šalies apsauga arba ten grįžti, nėra priežasčių nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Antra, Teisingumo teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2023 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (toliau – Direktyva) 2 straipsnio (h) punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kuria valstybė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur judėjimo laisvė atimta, kai prašytojas netenka judėjimo laisvės, atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. C-72/22 konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad asmuo laikomas atskirtas nuo kitų gyventojų ir netenka judėjimo laisvės, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2 straipsnio (h) punktą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatytų tikslų negalima pasiekti kitais būdais. Užsienietis negali laisvai judėti net centro teritorijoje (išeiti, kada nori), judėjimo trajektorija apsiriboja tik pastato, kuriame apgyvendintas, ribomis, kas reiškia, kad jis yra de facto sulaikytas.

2. Užsienietis, jo atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Atstovė pažymėjo, kad dar prieš atvykdami užsieniečiai kreipėsi į Migracijos departamentą ir teiravosi dėl prieglobsčio prašymo pateikimo procedūros, gavę atsakymą, kad prieglobsčio prašymą galima pateikti atvykus į pasienio kontrolės punktą, taip ir padarė. Apgyvendinant nebuvo atsižvelgta į individualias aplinkybes. Be to, pats Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 14 d. pakeitė savo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą, nors su abiem Migracijos departamento sprendimais užsienietis supažindintas tik 2024 m. gegužės 15 d., iškart išreiškė pageidavimą jį skųsti, tačiau jau 2024 m. gegužės 16 d. buvo bandoma užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2024 m. birželio 17 d.

3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Įstatymas 140⁸ straipsnio 3 dalimi Migracijos departamentas priima sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) buvo užregistruotas 2024 m. kovo 25 d. Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka, nes atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad yra Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nurodytų aplinkybių (užsieniečio pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nedetalus, nekonkretus, nenuoseklus, prieštaringas) ir nėra individualių aplinkybių, susijusių su amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, bet ne ilgiau kaip 5 (penkis) mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas skubos tvarka ir Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos, išsiųsti užsienietį. Užsienietis nenurodė individualių aplinkybių, susijusių su užsieniečio amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama užsieniečio teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nedetalus, nekonkretus, nenuoseklus, prieštaringas, negalima konstatuoti, kad užsienietis teikė pagalbą Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, todėl užsieniečio skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

4. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuoti, atsiliepime suformuotas prašymas bylą nagrinėti o atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujanti Migracijos departamento atstovui.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

7. Byloje nustatyta:

7.1. 2024 m. kovo 18 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu informavo (duomenys neskelbtini) pilietę dėl prieglobsčio prašymo pateikimo procedūros, nurodydamas, kad asmuo gali pateikti prieglobsčio prašymą atvykęs į pasienio kontrolės punktą.

7.2. 2024 m. kovo 25 d. užsienietis, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais, atvyko į Medininkų pasienio kontrolės punktą, turėdamas galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, tačiau neturėdamas dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.

7.3. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos, jo prašymas priimtas, nuspręsta jį nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Nors dėl minėto Migracijos departamentas sprendimo buvo paduotas skundas, tačiau 2024 m. balandžio 15 d. atsisakyta skundą priimti.

7.4. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2024 m. kovo 25 d.

7.5. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi užsienietį nusprendė užsienietį apgyvendinti (duomenys neskelbtini), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad yra Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra individualių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką, bet ne ilgiau nei kaip 5 (penkis) mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

7.6. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7.7. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3, 4 ir 5 punktus.

7.8. Nesutikdamas su sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį dar nagrinėjamas Regionų administraciniame teisme, todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7.9. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2024 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo užsieniečio atžvilgiu ir iki 2024 m. birželio 17 d. uždraudė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 517 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalimi taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

9. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra individualių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima sprendimą laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, patalpoje, laikiname būste ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 (penkis) mėnesius, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 (dvidešimt aštuonias) dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jeigu pasikeičia su prieglobsčio prašytoju susijusios aplinkybės ir Migracijos departamentas jas įvertinęs nustato, kad nėra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsirado individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

10. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašymą nuspręsta nagrinėti skubos tvarka, t. y. nustatyta, kad Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, taip pat nėra individualių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, daroma išvada, kad egzistuoja Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Atitinkamai tai reiškia, kad Migracijos departamentas turėjo teisę priimti sprendimą užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau nei kaip 5 (penkis) mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

11. Migracijos departamento teigimu, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, apklausų metu kalbėjo abstrakčiai. Pagal Įstatyme pateiktą „nebendradarbiavimo“ sampratą ir nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022), nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3770-789/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022), tačiau byloje nėra duomenų, kad užsienietis būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Priešingai iš kartu su atsiliepimu pateiktos apklausos santraukos matyti, kad jis neatsisakė dalyvauti Migracijos departamento organizuotoje apklausose, kurių buvo iš viso net dvi (2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. balandžio 18 d.), atsakė į jam užduotus klausimus, nurodė savo vardą, pavardę bei kitus asmenį identifikuojančius duomenis, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 25 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 34 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022, 25 punktas), todėl konstatuojama, jog užsieniečio pasakojimo pagrįstumas tol, kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Vien aplinkybė, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, užsienietis Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai, negali būti laikomos savaime pakankama ir pateisinama priemonė riboti užsieniečio judėjimo laisvę tokį ilgą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3562-463/2022). Nuo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją praėjo ilgesnis nei 4 (keturių) savaičių terminas, tačiau iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl užsieniečio įleidimo į valstybės teritoriją klausimas, nors 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 42 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas baigėsi. Pastebėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalį, jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Atitinkamai tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato galimybę neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną prieglobsčio prašytoją apgyvendinti neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12. Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio laisvė judėti suvaržyta nepagrįstai, todėl toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3562-463/2022; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 30 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 35 punktas), todėl ginčijamas Migracijos departamento sprendimas keistinas ir užsienietis laikinai apgyvendintinas (duomenys neskelbtini) neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio L. R. E. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria užsieniečiui taikomi judėjimo ribojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė