Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis, II-40-1021/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-29
Bylos Nr.: II-40-1021/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00013-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą atmesti.

Teisėjas: Jonas Abraitis (pirm.)
Pažeidėjas: D. A.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Erikas Rugienius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo bylosNr. II-40-1021/2022(S)

Proceso Nr.: 4-53-3-00013-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.8.1; 21.8.2; 21.9.3; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.3.

ROIK: 21150198576MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 29 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo patraukti administracinėn atsakomybėn D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2022 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus (toliau - pareiškėjas) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2021 m. gruodžio 23 d. priimtą nutarimą patraukti D. A. administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo; bei prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (sudėties).

2021 m. gruodžio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto I. K. nutarimu D. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, t. y., kad jis 2021-11-20 13 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Klausučių sen., V. K. miške, medžioklės plotų vienete „Š.“ būdamas medžiotoju, medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) vykusios medžioklės varant metu, su medžiokliniu lygiavamzdžiu šautuvu „IZH-27EM“ Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės: turint nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį, vieno varymo metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį. Prieš pradedant doroti 16 val. 00 min. sumedžiotą tauriojo elnio jauniklį D. A. ir medžioklės vadovas A. M., telefonu (duomenys neskelbtini) neinformavo Aplinkos apsaugos departamentą, kaip numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28.5 punkte. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258. 28.5 ir 58.2.2 punktus.

Skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2021 m. lapkričio 20 d. Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ dar turėjo limitą vienam tauriojo elnio patinui ir vienai tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti. 2021 m. lapkričio 20 d. V. K. miške, Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. buvo organizuojama varyminė medžioklė. To pačio varymo metu medžiotojas D. A. sumedžiojo du gyvūnus: tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį, nors limitas buvo tik vienam iš jų. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (galiojanti redakcija nuo 2021-06-05), 58.2.2 papunktyje nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Medžioklės taisyklių 28.2 papunktyje pasakyta, kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu. Kadangi vieno varymo metu buvo sumedžiota daugiau gyvūnų nei yra limito, medžioklės vadovas A. M. 2021 m. lapkričio 20 d. Medžioklės lapo Nr. 0412 antroje pusėje užrašė: „2021.11.20 medžioklės metu vieno varymo metu buvo sumedžioti du taurieji elniai, jauniklis ir suaugusi patelė“. Medžioklės vadovas 2021 m. lapkričio 20 d. surašė aktą Nr. 1 „Aktas dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičius nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti“. Sekančią darbo dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. Aplinkos apsaugos departamentas gavo šį aktą. ANK 290 straipsnio 19 dalyje pasakyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Medžioklės taisyklių 28.5 papunktyje nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2- 28.4 papunkčiuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja A. T. jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau. Aplinkos apsaugos departamentui apie šį įvykį telefonu pranešta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-648/2020 pasisako, kad neužtraukia administracinės atsakomybės tik nustatyta tvarka įforminti gyvūnų, kurį medžiotojas neturi teisės sumedžioti, sumedžiojimo atvejai, t. y. turi būti išpildytos visos būtinosios sąlygos: 1) medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas, jis ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui; 2) medžioklės plotų naudotojai apie tai telefonu informuoja Aplinkos apsaugos departamentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad medžiotojo atsakomybės nešalina ir tai, kad pagal Medžioklės taisyklių 28 punkto nuostatas apie neturint teisės sumedžiotą gyvūną pranešti Aplinkos apsaugos departamentui turi medžioklės plotų naudotojas. Iš bylos medžiagos matyti, kad neteisėto sumedžiojimo atvejis Medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka įformintas nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškino ir bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad 2021 m. lapkričio 20 d., dar prieš prasidedant varymams, medžioklės vadovas pravedė instruktažą ir visus medžiotojus informavo, kad yra limitas vienai tauriojo elnio patelei arba jaunikliui ir limitas vienam tauriojo elnio patinui. Informacija, kad vietoje elnio patino medžiojamas jauniklis, paskelbta nebuvo. Kai medžioklė prasidėjo ir jau stovėjo linijoje, varymo metu išbėgo tauriojo elnio patelė. Šovė į tauriojo elnio patelę, tačiau pataikymui būdingo garso neišgirdo, patelė į šūvį nesureagavo, o nubėgo tolyn, todėl pagalvojo, kad nepataikė. Maždaug po pusės minutės pasirodė grupelė tauriųjų elnių, 5-6 individai, tarp kurių buvo keletas patelių, jauniklių ir raguotas tauriojo elnio patinas. Kadangi tauriojo elnio patinas neatitiko reikalavimų, jis žinodamas, jog yra nepanaudotas limitas elnio patinui ir Medžioklės taisyklių 28.1 papunktis leidžia vietoje patino sumedžioti jauniklį, sąmoningai atliko šūvį į vieną iš būryje buvusių jauniklių. Šūvis buvo akivaizdus, buvo aišku, kad tikrai pataikė. Kai medžioklės vadovas į medžioklės lapą surašinėjo duomenis apie sumedžiotus gyvūnus, jis medžioklės vadovo neprašė, kad šis pažymėtų, jog vietoj tauriojo elnio patino buvo sumedžiotas jauniklis. Galvojo, kad tai savaime suprantamas dalykas ir medžioklės vadovas įvertinęs aplinkybes, pats medžioklės lape padarys reikiamus įrašus. Medžiotojas daryti įrašus medžioklės lape ir apie įvykį pranešinėti aplinkosaugai neturi pareigos. Už teisingų duomenų įrašymą medžioklės lape atsakingas medžioklės vadovas. Ką medžioklės vadovas atžymėjo lape, jis nematė. Vėliau paaiškėjo, kad į tauriojo elnio patelę jis vis tik pataikė ir ją sužeidė. Pats ją šūviu ir pribaigė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, advokatas Erikas Rugienius, bylos nagrinėjimo metu pasisakė, kad jokio atskiro sprendimo panaudoti ar ne patino licenciją vietoj jauniklio medžioklės vadovui priimti nereikia, tą imperatyviai kiekvienam medžiotojui leidžia padaryti Medžioklės taisyklių 28.1 papunktis. Jo atstovaujamasis medžioklėje vadovavosi Medžioklės taisyklių 28.1 papunkčiui, apie tokius atvejus Aplinkos apsaugos departamentui pranešti nereikia. Kadangi jo atstovaujamasis administracinio nusižengimo numatyto ANK 290 str. 8 d. nepadarė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Medžioklės taisyklių 28.1 p. pasakyta, kad limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus limitą briedžio patinui sumedžioti arba limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje. Kokiu momentu, kaip, kada ir kas priima sprendimą sumedžioti jauniklį vietoj patino Medžioklės taisyklės detaliau nereglamentuoja. Tačiau atsižvelgus į tai, kad limitas yra nustatomas medžioklės plotų naudotojui, darytina išvada, kad sprendimą priima ne individualus medžiotojas, bet juridinio asmens vadovas, o kolektyvinėse medžioklėse - medžioklės vadovas. Juo labiau, kad medžioklės vadovas turi Medžioklės taisyklių 24.6 papunktyje nurodytą pareigą pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog kiekvienas medžiotojas individualiai turi teisę spręsti kaip panaudoti medžioklės plotų naudotojui nustatytą medžiojamųjų gyvūnų limitą, nelogiški, teikiami vien pateisinti savo neatsakingumą. Prieš pradedant medžioklę medžioklės vadovas instruktažo metu nepriėmė sprendimo vietoj tauriojo elnio patino medžioti jauniklį, o iš 2021 m. lapkričio 20 d. medžioklės lapo Nr. 0412 antroje pusėje esančių įrašų akivaizdu, kad medžioklės vadovas ir po tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo, nepriėmė sprendimo panaudoti tauriojo elnio patino limito. ANK 290 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė dėl administracinės atsakomybės netaikymo medžiotojui už gyvūno sumedžiojimą neturint teisės, todėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytos tvarkos nesilaikymas (visiškas ar dalinis) yra pagrindas traukti medžiotoją D. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2021 m. lapkričio 20 d. Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ medžioklės plotų vienete „Š.“, t. y. Vilkaviškio r. sav., Klausučių sen., V. K. miške, organizavo medžioklę varant, kurioje kaip medžiotojas dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A.. Byloje nėra ginčo dėl to, jog medžioklės metu Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ turėjo limitą vienam tauriojo elnio patinui ir vienai tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti, kad medžioklės metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. sumedžiojo vieną tauriojo elnio patelę ir vieną tauriojo elnio jauniklį. Medžioklės metu D. A. visų pirma sumedžiojo tauriojo elnio patelę, ko pasekoje medžiotojų klubas „Š.“ nebeteko teisės sumedžioti tauriojo elnio patelės ar jauniklio. Tęsiant medžioklę, D. A. taip pat sumedžiojo ir tauriojo elnio jauniklį, kurio, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos vertinimu, jis neturėjo teisės sumedžioti, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Medžioklės taisyklių 28.1. punkte nustatyta, kad „[...] limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti [...] tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus [...] limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus [...] tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje“. Bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikėsi pozicijos, kad jokio atskiro sprendimo panaudoti ar ne tauriojo elnio patino licenciją vietoj jauniklio, medžioklės vadovui priimti nereikia, tą imperatyviai kiekvienam medžiotojui leidžia padaryti Medžioklės taisyklių 28.1. papunktis. D. A., vietoje tauriojo elnio patino sumedžiojęs tauriojo elnio jauniklį, vadovavosi Medžioklės taisyklių 28.1. papunkčiu, kur nenustatyta, jog apie tokius atvejus būtina pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Nepaisant to, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija jame pažymėjo, kad „kokiu momentu, kaip, kada ir kas priima sprendimą sumedžioti jauniklį vietoj patino Medžioklės taisyklės detaliau nereglamentuoja. Tačiau atsižvelgus į tai, kad limitas yra nustatomas medžioklės plotų naudotojui, darytina išvada, kad sprendimą priima ne individualus medžiotojas, bet juridinio asmens vadovas, o kolektyvinėse medžioklėse - medžioklės vadovas. Juo labiau, kad medžioklės vadovas turi Medžioklės taisyklių 24.6. papunktyje nurodytą pareigą pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog kiekvienas medžiotojas individualiai turi teisę spręsti kaip panaudoti medžioklės plotų naudotojui nustatytą medžiojamųjų gyvūnų limitą, nelogiški, teikiami vien pateisinti savo neatsakingumą. Prieš pradedant medžioklę, medžioklės vadovas instruktažo metu nepriėmė sprendimo vietoj tauriojo elnio patino medžioti jauniklį, o iš 2021 m. lapkričio 20 d. Medžioklės lapo Nr. 0412 antroje pusėje esančių įrašų akivaizdu, kad medžioklės vadovas ir po tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo, nepriėmė sprendimo panaudoti tauriojo elnio patino limito"". Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, priimant skundžiamą nutarimą buvo iš esmės pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, ko pasekoje D. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai nepagrįstai. Visų pirma, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija visiškai nepagrįstai suabsoliutino medžioklės vadovo statusą, neva teisė priimti sprendimą taisyklių 28.1. pagrindu yra jo prerogatyva (išskirtinė teisė). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju medžioklės vadovo kompetencijos suabsoliutinti apskritai nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi byloje esančiame 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinime medžioklės vadovas A. M. paaiškino, jog „apie tai, kad buvo viršytas turimas limitas ir buvo sumedžioti du taurieji elniai Aplinkos apsaugos departamento telefonu neinformavau, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kadangi nežinojau, kad taip reikia padaryti", t. y. medžioklės vadovas nežinojo aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų, kurias privalėjo žinoti, ko pasekoje darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju priimti minėtą sprendimą nebuvo jo prerogatyva. Dėl tos pačios priežasties (kompetencijos stokos) medžioklės vadovas A. M. užpildė ir skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai pateikė užpildytą taisyklių priedą Nr. 1, t. y. aktą dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju turėjo įforminti D. A. priimtą sprendimą Taisyklių 28.1. papunktyje nustatyta tvarka, t. y. pažymint kitoje medžioklės lapo pusėje apie tauriojo elnio patino limito panaudojimą tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti. Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau medžioklės vadovo A. M. padarytos klaidos, įforminant medžioklėje priimtus sprendimus, buvo ištaisytos Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š“ vadovo R. L.. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 8 d. medžiotojų klubo „Š.“ pirmininko R. L. prašymo dėl licencijos pakeitimo, kuris buvo pateiktas skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, matyti, kad medžiotojų klubas „Š.“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, nurodydamas, kad „Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ yra gavęs dvi licencijas: 1 - licencija sumedžioti tauriojo elnio patiną, 1 - licencija sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį iki vienerių metų. 2021-11-20 dieną vykusios medžioklės su varovais metu buvo sumedžiota tauriojo elnio patelė ir tauriojo elnio jauniklis iki vienerių metų. Prašantys pakeisti vieną turimą licenciją į kitą: licenciją sumedžioti tauriojo elnio patiną pakeisti į licenciją sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį iki vienerių metų“. Taip pat, byloje esančiame 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškinime, Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š.“ vadovas R. L. paaiškino, kad „[...] medžioklės metu buvo sumedžiotas tauriojo elnio jauniklis (iki vienerių metų) ir šiam gyvūnui sumedžioti buvo panaudotas tauriojo elnio patino limitas ir atitinkamai apie tai buvo pažymėta kitoje medžioklės lapo pusėje. Todėl Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ 2021-11-20 varominės medžioklės metu teisėtai panaudojo skirtus limitus sumedžioti tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio patiną, tačiau pastarojo limitą panaudojo sumedžioti tauriojo elnio jaunikliui. Atkreiptinas dėmesys, kad toks limito panaudojimas leidžiamas [...]“. Taigi, iš aukščiau pateiktų faktinių aplinkybių ir byloje esančių, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, matyti, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija visiškai nepagrįstai suabsoliutino medžioklės vadovo statusą ir jo kompetenciją priimant sprendimus, visiškai ignoravo ir neaptarė įrodymų, paneigiančių skundžiamame nutarime institucijos išdėstytus motyvus bei argumentus, t. y. Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š.i“ vadovo R. L. teiktus paaiškinimą ir prašymą, nepagrįstai nepakankamą teisinį reglamentavimą vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai, ko pasekoje buvo šiurkščiai pažeistas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ko pasekoje skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė teisena D. A. atžvilgiu nutrauktina (b. l. 2-5 ).

Atsiliepimas

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad D. A. 2021 m. lapkričio 20 d. 13 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Klausučių sen., V. K. miške, medžioklės plotų vienete „Š.“, būdamas medžiotoju, medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), vykusios medžioklės varant metu, su medžiokliniu lygiavamzdžiu šautuvu „IZH-27EM“, Nr. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės - turint nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį, vieno varymo metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį, t. y. tauriojo elnio jauniklį sumedžiojo, kai jam limito jau nebebuvo, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau - Medžioklės taisyklės) (galiojanti redakcija nuo 2021-06-05), 58.2.2 papunkčio ir 28.5 papunkčio reikalavimus. Atsakomybė už šio nusižengimo padarymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje. 2021 m. gruodžio 23 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. A. paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 eurų baudą ir paskyrė administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą 40 mėnesių su lygiavamzdžio šautuvo „IZH-27EM“ Nr. (duomenys neskelbtini)konfiskavimu. D. A. priimtą nutarimą skundžia teismui prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (sudėties). Pareiškėjas pripažįsta, kad tauriojo elnio jauniklį sumedžiojo neturėdamas limito, tačiau tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek šiame skunde laikosi pozicijos, kad tam turėjo teisę, nes jokio atskiro sprendimo panaudoti ar ne tauriojo elnio patino licenciją vietoj jauniklio, medžioklės vadovui priimti nereikia, tą imperatyviai kiekvienam medžiotojui leidžia padaryti Taisyklių 28.1 papunktis. D. A. vietoje tauriojo elnio patino sumedžiojęs tauriojo elnio jauniklį, vadovavosi Taisyklių 28.1 papunkčiu, kur nenustatyta, jog apie tokius atvejus būtina pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Teigia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija visiškai nepagrįstai suabsoliutino Medžioklės vadovo statusą ir jo kompetenciją priimant sprendimus. Departamentas gi laikosi pozicijos, kad pareiškėjas elnio jauniklį sumedžiojo neteisėtai, neturėdamas jo sumedžiojimui limito, o teisė, priimti sprendimą ir limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimui, jam nesuteikta. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Š.“, kuris randasi Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, išduotas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „Š.i“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre nurodyta, kad Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š.“ teisinė forma yra asociacija. Kai yra santykių su kitais asmenimis, asociacijos vardu veikia valdymo organas, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „Š.“ vadovauja pirmininkas R. L.. Medžioklės plotų naudotojų veiklos valdyme yra ir tam tikros specifikos. Pavyzdžiui, kolektyvinei medžioklei vadovauja medžioklės vadovas, jam išduodamas medžioklės lapas, suteikiami administraciniai įgalinimai (šalinti iš medžioklės medžiotojus, nutraukti medžioklę ir 1.1.) ir nustatomos pareigos (pildyti medžioklės lapą, pranešti apie medžioklės taisyklių pažeidimus Departamentui ir 1.1.) . Viena iš tokių medžioklės vadovo funkcijų yra pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama, medžioklės lape nurodyti, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Briedžių, tauriųjų elnių ir vilkų medžioklė yra limituojama. Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus. 2021 m. lapkričio 20 d. vykdydami kolektyvinę medžioklę Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ dar turėjo limitą vienam tauriojo elnio patinui ir vienai tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Kolektyvinei medžioklei vadovavo A. M.. Medžioklės taisyklių 28.1 papunktyje nurodyta, kad limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių melų. Panaudojus limitą briedžio patinui sumedžioti arba limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje. Tačiau, prieš prasidedant medžioklei, instruktažo metu, medžioklės vadovas nepaskelbė (nepriėmė sprendimo), kad vietoj tauriojo elnio patino bus medžiojamas jauniklis. Medžiotojui nesuteikta teisė individualiai nuspręsti, kad jis medžioklėje elgsis kitaip nei kiti medžiotojai, tai yra medžios kitus gyvūnus, nei buvo paskelbta prieš medžioklę ar panaudos limitą ne pagal medžioklės plotų naudotojo valią. Medžioklės taisyklių 28.1 papunktį pareiškėjas interpretuoja sau naudinga linkme, siekdamas išvengti atsakomybės. Kolektyvinėje medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui nesuteikta teisė kvestionuoti medžioklės plotų naudotojo (medžioklės vadovo) valią ir savo individualius sprendimus primesti daugumai. Neleistina situacija, kai toje pačioje medžioklėje dalyvaujantys asmenys siekia sumedžioti tauriojo elnio patiną, o pareiškėjas pats sau vienas priešingai daugeliui apsisprendžia medžioti tauriojo elnio jauniklį. O jei ir kiti medžiotojai taip elgtųsi kaip pareiškėjas ir medžiotų kas ką susigalvojęs ? Tai, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikiamas medžioklės plotų naudotojui, tai, kad pareiga mokėti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius nustatyta medžioklės plotų naudotojui, tai, kad medžioklės plotų naudotojui suteikta teisė savo medžioklės plotų vienete organizuoti medžiokles, tai, kad medžioklės plotų naudotojas rengia ir teikia medžioklių grafikus, praneša apie įvykius, nurodytus Medžioklės taisyklių 28.2-28.4 papunkčiuose, teikia prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, atlieka medžiojamųjų žvėrių apskaitą, teikia sumedžiotų žvėrių ataskaitas, laikosi veterinarijos reikalavimų, atlygina medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, suponuoja išvadą, kad medžioklės plotų naudotojas (medžioklės vadovas) turi diskrecijos teisę nuspręsti kaip ir kada panaudoti turimus žvėrių sumedžiojimo limitus. Medžioklės taisyklių 43 punkte pasakyta, kad medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams...>. Tad jiems teisė ir spręsti, nori sumedžioto suaugusio tauriojo elnio patino ar tauriojo elnio jauniklio. Medžioklės taisyklių 35 punkte nurodyta, kad komisija (savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija) kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Toks reglamentavimas reiškia, kad tai medžioklės plotų naudotojas, o ne individualus medžiotojas, turi priimti sprendimus, turėsiančius įtakos jo teisių turiniui. Pats medžioklės plotų naudotojas priima sprendimą dėl būsimų pasekmių (jei pasinaudosi Medžioklės taisyklių 28 punkte numatytomis išimtimis, kitais metais limitas bus sumažintas). Pareiškėjas teigia, kad dėl kompetencijos stokos medžioklės vadovas A. M. užpildė ir skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai pateikė užpildytą Taisyklių priedą Nr.1, t.y. aktą dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju turėjo įforminti D. A. priimtą sprendimą taisyklių 28.1. papunktyje nustatyta tvarka, t. y. pažymint kitoje medžioklės lapo pusėje apie tauriojo elnio patino limito panaudojimą tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti. T. M. taisyklių 28.1 papunkčio konstrukcijos analizė, žodžių junginio „gali būti panaudojamas“ analizė ir palyginimas su Medžioklės taisyklių 28.2 bei 28.3 papunkčiais parodo, kad sprendimas panaudoti limitą medžioklės vadovo priimamas iš anksto ir apgalvotai, o ne įvykiui atsitikus. P. M. taisyklių 28.2-28.4 papunkčiuose nurodoma, kad sprendimai priimami ir veiksmai atliekami „sumedžiojus“. Be to, jei vadovas nusprendžia panaudoti jauniklio limitą, tai suaugęs patinas jau nemedžiojamas ir kiti medžiotojai, apie tai turi žinoti, nes kitaip, pavyzdžiui, sumedžiojus ir jauniklį, ir suaugusį patiną stirniną kils neaiškumų dėl teisėtumo ir klausimų, kuris limitas panaudotas. Medžioklės vadovas nebuvo priėmęs sprendimo vietoj limito tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti limitą tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti, tad neprivalėjo tokių įrašų daryti ir medžioklės lape. Nei prieš medžioklę, nei tauriojo elnio jauniklį sumedžiojus, medžioklės vadovas sprendimo - vietoj limito tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti limitą tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti - nepriėmė. Pareiškėjas nurodo, kad vėliau, medžioklės vadovo A. M. padarytos klaidos, įforminant medžioklėje priimtus sprendimus, buvo ištaisytos Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š.“ vadovo R. L.. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 8 d. medžiotojų klubo „Š.“ pirmininko R. L. prašymo dėl licencijos pakeitimo, kuris buvo pateiktas skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, matyti, kad medžiotojų klubas „Š.kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas pakeisti vieną turimą licenciją į kitą: licenciją sumedžioti tauriojo elnio patiną pakeisti į licenciją sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį iki vienerių metų“. Pirma, tai Departamentui nei Departamento nuostatai, nei Medžioklės taisyklės nesuteikia teisės medžioklės plotų naudotojams keisti gyvūnų sumedžiojimo limitus. Antra, teisė priimti sprendimą dėl tauriojo elnio patino sumedžiojimo limito ir jį panaudoti jauniklio sumedžiojimui Medžioklės taisyklių 28.1 papunkčiui suteikta pačiam medžioklės plotų naudotojui (medžioklės vadovui), tačiau tą reikėjo padaryti 2021 m. lapkričio 20 d. dar prieš prasidedant medžioklei, o ne 2021 m. gruodžio 8 d. ir įrašus apie limito panaudojimą medžioklės lape turi padaryti medžioklės vadovas. Pareiškėjas tauriojo elnio jauniklį sumedžiojo ne iš suklydimo, bet sąmoningai, žinodamas, kad limito jam nėra (b. l. 15 - 19).

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovas advokatas Erikas Rugienius teismo posėdyje paaiškino, kad palaikantis skundą jame išdėstytais motyvais. 2021 m. lapkričio 20 d. buvo sumedžiota tauriojo elnio patelė ir jauniklis. D. A. kaltinamas neva pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2 punktą, kuris draudžia sumedžioti gyvūną, kurio medžioti neturi teisės, išskyrus taisyklėse nurodytus atvejus, įforminant atitinkama tvarka. Kyla ginčas, ar D. A. turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio jauniklį, jeigu prieš tai turėdamas vieną licenciją patelei arba jaunikliui, sumedžiojo patelę. Taisyklės tokią galimybę numato ir leidžia. Jeigu buvo sumedžiota patelė, galima sumedžioti jauniklį, tačiau tiktai turint tauriojo elnio patino licenciją. D. A. pasielgė kaip ir numato taisyklės. Kyla klausimas, kas priima sprendimą dėl tokio sumedžiojimo pakeitus licenciją. Tokio atvejo kaip tai turėtų būti atliekama ir įforminama taisyklės nereglamentuoja. Institucija nurodo, kad tai neva turėtų atlikti medžioklės vadovas, su kuo jis kategoriškai nesutinkantis. Prieš medžioklės vadovą stovi klubo vadovas, po to yra klubo valdyba ar taryba, po jos visuotinis narių susirinkimas. Jeigu šiuo atveju klubas priima tokį sprendimą, kaip yra reglamentuojama medžioklė, kaip yra pakeičiama sumedžiojamo gyvūno licencija, tokiu atveju turėtų būti įforminama. Šiuo atveju tokios tvarkos nebuvo nustatyta, reiškiasi medžioklės klubas ,,Š.“ vadovavosi Medžioklės taisyklėmis, ir šiuo atveju sprendimą gali priimti kiekvienas medžiotojas. Kadangi tai šiuo atveju nebuvo reglamentuota pačiame klube, kaip tokie sprendimai priimami, ir kas gali atitinkamus sprendimus pakeisti, manantis, kad tam nesant reglamentavimo, sprendimus medžioklės metu gali priimti kiekvienas medžiotojas atskirai, vadovaudamasis Medžioklės taisyklėmis. Šiuo aspektu manantis, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. yra neteisėtai. Tiek D. A., tiek medžioklei vadovavęs kitas medžiotojas, patys informavo atitinkamas institucijas, šiuo atveju nutarimą surašiusią instituciją, apie tai, kad iš tikrųjų sumedžiotas tauriojo elnio jauniklis. Šiuo atveju tai rodo medžiotojų geranoriškumą, kad patys informavo atitinkamą instituciją. Šiuo atveju, kai asmuo pats praneša apie savo padarytą galimą pažeidimą, tokiu atveju jam atsakomybė turėtų būti šalinama. Tačiau šiuo atveju pažeidimo nebuvo, nes klubas informavo instituciją apie sumedžiotus gyvūnus. D. A. teisėtus veiksmus patvirtina klubo vadovo veiksmai, kai klubo vadovas išsiuntė pranešimą, kad vietoje tauriojo elnio patino buvo sumedžiotas tauriojo elnio jauniklis. Ginčo, kad D. A. galėjo priimti atitinkamą sprendimą nėra, todėl prašantys skundą tenkinti visa apimtimi. (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 7 min. 20 sek.---12 min. 40 sek.). Pagal medžioklės taisyklių 28.2 punktą, jeigu varymo metu ar medžioklėje tykant, jeigu dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams, medžioklės lape nedelsiant pasibaigus varymui įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį, ir surašomas nustatytos formos aktas, kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas gamtos apsaugai. 28.5 punkte nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai apie įvykį privalo informuoti Aplinkos apsaugos departamentą atitinkamu telefonu, ką jie privalo padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą. Vieno varymo metu tai leidžia sumedžioti daugiau negu limitas, tačiau po to turi būti atliktos tam tikros procedūros. Kai atėjo antras būrys elnių, jis nešovė į patelę, nes anksčiau ji buvo nubėgus, todėl jis pasirinko ne medžiojamą brandų žvėrį, ką visi taip daro, medžiojo jauniklį, nemedžiojo patelės, o būtent ir pasakė, kad panaudojo licenciją sumedžioti jaunikliui. Kiekvienas medžiotojas supranta, kad geriau sumedžioti jauniklį, o ne brandų elnią, kurių yra mažiau. Tai, kad antrą kartą turėdamas galimybę šauti į patelę, jis nešovė, rodo tai, kad buvo pakeista ta licencija. Kas turi priimti sprendimą pakeisti licenciją nėra teisinio reglamentavimo. Institucija nurodo, kad medžioklės vadovas remiantis Medžioklės taisyklių 24.6 punktu nurodo, kokie gyvūnai turi būti medžiojami, ir kokie yra jų limtai, ką jis ir padarė. Kad galima pakeisti licenciją, tai nėra reglamentuota, kas yra teisės spraga. (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 17 sek.---35 min. 18 sek.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. teismo posėdyje skundą palaikė, tvirtino jame nurodytus faktus. Paaiškino, kad jis priklauso Š. medžiotojų būreliui, vadovas R. G.. Medžioklės plotai Vilkaviškio rajone. Medžioklė vyko šeštadienį lapkričio 20 d. 2021 m. K. miške Vilkaviškio r. sav. V. K. miške. Buvo varomoji medžioklė, kurios vadovas A. M.. Buvo iki 20 medžiotojų, visi turėjo teisę šaudyti, trys buvo varovai. Buvo išsidėstę kvartalais, buvo nurodyti šūvio kampai, kuriuos medžiotojai gali patys įvertinti pagal medžioklės taisykles. Tada eina per kvartalinę varovai ir varo žvėris. Buvo nustatyta, kokius žvėris galima medžioti. Į elnius galėjo šauti visi medžiotojai. Po varymo tik surenkami žvėrys ir sužinomas nušautų skaičius. Elniams buvo 2 vnt limitas. Vadovas pasakė visus gyvūnus galima medžioti, kurių medžioklė tuo metu buvo galima. Buvo pasakyta, kad turintys dvi nepanaudotas elnių licencijas, ir galimai tame miške bus elnių. Pas juos klube tauriųjų elnių nėra daug, gavę tik dvi licencijas, anksčiau buvo tik viena. Turėję limitą vienam raguotam patinui ir patelei arba jaunikliui. Juos buvo dar galima medžioti kokį mėnesį. Jis pats medžiotojas selekcininkas, galėjęs šauti raguotą patiną. Varomoje medžioklėje nebūna tiek žvėrių, kad daryti atranką, elnią dažniausiai sumedžiojantys laukyminėje medžioklėje. Pirma atbėgo patelė, jis pirma atlikęs į ją šūvį, tačiau ji nesureagavo, nubėgo, buvo jaunuolynas. Galėjęs ir nepataikyti. Kariuomenėje, kur jis tarnauja, nemokina šaudyti į judančius taikinius. Šovęs lygiavamzdžiu iš 30-40 metrų, kulka į krūtinės sritį. Ne visą laiką šūviai būna taiklūs. Šovęs į šoną krūtinės srityje, nesureagavo. Ji nubėgo, paskui atbėgo didesnis kiekis gyvūnų, buvo ir raguotas patinas. Jis nebuvo tinkamas, nes pas juos klube tiek nėra elnių raguotų, kad jie galėtų atlikti atranką. Jis buvo vienas ir nemedžiotinas, todėl buvo realu sumedžioti jauniklį. Patiną išsaugoti protingiau, nes jis galės toliau daugintis, jauniklių kiekis didesnis, tačiau jiems užaugti dar reikia. Todėl nusprendęs sumedžioti jauniklį. Į jį šovus, jis truputį pabėgo, ir nukrito. Pasibaigus varymui nuėję ieškoti sužeisto žvėries, ir toje teritorijoje, kur jie bėgo taku, radę kraujo. Patikrinę ir radę patelę sužeistą už maždaug 1,5 km. paieškų. Ji buvo sužeista į koją, todėl nušovęs. Jis neatmetė galimybės, kad į pirmą gyvūną pataikęs. Jis galėjęs dar šauti, nes buvo nepanaudota licencija. Su patino licencija galima sumedžioti jauniklį pagal medžioklės taisykles. Nėra numatyta, kas tai gali nuspręsti Medžioklės taisyklėse, todėl tai gali padaryti kiekvienas medžiotojas. To jam daryti medžioklės vadovas nenurodė, nes klubas nėra priėmęs tokių atskirų nurodymų. Elnius pirmą kartą nušovęs. Kiek nušauta viso žvėrių visi sužinantys po varymo. Medžioklės taisyklėse nenurodyta, kad draudžiama nušauti daugiau begu limitas žvėrių, tačiau privaloma pranešti. Po varymo apie sumedžiotus žvėris iš karto pranešęs medžioklės vadovui, kad atlikęs du šūvius į du elnius. Pirmą radę netoli iš karto, o kitą po paieškos. Parsivežęs į dorojimo vietą, supildę dokumentus. Matęs, kad medžioklės lape prie jo pavardės pažymėti du sumedžioti elniai, be jie kaip įformino kita pusę nematęs. Vadovas medžioklės matė kokie gyvūnai sumedžioti. Tauriųjų elnių medžioklę sustabdė kaip išnaudojus limitą, apie tai buvo praneštas gamtos apsaugai. Jis gavęs šaukimą atvykti patikslinti kaip buvo, ir aplinkos apsaugos darbuotojai pasakė, lyg jis padarė pažeidimą. Pirmas pareigūnas jam pasakė, kad jeigu jis norėjęs sumedžioti jauniklį vietoje patino, tai turėjęs įrašyti antroje pusėje. Jis atsakęs, kad ne jis tai padaręs, o tai turėjo padaryti medžioklės vadovas, tačiau pareigūnas sakė, kad tai jis kaltas. Antram pareigūnui taip pat pasakęs, jis užprotokolavo, kad pirmam pareigūnui pasakęs, o jis net neįrašė į protokolą. Kadangi jį darė kaltu, jis kreipęsis į advokatą. Jis neprašęs medžioklės vadovo, kad jis licencijos panaudojimą atžymėtų medžioklės lape. Dokumentai supildomi iš karto po medžioklės, jie yra elektroniniai, nėra jokio auskaro, net popierinio dokumento. Antrą gyvūną radę po 30 min-1 val. maždaug. Į pirmą gyvūną šaudamas, jis suprato, kad galėjęs jį nušauti, nors nerodė to ženklų, bet galimybė, kad jis nušautas, išliko. Jis tada suprato, kad gali nušauti ir dar vieną, panaudodamas patino licenciją. Pirmame paaiškinime niekas neužrašė, kad jis nutaręs pakeisti patino licenciją į jauniklį, nes sakė, kad jis to negalėjęs padaryti. Pirmas pareigūnas sakė, jeigu jis tai norėjo padaryti, tai turėjo parašyti medžioklės lape. Jis pasakęs, kad negalėjęs to padaryti, nes nebuvęs medžioklės vadovas, nepildęs medžioklės lapo, bet jis to net nesvarstė. Tyrimas buvo pradėtas remiantis pranešimu apie panaudotą licenciją. Po pirmos apklausos, jo būrelio vadovas patvirtino, kad taip buvo pasielgta dėl licencijos, bet jam pareigūnas pasakė, kad tai padaryta per vėlai. Jie galėjo nuslėpti, tai buvo oficiali medžioklė, viskas buvo padaryta tinkamai. Prieš tai juos buvo tikrinusi aplinkos apsaugos tarnyba, viskas buvo gerai. Jis manantis, kad nušovus patiną gamtai žala bus didesnė, negu jauniklį, nes patinų mažesnis skaičius, reikalingas rujai. Patino nešovęs, nes pagal ragus, laikyseną buvęs per jaunas. Suaugęs daugiau turi šansų išgyventi (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 13 min. sek.---32 min. 15 sek.) Medžioklės vadovas pasakė, kad turintys du limitus sumedžioti patiną, patelę ir jauniklį, viena skirta patelei arba jaunikliui, kita patinui. Medžioklės vadovas nepasakė, kad vietoje patino galima sumedžioti jauniklį. (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 43 min. 30 sek.---44 min. 01 sek.).

Atsiliepimas

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, (toliau – institucijos) atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad savo poziciją yra išdėstę priimtame nutarime ir atsiliepime į skundą, ją palaikantis. Pagal medžioklės taisyklių visą konstrukciją, galima suprasti, kad sprendimai yra priimami medžioklės vadovo ar būrelio vadovo. Individualiai medžiotojas tokių esminių sprendimų kaip licencijų panaudojimas priimti negali. Medžioklės taisyklių 28.1 papunktyje nurodyta, kad limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas atitinkamai sumedžioti jauniklį. Tai turi būti nuspręsta, priimtas sprendimas pasielgti kitaip, negu turima licencija. Medžiotojų būrelis ,,Šūkliai“ lapkričio 20 d. turėjo vieną licenciją sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį. D. A. bandė sumedžioti patelę, jo įsitikinimu tai nepavyko. To paties varymo metu medžiojo toliau, sumedžiojo kitą gyvūną – tauriojo elnio jauniklį. Tą pažymėjo savo paaiškinime, tą pažymėjo ir medžioklės vadovas, surašydamas medžioklės lapą, antroje lapo pusėje įrašydamas, kad vieno varymo metu buvo sumedžioti du žvėrys. Apie įvykį surašė aktą, kaip priklauso antrą darbo dieną atsiuntė į įstaigą pranešimą, tačiau nepaskambino į Pranešimų priėmimo centrą nurodytu taisyklėse telefonu. Tiek ANK, tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo išaiškinimuose yra nurodęs, kad medžioklės įteisinimui reikia išpildyti visas esmines sąlygas, t. y. užpildyti lapą, surašyti aktą, atsiųsti į įstaigą, bei paskambinti į įstaigą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, supratęs kad visų reikalingų sąlygų neišpildė, jau bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, ir laikėsi kitos versijos, kad būtent jis vienasmeniškai nusprendė, kad medžios vietoje patino jauniklį. Tačiau jeigu ir tokią prielaidą darant, apie tai irgi nebuvo pranešta įstaigai nurodytu telefonu. Manantys, kad pažeidimas yra padarytas, ir D. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. 28.5 punkte yra išvardinti atvejai, kada reikia paskambinti į įstaigą, 28.1 punktas netaikomas, suklydęs. Taisyklių konkretaus punkto nėra, kas turi pakeisti licenciją, tai lemia visa taisyklių konstrukcija žiūrint plačiai, vertinant kiekvieną normą, kurios tarpusavyje yra susijusios, matoma, kad sprendimas priimamas dar prieš veiksmo atlikimą. Tokį sprendimą turi priimti medžioklės vadovas arba būrelio vadovas, gali valdyba, visuotinis narių susirinkimas, bet ne medžiotojas. Apie sprendimą medžioklės vadovas instruktažo metu turi informuoti, pasakyti, kad medžiojamas vietoje patino jauniklis, to medžioklės vadovas nepasakė, tai reiškia visi medžioja patiną. Vadovas pasakė, kad turimas limitas patinui, jis nepasakė, kad galima panaudoti jaunikliui licenciją. Negali medžiotojas individualiai priimti tokio sprendimo, kadangi kiti medžiotojai su tuo nesupažindinti, nes kitame medžioklės krašte kitas medžiotojas medžiotų patiną, nes medžioklės vadovas pasakė, kad turintys licenciją sumedžioti patiną. Jei pagal licenciją sumedžioja vieną patiną, sumedžiojus antrą patiną, 28.2 punkto taisyklė taikoma vieno varymo metu sumedžiojus antrą gyvūną. ANK numatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiama, jei įvykdomos visos taisyklėse numatytos sąlygos. Kito svarstymo metu tokiu atveju sumedžiojus daugiau negu leidžiama, mažinamas kiekis. D. A. pats pasakė, kad medžioklės vadovas pasakė – šernai nemedžiojama. Jei D. A. būtų telefonu pranešęs, būtų atsakomybė eliminuota. Sumedžiojus vieno varymo metu du gyvūnus, t. y. viršijus limitą, užpildomas aktas, pranešama telefonu, atsiunčiamas aktas į įstaigą. D. A. pirmame paaiškinime nenurodė, kad tai jis sugalvojo pakeisti licenciją, ji nurodė, kad į patelę nepataikė, todėl šovė į jauniklį. Paprastai tokį sprendimą priima medžioklės vadovas prieš medžioklę, tokio raštiško sprendimo nėra. Yra respublikinis pranešimų centras, į kurį suplaukia visų 60 savivaldybių pranešimai. Jam pačiam anksčiau su tokiais atvejais netekę susidurti (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 35 min. 20 sek.---51 min. 38 sek.). Jie įsijungę, kai iš Pranešimų centro gavę nurodymą patikrinti susidariusią situaciją, gavus aktą dėl limito viršijimo, nes nebuvo pranešta telefonu. Juo turi būti pranešta, kad jie galėtų atvažiuoti ir patikrinti susiklosčiusią situaciją po medžioklės (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 30 min. 14 sek.---1 val. 31 min. 29 sek.).

Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad jis su D. A. yra medžiotojai Š. klube, būrelio vadovas R. L.. Jis pats yra valdybos narys. Medžioklės vadovas paskiriamas tarpusavio sutarimu žodiškai. 2021 m. lapkričio 20 d. medžioklei jis vadovavęs. M. V. Kudirkos miške prie Kataučiznos kaimo. Buvo 25 medžiotojai. Kiek medžiotojų selekcininkų buvo, nežinantis. Buvo vienas limitas vienam tauriojo elnio patinui ir vienas tauriojo elnio patelei arba jaunikliui. Patiną gali šauti tik selekcininkas. Supažindinęs medžiotojus kokie yra limitai, ir ką medžiojantys. Jis nenurodęs, kad vietoje tauriojo elnio patino galima medžioti patelę arba jauniklį. Buvo trečias varymas, išstatęs liniją medžiotojų, pats varęs. Buvo 5-6 šūviai. Jis kaip medžioklės vadovas nuėmęs medžiotojų liniją ir atėjęs prie D. A., kuris sakė, kad šovė ir turi būti. Už šimto metrų radę nuo D. A. šūvio kritusį tauriojo elnio jauniklį, šalia dar radę kraujo. D. A. sakė, kad buvo 7-8 elniai. Šovė tame pačiame varyme jis, sakė į elnius, nesakė kiek kartų, bet žinantis, kad du, nes kiti sakė elnių nematę. D. A. stovėjo pats paskutinis flanginis, kiti stovėjo už 50-60 metrų. Sekę kraujo pėdomis, jis pats nėjęs, ėjo D. A. ir kiti. Radę tiesumu matuojant už 500 m. maždaug, tačiau elnias bėgo vingiuotai. Elnei šūvis buvo iš dešinės per mentės apačią, liesta krūtinė, ir išėmimas per kairės kojos mentę, ji visiškai nukirsta, būtų žuvus už kelių parų. Kulka išėjus kiaurai. Jis supratęs, kad viršytas limitas, nes patelę ir jauniklį gali sumedžioti tik vieną. Miške, kai atvilkę iki keliuko, įrašęs medžioklės lapo kitoje pusėje, kad vieno varymo metu sumedžioti du –jauniklis ir patelė, pirmame lape pažymėjęs, kas sumedžiojo, bei kiekį, užpildęs aktą dėl sumedžioto limito viršijimo. Akto neturėjęs su savimi, nuvažiavęs namo atsispausdinti, ir kai visi grįžę į medžioklės namelį, ten pildęs tą pačią dieną. Jam D. A. nesakė, kad keičia patino limitą į patelės, to nepasakė, ir kai radę gyvūnus. Niekas jam to nepasakė, jis forminęs kaip viršytą limitą, o ne licencijos patino panaudojimą sumedžiojant patelę ar jauniklį. Tokių atvejų anksčiau būrelyje nėra buvę. Per varyminę medžioklę klube pirmą kartą sumedžiotas taurusis elnias. Nebuvę, kad būrelis spręstų licencijos panaudojimą, nors jis būrelyje jau 21 metai. Nusiuntę į Aplinkos apsaugos departamentą aktą ir lapą. Telefonu neinformavęs. Pagal taisykles reikia pirmą darbo dieną pateikti lapą medžioklės ir aktą. Jam atrodė, kad pranešti telefonu nereikia. D. A. baudžiamas dėl viršyto limito. Jis niekur nefiksavęs, kad norima pakeisti licenciją. Po kelių dienų tik buvo priimtas sprendimas pakeisti licenciją patino į jauniklį, nes jie patinų iš viso nesumedžiojantys, vistiek jo nesumedžiosiantys. Sprendimas priimtas klubo narių bendru sutarimu, apkalbėjus telefonu, ir tai nusprendė klubo vadovas, pasitarimas dokumentaliai neužfiksuotas. Po lapkričio 20 d. būrelyje buvo organizuojamos medžioklės, elnių nemedžioję, internete paskelbę, kad tauriojo elnio medžioklė sustabdyta iki aplinkybių išsiaiškinimo, tai vadovas padarė. Prieš medžioklę nebuvo kalbos apie jauniklio vietoje patino medžiojimą, jis tik informavęs apie turimus limitus. (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 53 min. 36 sek.---1 val. 12 min. 00 sek.).

L. R. G. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Š. medžiotojų būrelio vadovas, 10 metų. D. A. yra būrelio narys. 2021 m. lapkričio 20 d. medžioklėje jis dalyvavęs, buvęs varovu, K.kaime. V.s medžioklės vadovu buvo A. M.. Jie patys pasiskiria, kas bus medžioklės vadovas, tai nėra įforminama. Prieš medžioklę buvo instruktuota, kad bus medžiojami elniai pagal licencijas, turima viena licencija patelei, kita patinui. Neatsimenantis, ar medžioklės vadovas sakė, kad vietoje patino galima medžioti patelę arba jauniklį. Buvo sumedžioti du elniai – patelė ir jauniklis, sumedžiojo D. A.. Jis matęs tik sumedžiotus po varymo. Vieną matęs iš karto, o kitą, kai parvežė. Jie ieškojo sužeisto. Medžioklės vadovas įrašė į lapą, užpildė aktą, matęs tai. Vieno varymo metu buvo sumedžioti du žvėrys, todėl buvo surašytas aktas, juo viskas išsisprendė. Aktas įformintas kaip kad viršytas limitas, nieko nebuvo nuslėpta. Aktas buvo surašytas pasibaigus medžioklei. Gal ir reikėjo pranešti telefonu Aplinkos apsaugai, bet kodėl nebuvo paskambinta, nežinantis. To medžioklės taisyklės reikalauja, tai turėjo padaryti medžioklės vadovas. Buvo neeilinė situacija, jiems atrodė, kad užtenka vieno šito akto, kad vieno varymo metu buvo sumedžioti du žvėrys, kaip viskas ir normaliai. Iškilo konfliktas, nes gamtosauga sako, kad gal negerai užpildyti buvo tie dokumentai, medžioklės lapas, todėl, kadangi turintys du limitus, pasitarę nusprendę pakeisti licenciją patinui į jauniklį, nes niekas nedraudžia. Jie rašę prašymą Vilniui, kad jų medžioklė yra nutraukiama limituojamų žvėrių, yra išsiųstas prašymas, kad apkeisti tą jauniklį į raguotą, nes jiems tai nedraudžia padaryti. Jie vadovavosi medžioklės taisyklėmis. Jie patys gali priimti sprendimą pakeisti licenciją patinui į patelę. Jie parašė, kad nutraukiantys elnių medžioklę, ir jauniklį keičiantys į raguotą. Atsakymo jokio negavę. Maždaug po savaitės jam paskambino iš Gamtos apsaugos, kad nebuvo pranešta telefonu apie sumedžiotus žvėris. P. A. apsaugai jau buvo išsiųsti. Vilnius liepė ištirti Marijampolei įvykį. Raštą dėl licencijos pakeitimo parašę dar vėliau, nes limitų nebuvo viršiję. Aktas tam ir yra skirtas, jeigu sumedžiojama daugiau gyvūnų, negu turima licencijų. Jie nieko nenuslėpė, gamtai žalos nepadarę. Jiems tokio atvejo anksčiau nebuvę. Yra būrelyje valdyba, jos pirmininkas, jis priima. Yra visuotinis narių susirinkimas. Dėl licencijos pakeitimo sprendimą gali priimti ir pats medžiotojas, medžioklės vadovas. Pas juos nėra sąlygų, jie nėra nei vieno raguoto sumedžioję. D. A. kaip medžiotojas yra pavyzdingas, jis kariškis, turėtų taikliai šaudyti, dalyvauja varžybose, šaudo į lėkšteles. Jeigu nėra reglamentuota būrelio viduje tam tikri dalykai, jie vadovaujasi medžioklės taisyklėmis. Medžioklės vadovas turėjo žinoti, kad reikia paskambinti, nes surašė aktą, dėl ko nepaskambino, nežinantis. Kas vadovauja medžioklei, tas ir yra atsakingas. Ar medžioklės vadovas žinojo, kaip reikia suforminti licencijos pakeitimą, jis nežinojęs. D. A. sumedžiojo leistiną gyvūną, jis apkeitė gal licenciją. Iš pradžių jie forminę, kad sumedžiota daugiau negu turima licencijų. Jis negirdėjo medžioklės metu, kad D. A. būtų sakęs, kad jauniklį sumedžiojo vietoje patino, jis buvo pats varovas. Buvo kalbų, kad galima pakeisti licenciją, bet kodėl nebuvo įrašyta, nežinantis. Pakeisti licenciją nusprendęs, kadangi supratę, kad jų supildytas aktas negalioja, nes aplinkosauga teigė, kad jis po fakto, o jis įsitikinęs, kad aktas tam ir skirtas, jeigu sumedžiojama daugiau. Kad nevyktų nesklandumų, nereiktų nutraukti medžioklių, jie surašę tą pranešimą, nusiuntę į Vilnių, kad jie jau neviršydami limito, jį užpildę. Po lapkričio 20 d. buvo medžioklės elnių nebuvo, nes prašyta interneto tinklapyje, kad elniai jau nemedžiojami, visi žinojo. Medžioklės lape gal ir nebuvo pažymėta, kad išnaudotas limitas (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 52 sek.---1 val. 30 min. 12 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

III. Skundo netenkinimo pagrindai ir motyvai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. ANK 290 straipsnio 19 dalyje numatyta išlyga, kada administracinė atsakomybė netaikoma už neteisėtai sumedžiotą gyvūną, t. y. nustatyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyti medžiojimo neturint teisės atvejai, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, – pirmiausia į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija). Tokiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo pažeidė.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. A. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, t. y. turint nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį, vieno varymo metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį, bei tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 28.5 ir 58.2.2. papunkčius. Medžioklės taisyklių 58.2.2 papunktyje nustatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Šių taisyklių 28.5 papunktyje nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD; tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau. Medžioklės taisyklių 28.2 papunktyje nustatyta, kad kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu. Nutarime nurodyta, kad apie tai D. A. ir medžioklės vadovas neinformavo Medžioklės taisyklių 28.5 punkte nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos departamento telefonu, kas traktuojama kaip gyvūno sumedžiojimas neturint teisės jį sumedžioti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. L. 2021 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 gavo medžiotojų klubo ,,Š.“ aktą dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti ir medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos gautas atsakymas, kad apie įvykį kaip numatyta Medžioklės taisyklių 28.5 papunktyje telefonu nebuvo pranešta (b. l. 24-25). Apie nepranešimą telefonu patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento atsakymas (b. l. 29). Tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A., tiek medžioklės vadovas liudytojas A. M., tiek klubo pirmininkas R. G. teismo posėdyje patvirtino, kad apie medžiojamų gyvūnų limito viršijimą po medžioklės nebuvo pranešta Aplinkos apsaugos departamentui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. teismo posėdyje teigė, kad prieš medžioklę žinojęs, kad turimi du limitai tauriems elniams – raguotam patinui ir patelei arba jaunikliui sumedžioti; šovęs į patelę, bet manęs, kad nepataikęs, nes ji pabėgo; po to atbėgus būriui elnių matęs patiną, bet nusprendęs sumedžioti jauniklį, nes patinų nėra daug, kadangi su patino licencija galima sumedžioti jauniklį, tai nusprendęs pats, to daryti medžioklės vadovas nenurodė; jis pranešęs medžioklės vadovui, kad nušovęs du elnius; matęs kad medžioklės lape ties jo pavarde nurodyti du sumedžioti elniai, kaip įforminta kita pusė, jis nematęs, manantis, kad įrašyti, kad vietoje patino buvo sumedžiotas jauniklis turėjo medžioklės vadovas, tačiau jis neprašęs, kad medžioklės vadovas kitoje pusėje pažymėtų, kad buvo panaudota patino licencija jaunikliui sumedžioti. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai teisme prieštarauja jo pirminiams paaiškinimams administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu: 2021 m. lapkričio 26 d. pirminiame paaiškinime jis teigė, kad medžioklės vadovas prieš medžioklę paaiškino, kad yra du limitai – tauriojo elnio patinui ir tauriojo elnio patelei arba jaunikliui; jis sumedžiojęs patelę ir jauniklį; kadangi vieno varymo metu buvo sumedžioti du taurieji elniai, turint limitą tik vienam, apie tai medžioklės vadovas surašė aktą, pažymėdamas medžioklės lape; apie įvykį medžioklės vadovas neinformavo telefonu; antrą jauniklį nušovęs, kadangi manęs, jog į pirmą nepataikęs (b. l. 44-45), t. y. jis aiškiai nurodė, kad jam nušovus 2 elnius, buvo viršytas turimas limitas, ir taip buvo suforminti atitinkami dokumentai. Teisminio nagrinėjimo metu jis šią aplinkybę dėl jo parodymų ir paaiškinimų skirtumo paaiškino taip, kad neva nors pareigūnui jis sakęs, kad pakeitęs licenciją, vietoje patino sumedžiodamas jauniklį, bet to pareigūnas neįrašė į protokolą, kadangi jam sakė, kad jis pats licencijos pakeisti negalėjęs. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškinime, apklaustas po 2 savaičių, taip pat nurodė, kad manęs, jog nepataikęs į patelę, todėl šovęs į jauniklį; tačiau iš esmės nurodė naują aplinkybę, t.y. kad, kadangi tauriojo elnio patino limitas nebuvo panaudotas, jis nusprendęs jį panaudoti, nušaudamas jauniklį, ką leidžia Medžioklės taisyklės; į patelę nešovęs, nes buvo tikimybė, kad galėjęs pataikyti į pirmąją patelę; jis medžioklės vadovui nepasakęs, kad jauniklį sumedžiojęs panaudodamas patino licenciją, kadangi manęs, jog tai savaime suprantamas dalykas, apie tai nesakęs ir nei vienam kartu medžiojusių medžiotojų; kokius ir kaip medžioklės dokumentus pildė vadovas, jis nesidomėjęs; nesidomėjęs ar medžioklės vadovas skambino Aplinkos apsaugos departamentui pranešti apie sumedžiotus elnius, nes jis manęs, kad kai buvo panaudotos tauriojo elnio patino ir patelės licencijos, dėl to pranešti nereikia; dėl to ir pats neskambinęs (b. l. 47-49), t. y. jis davė paaiškinimu pagal Medžioklės taisyklių 28.1 punktą, kuriame nustatyta, kad limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų; panaudojus limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje. R. M. taisyklių 28.5 papunkčiu apie tokį atvejį telefonu Aplinkos apsaugos departamentui pranešti nereikia. Šie jo paaiškinimai skiriasi nuo pirminių paaiškinimų ir tame, kad jis pastaruosiuose nurodė, kad turint limitą tik vienam, apie tai medžioklės vadovas surašė aktą, pažymėdamas medžioklės lape, o jau vėlesniuose paaiškinimuose teigia, kad kokius ir kaip medžioklės dokumentus pildė vadovas, jis nesidomėjęs.

Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. paaiškinimus teismas vertina kaip akivaizdų savo paaiškinimų keitimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Medžioklės taisyklių 28.1 punkto taikymas jam to leistų išvengti, kadangi jis nereikalauja telefonu pranešti apie limituojamo gyvūno pakeitimą, t. y. jauniklio vietoje patino sumedžiojimą Aplinkos apsaugos departamentui. Jokie bylos duomenys, išskyrus jo prieštaringus paaiškinimus, nepatvirtina tai, kad jis medžiodamas pakeitė limitą patinui sumedžioti, vietoje jo sumedžiodamas tauriojo elnio jauniklį.

Medžiotojų klubo ,,Š.“ medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad jis surašytas 2021 m. lapkričio 20 d., jame medžioklės vadovu įrašytas A. M., klubo pirmininkas R. L., medžioklėje dalyvavo 25 medžiotojai, D. A. nušovė du tauriuosius elnius. Kitoje lapo pusėje yra ranka padarytas įrašas, kad medžioklės metu vieno varymo metu buvo sumedžioti du taurieji elniai - jauniklis ir suaugusi patelė, apačioje ,,A. M.“, šalia parašas ( b. l. 27-28). Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu nustatyta, kad medžioklės lapas iš medžioklės vadovo A. M. buvo paimtas 2021 m. lapkričio 24 d. 10 val. (b. l. 30). Aktu Nr.1 dėl sumedžioto didesnio medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti (Medžioklės taisyklių 1 priedas) nustatyta, kad jis surašytas 2021 m. lapkričio 20 d., jame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 20 d. 13:30 val. Vilkaviškio r. sav. ,,Š.“ medžioklės plotų vienete vykusioje medžioklėje varant, turint 1 vnt. nustatytą limitą sumedžiota 2, t. y. tauriojo elnio jauniklis ir tauriojo elnio patelė apie 4 metų amžiaus, apie šį atvejį įrašyta medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Apačioje pasirašęs medžioklės vadovas A. M. (b. l. 26). Medžioklės vadovo A. M. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimu, kuris buvo paimtas Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, nustatyta, kad jis teigė, kad prieš medžioklę medžiotojams nurodė, kad yra dvi licencijos - sumedžioti tauriojo elnio patiną, taip pat patelę arba jauniklį, ką girdėjo ir D. A., kuris nušovė tauriojo elnio patelę ir jauniklį, jis supildęs aktą, kad vieno varymo metu buvo sumedžiota daugiau tauriųjų elnių, negu turėję limitą, tačiau telefonu neinformavęs, kadangi nežinojęs, kad taip reikia padaryti, t. y. jo paaiškinime nėra jokios kalbos apie tauriojo elnio limito panaudojimą sumedžiojant tauriojo elnio jauniklį (b. l. 34-38). Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. sumedžioti du taurieji elniai – patelė ir jauniklis, medžioklės metu buvo dokumentaliai suforminti kaip limito viršijimas Medžioklės taisyklių 28.2 papunktyje nustatyta tvarka tinkamai, tačiau nebuvo įvykdytas Medžioklės taisyklių 28.5 punkto reikalavimas apie tokį įvykį informuoti telefonu (duomenys neskelbtini)Aplinkos apsaugos departamentui, kas turėjo būti padaryta prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.

R. M. taisyklių 28 punktu, 29 punktu, 33 punktu tauriojo elnio medžioklė yra limituojama, nustatant konkretų sumedžiojamų gyvūnų skaičių. Medžiotojų klubas ,,Š.“ turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio patelę ar jauniklį, ir tauriojo elnio patiną, vietoje kurio turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio jauniklį iki vienų metų amžiaus, kas numatyta Medžioklės taisyklių 28.1 papunktyje. Medžioklės taisyklėse konkrečiai nėra reglamentuota, kas gali priimti tokį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. teigė, kad nesant teisinio reglamentavimo, tokį sprendimą galėjo medžioklės metu priimti pats medžiotojas, t. y. jis, o institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą atstovas teigė, kad pats medžiotojas tikrai negalėjo priimti tokio sprendimo, nebent medžioklės vadovas, arba klubo valdymo organai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. teismo posėdyje patvirtino, kad jis pats nutarė vietoje patino sumedžioti jauniklį, to jam daryti medžioklės vadovas nenurodė, nes klubas nėra priėmęs tokių atskirų nurodymų, jis tai padarė savo nuožiūra. P. M. taisyklių 24.6 papunktį medžioklės vadovas privalo pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių bei paukščių bus medžiojama, todėl teismas sutinka su institucijos atstovo teiginiu, kad medžioklės vadovas turėjo pranešti, kad keičiamas limitas, ir kad vietoje tauriojo elnio patino gali būti medžiojamas jauniklis, ir dėl to tokio sprendimo negalėjo priimti pats medžiotojas. Pažymėtina, kad medžiojamųjų gyvūnų limitai yra suteikti ne asmeniškai medžiotojui D. A., o Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui ,,Š.“, todėl sprendimas turi būti klubo, kurį atstovauja jo valdymo organai, o ne atskiro medžiotojo, nors teisės aktuose ir nėra nustatyta, kas konkrečiai priima tokį sprendimą. Be to teismo vertinimu tokį sprendimą galėtų priimti ir medžioklės vadovas, kadangi pagal Medžioklės taisykles prieš medžioklę jis būtent nurodo kokie žvėrys bus medžiojami, tai girdi visi medžioklėje dalyvaujantys asmenys, jie gali pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą, bei jis pats daro medžioklės lape įrašą apie limito panaudojimą. Medžioklės vadovas liudytojas A. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jis nenurodęs, kad vietoje tauriojo elnio patino galima medžioti patelę arba jauniklį, jam D. A. nesakė, kad keičia patino limitą į patelės, to nepasakė, ir kai radę gyvūnus, niekas jam to nesakė, todėl jis forminęs kaip viršytą limitą, o ne licencijos patino panaudojimą sumedžiojant patelę ar jauniklį; nusiuntęs į Aplinkos apsaugos departamentą aktą ir lapą, jam atrodė, kad pranešti telefonu nereikia. Liudytojas medžiotojų klubo vadovas R. G. teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad prieš medžioklę buvo instruktuota, kad medžiojami pagal licencijas tauriojo elnio patinas ir patelė, nenurodė, kad medžioklės vadovas būtų teigęs, kad vietoje patino galima sumedžioti jauniklį; D. A. nušovus du elnius vieno varymo metu, buvo jie įforminti kaip viršytas limitas.

Teismo vertinimu, remiantis Medžioklės taisyklių 28.1 papunkčiu reikėjo medžioklės lape pažymėti, kad jauniklis buvo sumedžiotas panaudojus limitą patino sumedžiojimui, ir jauniklio sumedžiojimas būtų teisėtas, kaip numatyta ANK 290 straipsnio 19 dalyje, ir tai neužtrauktų administracinės atsakomybės, tačiau toks įrašas medžioklės lape nebuvo padarytas, o padarytas, kad buvo viršytas limitas tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad neva medžioklės lape medžioklės vadovas padarė klaidą, kuri vėliau buvo bandoma ištaisyti, kreipiantis į Aplinkos apsaugos departamentą siekiant pakeisti limitą. Sutiktina su institucijos atstovo nuomone, kad Medžioklės taisyklės nenumato limito pakeitimo medžiojamiems gyvūnams, ypač po to, kai gyvūnai jau buvo sumedžioti. Teismo vertinimu tokie veiksmai buvo daromi, siekiant padėti D. A. ar kitiems asmenims išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtą sumedžiojimą gyvūno, kadangi apie limito viršijimą nebuvo pranešta telefonu Aplinkos apsaugos departamentui, kas yra pažeidimas. Aplinkybę, kad medžioklės metu nebuvo pakeistas limitas sumedžioti tauriojo elnio patiną į jauniklį, patvirtina ir liudytojas, medžioklės vadovas, A. M., kuris teismo posėdyje teigė, kad po kelių dienų tik buvo priimtas sprendimas pakeisti licenciją patino į jauniklį, nes jie patinų iš viso nesumedžiojantys, vis tiek jo nesumedžiosiantys; sprendimas priimtas klubo narių bendru sutarimu, apkalbėjus telefonu, ir tai nusprendė klubo vadovas, pasitarimas dokumentaliai neužfiksuotas. Klubo vadovas R. G. teismo posėdyje taip pat patvirtino tai, kad iškilus konfliktui su gamtosauga, sakė, kad negerai užpildyti buvo tie dokumentai, medžioklės lapas, todėl, kadangi turintys du limitus, pasitarę nusprendę pakeisti licenciją patinui į jauniklį, rašę prašymą Vilniui, kad jų medžioklė yra nutraukiama limituojamų žvėrių, yra išsiųstas prašymas, kad pakeisti tą jauniklį į raguotą; negirdėjęs, kad D. A. medžioklės metu būtų sakęs, kad sumedžiojo jauniklį vietoje patino. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. teismo posėdyje patvirtino, kad jis medžioklės vadovo neprašęs pažymėti medžioklės lape, kad buvo panaudotas limitas medžioti tauriojo elnio patiną, sumedžiojant jauniklį. Jis ir 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškinime institucijai, taip pat nurodė, kad jis medžioklės vadovui nepasakęs, kad jauniklį sumedžiojęs panaudodamas patino licenciją, kadangi manęs, jog tai savaime suprantamas dalykas, apie tai nesakęs ir nei vienam kartu medžiojusių medžiotojų; kokius ir kaip medžioklės dokumentus pildė vadovas, jis nesidomėjęs. Jau vien iš šių parodymų matyti, kad tauriojo elnio jauniklis vis tiek būtų neteisėtai sumedžiotas, kadangi apie limituojamo gyvūno keitimą Medžioklės taisyklių 28.1 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažymėta medžioklės lape, to ir negalėjo būti padaryta, kadangi D. A. medžioklės vadovui, pildžiusiam medžioklės lapą, savo asmeninio sprendimo sumedžioti vietoje patino jauniklį nenurodė, ir neprašė įrašyti, o klubo tokio sprendimo nebuvo.

Teismui konstatavus, kad nebuvo pakeistas limitas vietoje patino sumedžiojant tauriojo elnio jauniklį, o buvo viršytas medžiojamų gyvūnų limitas, nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas, kas kaltas dėl neteisėto tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo, t. y. kas turėjo įvykdyti Medžioklės taisyklių 28.5 papunktyje nustatytą pareigą telefonu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, viršijus limituojamų žvėrių sumedžiojimo limitą. Šiame papunktyje nurodyta, kad apie tai privalo pranešti medžioklės plotų naudotojai. Medžioklės taisyklių 28.2 punkte nurodyta, kad apie tokį atvejį padaromas įrašas medžioklės lape, surašomas nustatytos formos aktas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną pateikiamas elektroniniu paštu Aplinkos apsaugos departamentui. P. M. taisyklių 23 punktą už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas; medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. P. M. taisyklių 24 punktą, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). 2021 m. lapkričio 20 d. medžiotojų klubo ,,Š.“ medžioklei vadovavo klubo narys medžiotojas A. M.. R. M. taisyklių 24.1 papunkčiu jis privalėjo turėti galiojantį medžioklės lapą ir jį užpildyti Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Šiuo atveju medžioklės vadovas A. M. tinkamai atliko savo kaip medžioklės vadovo pareigas, užpildydamas medžioklės lapą, jame pažymėdamas, kad buvo sumedžioti du taurieji elniai, bei užpildydamas Medžioklės taisyklių 1 priedą dėl daugiau negu yra limitas sumedžiotų žvėrių. Iš šio priedo patvirtinto blanko matyti, kad jį turi pasirašyti būtent medžioklės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 20 d. medžioklės įstatymo Nr. IX-966 (toliau – Medžioklės įstatymas) 2 straipsnio 13 dalį medžioklės plotų naudotojas yra fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.(duomenys neskelbtini) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdų yra medžioklė. Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas ,,Š.“ yra registruotas (duomenys neskelbtini)., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra juridinis asmuo, t. y. jis yra medžioklės ploto naudotojas.

Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota; 22 punkte nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Šios taisyklių nuostatos nustato, kad medžioklės lape įrašai apie sumedžiotus gyvūnus privalo būti padarant prieš jų dorojimą medžioklės vietoje, arba juos išvežant iš medžioklės vietos. R. M. taisyklių 28.2 punktu nustatyta, kad viršijus medžiojamų žvėrių limitą įrašas medžioklės lape daromas nedelsiant pasibaigus varymui ir surašomas nustatytos formos aktas, t. y. dar anksčiau negu įrašai medžioklės lape, nesant limito viršijimo. R. M. taisyklių 28.5 punktu telefonu apie tai turi būti pranešta Aplinkos apsaugos departamentui vėliau, t. y. prieš žvėrių dorojimą medžioklės vietoje, arba juos išvežant iš medžioklės vietos, t. y. medžioklės vietoje. Medžioklės taisyklių 24.2 papunktyje nustatyta, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; 24.10 papunktyje nurodyta, kad jis nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) privalo informuoti AAD apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad telefonu gamtos apsaugai apie viršytą limitą nepranešęs, kadangi to daryti nereikėjo, nes jis vietoje patino nušovęs jauniklį, ką leidžia Medžioklės taisyklės ir nereikia apie tai pranešti. Liudytojas medžioklės vadovas A. M. teigė, kad jis nepranešė telefonu, nes manęs, kad to nereikia daryti. Medžioklėje dalyvavęs klubo pirmininkas liudytojas R. G. teigė, kad gal ir reikėjo pranešti telefonu Aplinkos apsaugai, to medžioklės taisyklės reikalauja, tai turėjo padaryti medžioklės vadovas, kodėl nepranešė nežinantis, buvo neeilinė situacija, jiems atrodė, kad užtenka vieno akto.

Šioje nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo medžioklės vadovui A. M., todėl teismas šiuo klausimu dėl jo galimos atsakomybės nepasisako. Teismo vertinimu, D. A. žinodamas, kad medžioklės metu buvo limitas sumedžioti tauriojo elnio patiną ir tauriojo elnio patelę arba jauniklį, nušaudamas gyvūnus ne pagal turimą limitą, t. y. nušaudamas patelę ir jauniklį, aiškiai suvokė, kad jis sumedžiojo jauniklį neturėdamas tam teisės, padarė Medžioklės taisyklių pažeidimą, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė medžioti suteikiama asmenims, baigusiems medžiotojų kursus, išlaikiusiems medžioklės egzaminą. To paties įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad medžiotojas privalo laikytis šio įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. D. A. yra medžiotojas, praėjęs medžiotojų mokymo kursus, išlaikęs medžiotojo egzaminą, jis nurodė, kad yra medžiotojas – selekcininkas, dėl ko preziumuojama, kad jam medžioklės taisyklės yra žinomos. P. M. taisyklių 74.1 papunktį šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais yra laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nustatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. ANK 290 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Teismo vertinimu D. A. suprasdamas, kad jo padarytas pažeidimas yra prilyginamas šiurkščiam Medžioklės taisyklių pažeidimui, jo padaryti veiksmai iš esmės atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 19 dalyje požymius, ir jis atsakomybės gali išvengti tik tuo atveju, jeigu jo padaryti veiksmai bus tinkamai įforminti Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nustatyta tvarka, turėjo imtis visų priemonių, kad būtų įvykdyti visi Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyti reikalavimai, t.y. po gyvūno sumedžiojimo pasibaigus varymui nedelsiant būtų padarytas įrašas medžioklės lape ir surašytas nustatytos formos aktas, bei jis išsiųstas taisyklių nustatyta tvarka, bei prieš pradėdamas doroti ar gabenti sumedžiotą gyvūną, įsitikinti, kad medžioklės vadovas pranešė apie Medžioklės taisyklių pažeidimą atsakingai institucijai. Šiuo konkrečiu atveju to nebuvo padaryta, nes D. A. nenurodė, kad būtų prašęs medžioklės vadovo pranešti telefonu apie limito viršijimą, bei medžioklės vadovas A. M. nenurodė, kad to būtų prašęs D. A., ir jis to nebūtų galėjęs padaryti dėl pateisinamų priežasčių, nes teigė, kad jam atrodė, jog pranešti telefonu nereikia.

Atsižvelgiant į tai, kad veiką, turinčią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių padarė būtent pats abu gyvūnus, viršijant limitą, sumedžiojęs D. A., toks jo pasyvus elgesys, ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, nesiimant visų priemonių, kad būtų įvykdyti visi Medžioklės taisyklių reikalavimai tokioje susiklosčiusioje situacijoje, nors jis tam turėjo galimybę, negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad galimai medžioklės vadovas nevykdė savo pareigos informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie Medžioklės taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarė dėl neatsargumo, t. y. nepagrįsto pasitikėjimo, kadangi suprato, kad padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių, ir administracinės atsakomybės gali išvengti tik tinkamai įforminus pažeidimą Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, pats apie šį įvykį nepranešė Aplinkos apsaugos departamentui, nors tai galėjo padaryti, to padaryti neprašė medžioklės vadovo ar kitų asmenų, bei lengvabūdiškai tikėjosi, kad tai padarys gal medžioklės vadovas, ar kiti asmenys, pats asmeniškai neįsitikindamas, kad tai buvo padaryta. Tokios pozicijos, kad už pranešimą telefonu Aplinkos apsaugos departamentui yra atsakingas ir pats medžiotojas, yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-648/2020; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-317-898/2018. Atsižvelgiant į paminėta, laikytina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo naikinti nėra, bei skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 d. 1 p., 4 p.,

nutaria:

2021 m. gruodžio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto I. K. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą ir pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto, D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundo netenkinti visiškai.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, bei išsiųsti (įteikti) administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui.

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis