Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
1-71-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54730-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-946/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-54730-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.3.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.kovo 2 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujantprokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajam A. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1. 2009-05-22 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo;

2. 2009-12-22 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. galutinė subendrinta bausmė – 2 m. laisvės apribojimo;

3. 2010-03-05 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-22 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo (bausmė atlikta)

4. 2015-05-26 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo. 2016-01-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimt) parų areštu,

5. 2016-08-29 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-26 Jonavos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėn. ir 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs, 2016-09-12 paleistas iš Marijampolės pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. (2 veikos) ir 215 str. 1 d. (2 veikos), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015-09-07 sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko A. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir su savimi laikė bei 2015-09-07 laikotarpiu nuo 06:58:08 iki 07:00:21 val. prekybos centre „IKI“, Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą neteisėtai panaudojo, kai turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas, t. y. įdėjo A. B. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą ir iš A. B. sąskaitos per tris kartus nurodė bankui išmokėti 230 Eurų, tačiau nurodytos pinigų sumos neįgijo, nes banko sąskaitoje nepakako piniginių lėšų.

Taip pat A. K. 2015-09-20 sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko A. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir su savimi laikė bei 2015-09-20 laikotarpiu nuo 07:44:46 iki 07:47:41 val. prekybos centre „IKI“, Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą neteisėtai panaudojo, kai turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, t. y. įdėjo A. B. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą ir iš A. B. sąskaitos per du kartus nurodė bankui išmokėti 130 Eurų ir bankomato išmokėtus pinigus pasiėmė sau.

Taip pat A. K. 2015-11-10 apie 9 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), su rastu prie durų raktu atrakino T. K. buto įėjimo duris ir įsibrovė į butą bei iš jo pagrobė T. K. 300 Eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“ su pakrovėju ir USB jungtimi „Huawei“, du 100 Eurų vertės skaitmeninius fotoaparatus „Samsung“ su pakrovėju, 65 Eurų vertės vyrišką striukę, 30 Eurų vertės antklodę su užvalkalu.

A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad 2015-09-07 (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini). su uošviais B. ir R. B. gėrė, o kai jie išėjo pas kaimynus, tai paėmė banko kortelę, nuvažiavo į Kauną. Kortelė buvo virtuvėlėje ant palangės. B. nematė, kaip paėmė tą kortelę. Nuvažiavęs į V. prie „Iki“, nurodė bankomatui per tris kartus išmokėti pinigus. Paimti pinigų nepavyko, nes per didelė suma buvo nurodyta. Kai nepavyko nuimti pinigų, grįžo atgal ir grąžino kortelę. 2015-09-20 vėl taip pat viskas įvyko, tik pavyko paimti pinigų. Tą kartą vėl paėmė kortelę, uošvis B. jo dar paklausė, kur jis eina, tai jam pamelavo, kad eina grybauti. Iš tikrųjų nuvyko vėl prie to paties bankomato ir išgrynino nuimdamas nuo B. sąskaitos 130 Eurų. Po to banko kortelę grįžęs padėjo ten, iš kur paėmė. Nuimtus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl vagystės iš buto kaltinamasis paaiškino, kad žinojo, kur laikomas raktas, todėl ryte, kai žinojo, kad nieko ten nėra, atsirakino duris ir į jį pateko. Butas jo sesers T. K. Sesuo leidimo patekti į butą nedavė. Ėjo į butą, kad taip pabūti, bet paėmė iš jo kompiuterį, du fotoaparatus, vyrišką striukę ir antklodę. 495 Eur civilinį ieškinį dėl to pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. B. pareiškimu, kuriuo jis 2015-09-22 kreipėsi į policiją dėl to, kad prisijungęs prie SEB banko elektroninės bankininkystės pastebėjo, kad 2015-09-08 į jo sąskaitą buvo įnešti 230 Eur. iš bankomato (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną iš to paties bankomato 100 Eur. buvo nuimta, 2015-09-20 iš to paties bankomato buvo nuimta 130 eur. Žalos nepatyrė, bet susirūpino, kas naudojasi jo sąskaita, nes jo kortelė buvo pas jį, šeimos nariai ja nesinaudoja, dublikato jis neturi. (1t., b.l.18-19)

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015-09-08 pastebėjo, kad jo SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) be jo valios ir pastangų vyksta piniginių lėšų judėjimas, t.y. bankomate, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (PC „IKI“ (duomenys neskelbtini)) yra įnešta grynais 230 Eur. Kadangi žinojo, kad į tą bankomatą pinigų įnešti neįmanoma, tai susirūpino, kas čia vyksta. Jis turi savo įmonę, tai pagalvojo, kad gal kas nors taip atsiskaitė grynais. Paprastai įmonės užmoka pavedimu per banką. Pradėjo visų klientų ir pažįstamų klausinėti, kieno tai įnešti pinigai, bet niekas neatsiliepė. Tų pinigų nelietė, pagalvojo, kad tai banko klaida ir laukė. Tikėjosi, kad bankas pastebės klaidą ir tuos pinigus nuskaitys. Tačiau 2015-09-21 internete pamatė, kad nuimta 2x100? ir 30? ir paskambino SEB banko darbuotojams pasitikslinti, ar tai jie ištaisė tą klaidą. Jie pasakė, kad jie mato, jog tie pinigai nuimti bankomate Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau naudojantis jo PIN kodu. Jie pabrėžė, kad viena operacija nepavyko, tačiau nesakė, kiek ta operacija bandyta nuimti. Kadangi niekam SEB banko kortelės nebuvo davęs, turėjo ją su savimi, kortelės PIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik jo galvoje, tai suprato, kad čia vyksta negeri dalykai. Banko darbuotojai pasakė, kad kreiptųsi į policiją, jei pats tų pinigų neįnešė. 2015-09-22 kreipėsi su pareiškimu. Tvirtina, kad 2015-09-07 į jo banko sąskaitą buvo įnešta 230 ?, ir tą pačią dieną nuimta 230?.Tačiau 2015-10-01 gavęs banko išrašą pamatė, kad 2015-09-20 nuimta 130 ? (100? ir 30?). Be to, atliekant šias operacijas dėl komisinio mokesčio mokėjimo jam buvo nuskaičiuota 6,60 ?. Tačiau bankas jam grąžino 4,60 ? pagal jo atskirą pareiškimą. Todėl 130 ? padarytų nuostolių ir 2 ? jo nepastebėtų komisinių negrąžinti iki dabar. Tai sudaro jam padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 23-27).

2015-10-A. B. savanoriškai pateikė savo banko išklotinę, kur matyti piniginių lėšų judėjimas, jų nuėmimas kortele Nr. (duomenys neskelbtini). (1t, b.l.38-40)

UAB „First Data Lietuva“ pateikti foto vaizdai, kuomet buvo naudojama mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Viename iš jų kodu (duomenys neskelbtini) rasta 15 rinkmenų, kuriose yra iš bankomato pusės fiksuotos rūkančio vaikino su juoda striuke trumpais kirptais plaukais, apie 23 m. amžiaus, panašaus į A. K., nuotraukos. Ant nuotraukų yra užrašai apie operacijas, jų laiką. Visose nurodytas ATM Nr. (duomenys neskelbtini), kamera Nr. 1. : 1) 6:58:08 Transaction start; 2) 6:58:08 Track 2 data: (duomenys neskelbtini); 3) 6:58:28 Transaction reply next 105 Function Q000D5000; 4) 6:58:33 Card ((duomenys neskelbtini)) taken; 5) 6:59:01 Transaction start ; 6) 6:59:01 Track 2 data (duomenys neskelbtini); 7) 6:59:19 Transaction reply next 123 Function B000; 8) 6:59:20 Transaction reply next 123 Function Q000D8000; 9) 6:59:21 Transaction reply next 105 Function Q000D5000; 10) 6:59:25 Card ((duomenys neskelbtini)) Taken; 11) 7:00:01 Transaction Start; 12) 7:00:01 Track 2 data (duomenys neskelbtini); 13) 7:00:21 Transaction reply next 123 function Q000D8000; 14) 7:00:21 Transaction reply next 105 function Q000D5000; 15) 7:00:23 Card (duomenys neskelbtini) Taken. Kitame lange kodu 20150920 rasta 13 rinkmenų, kuriose yra iš bankomato pusės fiksuotos to paties vaikino su juoda striuke trumpais kirptais plaukais, apie 23 m. amžiaus, panašaus į A. K., nuotraukos. Ant nuotraukų yra užrašai apie operacijas, jų laiką. Visose nurodytas ATM Nr. (duomenys neskelbtini), kamera Nr. 1.: 1) 7:44:45 Transaction start; 2) 7:44:45 Track 2 Data (duomenys neskelbtini); 3) 7:45:07 Transaction reply next 123 Function B000; 4) 7:45:19 Cash presented; 5) 7:45:21 Cash taken; 6) 7:45:33 Transaction reply next 113 Function 5000; 7) 7:45:39 Card (duomenys neskelbtini) taken; 8) 7:46:06 Transaction start; 9) 7:46:06 Track 2 data (duomenys neskelbtini);10) 7:47:24 Transaction reply next 123 Function B000; 11) 7:47:36 Cash presented; 12) 7:47:37 Cash taken. (1t, b.l.45-49)

2015-10-15 A. B. parodžius atpažinti A. K. iš fotonuotraukų, jis jį atpažino kaip dukros R. B. draugą A. (1t.,b.l.50-56)

2015-11-10 T. K. pareiškime policijai nurodyta apie tai, kad 2015-11-10 apie 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad praviros jos buto durys ir iš namų pavogtas nešiojamas kompiuteris „Asus“ , USB „Huawey“ nešiojamo kompiuterio pakrovėjas, patirta žala apie 300 Eur. Įtaria, kad šiuos daiktus pavogė brolis A. K. Nuo buto raktus ji palikdavo lauke, ant palangės. 2015-11-09 apie 19:00 val. A. K. buvo atėjęs į svečius pakalbėti, prašė leisti pernakvoti, ji jo nepriėmė ir jis išėjo. 2015-11-10 apie 7:10 val, jis vėl atėjo, prašė pasilikti pas ją iki 8 val., bet ji neleido, nes jai reikėjo išeiti. (1t, b.l.58-59)

Nukentėjusioji T. K. parodė, kad brolis A. K. pas ją negyveno, nuomojamame bute gyvena ji, nepilnametis sūnus ir sugyventinis M. G. A. K. šiame bute neregistruotas ir jos nepageidaujamas. A. K. pavogė jos nešiojamą kompiuterį „Asus“ su pakrovėju, USB „Huawey“, kurių vertė 300 Eur., be to, vėliau apsižiūrėjo, kad pavogta ir dvigulė antklodė 30 Eur. vertės, du „Samsung“ firmos skaitmeniniai fotoaparatai ir vienas pakrovėjas, jų bendra vertė 100 Eur., pavogta vyriška mėlyna tekstilinio audinio striukė su įsegamu dirbtiniu pašiltinimu, firmos ir dydžio nežino, jos vertė – 65 Eur.. Viso ji patyrė 495 eurų materialinę žalą. Po vagystės A. K. su ja daugiau nebendravo. Savo broliui A. neatleis, kad ją apvogė, nes jau ne kartą buvo apvogęs savus, dėl to reikia, kad pasimokytų. Su juo tikrai nesitaikys.(1t, b.l.72-73)

A. K. veikos ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. 214 str. 1 d.(2 veikos) ir 215 str. 1 d.(2 veikos)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tiek 2015-09-07, tiek ir 2015-09-20 neteisėtai įgijo, laikė, o vėliau ir panaudojo jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis (PIN kodą) ir to pasėkoje apgaule, tai yra pateikdamas save elektroninei banko sistemai (naudodamasis bankomatu) kaip minėtos elektroninės mokėjimo priemonės teisėtą naudotoją, vienu atveju (2015-09-07) pasikėsino įgyti 230 Eurų, o kitu atveju (2015-09-20) įgijo (bankomate išgrynino) 130 Eurų.

Pažymėtina, kad atsakomybei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kilti pakanka neteisėto vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir (ar) jos naudotojo asmens tapatybė patvirtinančių duomenų įgijimo ar laikymo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – neteisėto bent vienos finansinės operacijos atlikimo svetima elektronine mokėjimo priemone. BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys formalios, todėl šiuo atveju padarinių suvokimas ar jų atsiradimas net nėra nebūtinas. Tačiau, jeigu tuo pačiu metu neteisėtai pasinaudojus svetima elektronine mokėjimo priemone ir (ar) jos teisėto naudotojo asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis, įgyjami pinigai, kaip, kad nustatyta nagrinėjamu atveju 2015-09-20 veikos metu arba pasikėsinama tai padaryti, kaip yra nustatyta 2015-09-07 veikos metu, tokia veika kvalifikuojama iš idealiosios sutapties ir pagal BK 182 str. kaip sukčiavimas, kadangi kaltininkas tokiu būdu elektroninei banko sistemai save pateikia kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, tai yra veikia apgaule ir tokia veika padaro turtinės žalos kitam asmeniui arba pasikėsina ją padaryti, jeigu turto neužvaldo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Remiantis teismų praktika pagal minėtų 214, 215 straipsnių dispozicijų prasmę mokėjimo priemonė, jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys yra svetimi, kai jie nepriklauso kaltininkui. Kaltininko tyčios turinį lemia ne jo supratimas apie mokėjimo priemonę perdavusio asmens valdymo neteisėtumą, o supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prisipažino ir parodė, kad suprato, kad mokėjimo kortelė yra ne jo, kad ji priklauso A. B. O supratęs, kad gali ją pasiimti ir pasinaudoti pačiam A. B. nematant, tai ir padarė. Pačią kortelę paėmė du kartus nutaikęs tam tinkamą momentą ir taip pat grąžino atgal po panaudojimo. Vadinasi, kaltinamasis suvokė, kad minėta mokėjimo priemonė ir jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Tai suprasdamas A. K. apgaule, A. B. vardu neturėdamas tam teisės, per bankomato suteiktą prieigą, pateikė banko sistemai save kaip A. B. ir 2015-09-07 per tris kartus nurodė bankomatui išmokėti 230 Eurų, o 2015-09-20 per du kartus nurodė išmokėti 130 Eurų. Pirmuoju atveju pinigų (ne mažesnės nei 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL) sumos (1 MGL atitinka 37,66 Eurus) išgryninti nepavyko, nes banko sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis, o antruoju atveju nuimti pinigus (didesnę nei 3 MGL, bet mažesnę už 5 MGL sumą) pavyko. Todėl tokie A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, panaudojimas ir pagal 22 str. 1 d., 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-09-07 veikų) kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, panaudojimas bei 182 straipsnio 3 dalį (dėl 2015-09-20 veikų) kaip baigtas sukčiavimas apgaule įgijus nedidelės vertės svetimą turtą, atitinkantis baudžiamojo nusižengimo požymius. A. K. veikose nustatyti visų minėtų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma, kas yra pagrindas jį dėl to pripažinti kaltu ir paskirti bausmes.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek, kiek jie susiję su kaltinimu dėl vagystės iš T. K. buto, darytina išvada, kad kaltinamasis įsibrovė į savo sesers butą, kai neturėdamas sesers T. K. leidimo ir būdamas nepageidaujamu jos namuose atsirakino šį butą su paliktu raktu ir iš ten pagrobė T. K. priklausantį turtą: kompiuterį su pakrovėju, du fotoaparatus, antklodę, striukę, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Nors kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buto durys, spyna nebuvo išlaužti, o į butą patekta atsirakinus duris, tačiau tai šiuo atveju kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės neturi, kadangi patekimas ne tik į kaltinime nurodytą dieną bet ir apskritai bet kuriuo kitu metu kaltinamajam yra apribotas, nes nukentėjusioji tokio leidimo nebuvo davusi ir nepageidavo, kad jis pas ją atvyktų ir lankytųsi. Apie tai A. K., kaip nustatyta jos parodymais, buvo aiškiai pasakyta. Tai žinojo ir pats kaltinamasis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Pagal šią praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad kaltinamasis supranta, jog patekimas į tokias patalpas jam yra apribotas, ką, sprendžiant iš parodymų šioje byloje, žinojo ir suprato A. K.

Nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį veikos kvalifikavimui taip pat visiškai jokios reikšmės neturi pagrobto turto vertė. Pažymėtina, kad kaltinamasis galėjo laisvai savo nuožiūra disponuoti pagrobtu turtu, kas reiškia, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas A. K. pripažinti kaltu padarius ir BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės

A. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. K. padarė septynias nusikalstamas veikas (penkis apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamajį nusižengimą), dalis kurių kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. ir pagal BK 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d.), jis visais atvejais veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, todėl teismas sprendžia, kad jau nebe pirmą kartą teisiamas A. K. yra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo. Tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. K. būtina skirti laisvės atėmimo ar su juo susijusią bausmę, kuri leistų tikėtis, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti, jis bus paveiktas taip, kad ateityje daugiau nenusikalstų ir tuo pačiu bus teisingai nubaustas.

Nustatant bausmės dydį už kiekvieną iš A. K. padarytų nusikalstamų veikų atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė. Skirtinų bausmių už kiekvieną iš nusikalstamų veikų dydžiai nustatytini artimi atitinkamos rūšies bausmės dydžio minimumui.

A. K. paskyrus bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, jos turės būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), o po to bus reikalinga išspręsti bausmių bendrinimo su bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžiu. klausimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje A. K. visos nusikalstamos veikos yra padarytos dar iki 2016-08-29 nuosprendžio. Todėl šioje byloje A. K. paskirtos bausmės už veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pradžioje turės būti subendrintos apėmimo būdu. Po to šios subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 214 str. 1 d. ir vieną nusikaltimą pagal BK 178 str. 2 d., jų tarpusavyje nebendrinant, turės būti subendrintos su 2016-08-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme iš dalies ar visiškai sudedant ir į subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2016-08-29 nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, A. K. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką taip pat turi būti įskaitytas laikas, kurį A. K. išbuvo sulaikyme ir suėmime, kurio terminas pratęstinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, kad užtikrinti realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nukentėjusieji byloje A. B. ir T. K. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. T. K. prašė atlyginti jai padarytą 495 Eurų turtinę žalą dėl iš jos buto pagrobtų asmeninių daiktų, o A. B. prašė priteisti 200 Eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

Ištirti įrodymai, kuriais grindžiami ieškiniai atlyginti turtinę žalą, patvirtina, kad T. K. ieškinio suma atitinka A. K. nusikalstama veika jos atžvilgiu padarytos turtinės žalos dydį, kuris nustatytas iš jos buto pagrobtų daiktų verte. Todėl nukentėjusiosios T. K. civilinis ieškinys turi būti patenkintas visiškai. A. B. savo 200 Eurų ieškinį grindė tuo, kad iš jo banko sąskaitos buvo nuimti pinigai – 130 Eurų, taip pat bankas nuskaičiavo su pinigų nuėmimu susijusius komisinius mokesčius, iš kurių jam 2 Eurai nebuvo grąžinti. Šios ieškinio aplinkybės atitinka byloje ištirtais įrodymais nustatytus aplinkybes, pagrindžiančias A. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų A. B. atžvilgiu padarymo. Tačiau ieškinys toje dalyje, kur reikalaujama atlyginti dar 68 Eurus (bendrai iš viso 200 Eurų) yra nepagrįstas nei paties ieškovo, jo nepatvirtina ir nei vienas iš byloje nustatytų bei ištirtų įrodymų. Todėl A. B. ieškinys turi būti patenkintas tik iš dalies ir priteistina 132 Eurų suma.

Kadangi A. K. bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas buvo paskirtas ginti kaltinamąjį, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. (2 veikos) ir 215 str. 1 d. (2 veikos), ir paskirti jam bausmes pagal:

- BK 178 str. 2 d. terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

- BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- BK 182 str. 3 d. areštą 21 parai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti areštą 14 parų;

- BK 214 str. 1 d. (2015-09-07 veika) terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams ;

- BK 214 str. 1 d. (2015-09-20 veika) terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- BK 215 str. 1 d. (2015-09-07 veika) terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams ir 10 dienų;

- BK 215 str. 1 d. (2015-09-20 veika) terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams ir 10 dienų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. (2015-09-07 veika) subendrinti apėmimo būdu ir griežtesne bausme apėmus švelnesnę bausmę skirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams ir 10 dienų.

. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 3 d., 215 str. 1 d. (2015-09-20 veika) subendrinti apėmimo būdu ir griežtesne bausme apėmus švelnesnę bausmę skirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams ir 10 dienų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, šias apėmimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, taip pat bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. (2015-09-07 veika), BK 214 str. 1 d. (2015-09-20 veika) subendrinti su 2016-08-29 nuosprendžiu paskirta galutine bausme iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016-08-29 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą A,K. laiką nuo 2017 m. vasario 13 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios dienos, vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. jo naudai 132 Eurus, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios T. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. K. 495 Eurus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. K. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus byloje – durų atraktą, saugomą Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, elektronines laikmenas – diskus (2 vnt.) su vaizdo medžiaga, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis