- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- eI-5491-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00288-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Bendrojo pagalbos centro
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
2018 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos, skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinė bendrija, (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo:
1) panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir atsakovas, BPC) Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 41D(K)-697 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą pateikti 2017 m. birželio 14 d. 12.17 val. pagalbos skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (BPCID 9137962041) garso įrašą (toliau – ir Įrašas).
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, kreipėsi į BPC Klaipėdos skyrių prašydama pateikti Įrašą, tačiau iš Sprendimo turinio daro išvadą, kad jį pateikti atsisakoma. Paaiškina, kad Įrašas reikalingas išsiaiškinti aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2-882-991/2018 pagal ieškovo G. V., atstovaujamo pareiškėjos, ieškinį atsakovei D. G. S. dėl L. V. testamento pripažinimo negaliojančiu. Mano, kad D. G. S. kvietė policijos pareigūnus, melagingai prisistatydama L. V. pussesere, taip bandydama patekti į L. V. namus.
Teigia, kad atsakovas Sprendime tik išvardijo kokius duomenis apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjektą) privalo pateikti duomenų subjekto atstovas, todėl daro prielaidą, kad prašoma pateikti informacija būtų pateikta tik apie pareiškėjos atstovaujamą asmenį. Mano, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis leidžia advokatui prašyti informacijos net jei jis ir nėra atstovas asmenų, kurie prašomoje pateikti informacijoje yra paminėti ir jog ši teisės norma įpareigoja advokatą atsakovui pateikti tik duomenis, patvirtinančius jo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Nurodo, kad Sprendimas nepagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis, todėl neatitinka bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog iš Sprendimo turinio galima tik spėti, kad prašomas pagalbos skambučio garso įrašas nebus pateiktas prevenciniais tikslais, t. y., jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos prašoma informacija gali būti pateikta teismui, tačiau atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, teikti įrodymus yra šalių pareiga. Sprendime nenurodyta jokių atsisakymo suteikti informaciją ir dokumentus pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovas BPC atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog pareiškėja siekia gauti informaciją (duomenis apie skambučius BPC administruojamais pagalbos numeriais) apie kitą asmenį. Paaiškina, kad vadovaujantis BPC viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 41V-26 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Bendrajame pagalbos centre taisyklių 25, 26, 27 punktais, BPC Klaipėdos skyrius pareiškėją Sprendimu informavo kokius dokumentus privalo pateikti asmens (duomenų subjekto) atstovas, norėdamas gauti informaciją apie atstovaujamąjį asmenį. Sprendimu taip pat informavo pareiškėją, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, daugiau informacijos pagal jo prašymą pateikti negali, tačiau informacija dėl skambučių telefono numeriu 112 gali būti pateikta teismui pagal teismo prašymą. Pažymi, kad pareiškėjos atstovas telefonu skambino BPC Organizacinio skyriaus vedėjui, kuris paaiškino, jog pareiškėja gali kreiptis į bylą nagrinėjantį teisėją ir pagal Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalį paprašyti teismo duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, jog jis būtų pateiktas teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėta iš esmės šios administracinės bylos proceso šalies atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.41D(K)-697 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pateikti 2017 m. birželio 14 d. 12.17 val. pagalbos skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (BPCID 9137962041) garso įrašą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinė bendrija, 2018 m. kovo 30 d. prašymu Nr. 621 „Dėl pagalbos skambučio garso įrašo pateikimo“ kreipėsi į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių prašydama pateikti Įrašą. Pareiškėja nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S. dėl L. V. testamento pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja ieškovą G. V. (L. V. sūnų). Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. raštas patvirtina, kad atsakovė D. G. S. kvietė policijos pareigūnus, melagingai prisistatydama L. V. pussesere, taip 2017 m. birželio 14 d. bandydama patekti į L. V. namus. Nurodė, kad teisinėms paslaugoms teikti aukščiau paminėtoje civilinėje byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokiu pagrindu buvo kviečiami policijos pareigūnai ir dėl kokios priežasties atsakovė D. G. S. melagingai prisistatė L. V. pussesere.
Kartu su pareiškėjos prašymu pateikti 2018 m. sausio 26 d. išrašas iš 2018 m. sausio 9 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp G. V. (atstovaujamo A. Z.) ir 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinė bendrijos, VĮ Registrų centro 2017 m. birželio 15 d. gyventojų registro išrašas apie L. V. bei A. Z. 2017 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimas atstovauti G. V.
Sprendimu atsakant į pareiškėjos prašymą informuota, kad asmens (duomenų subjekto) atstovas, norėdamas gauti informaciją (duomenis apie skambučius BPC administruojamais pagalbos numeriais) apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjektą), privalo pateikti: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) atstovavimą patvirtinantį dokumentą, kuriame turi būti nurodyta kokį veiksmą arba veiksmus gali atlikti atstovas atstovaujamojo vardu; 3) prašymą, kuriame nurodo – kokią, informaciją apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjekto) pageidauja gauti, atstovo asmens (duomenų subjekto) vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį (-ius), iš kurio (-ių) jo atstovaujamas asmuo (duomenų subjektas) skambino BPC administruojamais pagalbos numeriais, duomenis ryšiui palaikyti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad jo atstovaujamas asmuo (duomenų subjektas) yra prašyme nurodyto telefono numerio (-ių) teisėtas naudotojas (pvz., abonento ir mobiliojo ryšio operatoriaus viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį). Taip pat informavo, kad siekdami užtikrinti, jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, daugiau informacijos pagal pareiškėjos prašymą pateikti negali ir kad informaciją dėl skambučių BPC telefono numeriu 112 gali būti pateikta teismui pagal teismo prašymą.
Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir BPCĮ) 10 straipsnio 8, 11, 14 punktuose nustatyta, kad BPC funkcijos, be kitų, yra: užtikrinti tinkamą BPC informacinės sistemos veikimą ir joje tvarkomų duomenų apsaugą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis; įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis automatiniu ir neautomatiniu būdu tvarkyti asmens ir kitokius duomenis, jei to reikia nustatytiems uždaviniams įgyvendinti; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti BPC turimą informaciją pagalbos tarnyboms bei kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms. Analogiškos funkcijos nustatytos ir Bendrojo pagalbos centro nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1-161, 11.9, 11.12, 11.16 punktuose bei Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus nuostatų, patvirtintų BPC viršininko 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 41V-20, 9.11, 9.12, 9.14 punktuose. Pastarųjų 9.13 punkte taip pat nustatyta BPC Klaipėdos skyriaus funkcija pagal kompetenciją nagrinėti valstybės, savivaldybės institucijų, įmonių, fizinių ir (arba) juridinių asmenų raštus. BPCĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš BPC pareigūno pareigų yra pagal kompetenciją užtikrinti BPC informacinėje sistemoje esančių duomenų teisingumą ir saugumą.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Taisyklių 35.2 punkte nurodyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Bendrajame pagalbos centre taisyklių (toliau – ir BPC taisyklės), patvirtintų BPC viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 41V-26, 25 punkte nurodyta kokius dokumentus privalo pateikti asmens (duomenų subjekto) atstovas, norėdamas gauti informaciją (duomenis apie skambučius BPC administruojamais pagalbos numeriais) apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjektą). BPC taisyklių 26 punkte nurodyta kokius dokumentus privalo pateikti pareiškėjas (fizinis, juridinis asmuo), norėdamas gauti informaciją (duomenis apie skambučius BPC administruojamais pagalbos numeriais) apie kitą asmenį (duomenų subjektą).
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų įstatymas (toliau – ir TGIVSIĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. TGIVSIĮ 2 straipsnyje nustatyti šio įstatymo taikymo-netaikymo pagrindai, o 15 straipsnyje – atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai. TGIVSIĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ).
Skundžiamu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr.41D(K)-697 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiama informacija apie tai, kokius dokumentus reikėtų pateikti norint gauti informaciją (duomenis apie skambučius BPC administruojamais pagalbos numeriais) apie atstovaujamą asmenį (duomenų subjektą) bei kad informacija dėl skambučių BPC telefono numeriu 112 gali būti pateikta teismui pagal teismo prašymą. Iš Sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad juo priimtas administracinis sprendimas – neteikti daugiau informacijos, motyvuojant tuo, kad siekiama užtikrinti, jog nebūtų pažeistos ADTAĮ nuostatos.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Išanalizavus Sprendimo turinį, matyti, jog jame tik apskritai nurodoma, kad remiamasi ADTAĮ nuostatomis, tačiau kokiomis konkrečiai nenurodoma. Nenurodomos ir kitų teisės aktų, pvz., TGIVSIĮ, nuostatos, kurių pagrindu atsisakoma pateikti prašomą informaciją, taip pat nenurodomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti taikomos šių teisės aktų nuostatos. Konstatuojama, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto keliamų reikalavimų, kadangi jis yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra nemotyvuotas, neaiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka.
Be to, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta teisė yra advokato teisė, šia teise jis naudojasi savo nuožiūra, advokatas (atstovas teisme) – tai asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą; asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų ir kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą; advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, inter alia tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo, kartu ir advokatas kaip atstovas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2719/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016).
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nenustačius, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą ir pagrindę prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, gali gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, sudaromos prielaidos pažeisti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylančius reikalavimus užtikrinti veiksmingą asmens teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimą, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį proporcingumo imperatyvą, pagal kurį asmens teisės neturi būti ribojamos labiau negu būtina konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).
ADTAĮ (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal šios redakcijos įstatymo 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju); <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.
Konstatuojama, kad pareiškėja galėjo prašyti pateikti reikalingą informaciją (duomenis) tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus pagal teisinių paslaugų sutartį ir tinkamai atstovauti klientui teisme. Pareiškėjai galėjo būti suteikta informacija tik apie tokio asmens duomenis, kuri yra reikalinga asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti. Taigi, pareiškėja civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atstovaudama ieškovą G. V. ir teikdama prašymą BPC pateikti atsakovės D. G. S. 2017 m. birželio 14 d. 12.17 val. pagalbos skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (BPCID 9137962041) garso įrašą, turėjo nurodyti šios informacijos naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, apimtį, be to, turėjo pateikti duomenis, įrodančius šios informacijos ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Atsakovė turėjo pateikti prašomą informaciją arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti.
Išanalizavus pareiškėjos atsakovui pateiktą prašymą, matyti, kad pareiškėja nurodė duomenų naudojimo tikslą – pažeistų teisių gynimas konkrečioje civilinėje byloje, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tokios civilinės bylos iškėlimą. Pareiškėja prašyme nurodė ir pateikė duomenis apie informacijos teikimo bei gavimo teisinį pagrindą – atstovavimo sutarties išrašą, tačiau nenurodė, jog kreipėsi vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu. Pareiškėja tiksliai nurodė prašomų pateikti duomenų apimtis, t. y. nurodė konkretų pagalbos skambučio garso įrašą. Pareiškėja teikiamame prašyme paaiškino, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. raštas patvirtina, kad atsakovė D. G. S. kvietė policijos pareigūnus, melagingai prisistatydama L. V. pussesere, taip 2017 m. birželio 14 d. bandydama patekti į L. V. namus. Taigi, pareiškėja taip pat nurodė duomenis, įrodančius prašomos pateikti informacijos ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis, tačiau šių duomenų, pvz., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. rašto, nepateikė. Pažymėtina, kad jei atsakovas mano, jog pareiškėjos prašymas turi trūkumų, pateikti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, vadovaujantis TGIVSIĮ 12 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 27 punktu, BPC taisyklių 39.1 punktu galėjo pasiūlyti pareiškėjai prašymo trūkumus pašalinti, pateikti papildomų duomenų ir kt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalims, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktui.
Tik išskirtiniu atveju pats teismas gali bei turi įvykdyti viešojo administravimo sistemos subjektui priskirtas funkcijas, taip nutraukiant šio subjekto nulemtą galimą proceso vilkinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1135-556/2017). Paprastai, panaikinus skundžiamus administracinius aktus, kai jie yra neteisėti, teismas gali institucijas įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą, tačiau teismas negali įpareigoti institucijų išspręsti prašymus atitinkamu būdu, kadangi administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, tačiau nesprendžia tokių prašymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Nagrinėjamu atveju teisė ir pareiga nagrinėti prašymus bei įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti BPC turimą informaciją yra priskirta būtent BPC, kuris ir turi įvertinti prašymo turinį bei kartu pateiktų duomenų visumą bei šią informaciją pateikti arba priimti motyvuotą atsisakymą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies ir, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 30 d. prašymą Nr. 621 „Dėl pagalbos skambučio garso įrašo pateikimo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos, skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr.41D(K)-697 „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti Bendrąjį pagalbos centrą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos, 2018 m. kovo 30 d. prašymą Nr. 621 „Dėl pagalbos skambučio garso įrašo pateikimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.