- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-539-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00881-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Skolininkas
- Asociacijos „Alt Events“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Asociacijos „Alt Events“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės Asociacijos „Alt Events“ kreditorės naudai: 20 645,70 Eur skolą pagal sutarties pagrindu kreditoriaus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini); 1 135,65 Eur pagal CK 6.210 str. 2 d. už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priskaičiuotas palūkanas (skaičiuojamos iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos); procesines palūkanas: 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. 2 d.; bylinėjimosi išlaidas: 177,52 Eur žyminio mokesčio. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 21 781,35 Eur sumai ir areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. liepos 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo skolininkei Asociacijai „Alt Events“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininkės kredito mokėjimo ir ( ar ) elektroninių įstaigos sąskaitose, pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, kreditorės UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ reikalavimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui užtikrinti 21 781,35 Eur sumai, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, SODRAI, su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams bei atsiskaityti su kreditore, iki Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 17 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo dienos.
3. Teismas sprendė, kad prie pareiškimo pateikti Asociacijos „Alt Events“ informacinės duomenų bazės išrašai patvirtina, jog skolininkės finansinė būklė gali būti laikoma sunkia (Asociacija keletą metų veikė nuostolingai ). Pagal 2022-04-29 finansinės būklės ataskaitą Asociacija 2021 m. turėjo turto bendrai tik kiek daugiau nei 15 000,00 Eur sumai, tačiau didžiąją dalį šios sumos sudarė gautinos sumos (daugiau kaip 14 000,00 Eur), o pinigai (ar jų ekvivalentai) bendro turto masėje sudarė mažiau 1000,00 Eur.
4. Teismas sprendė, kad skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, pareikštų reikalavimų suma laikytina pakankamai didelė (viršija 20 000,00 Eur sumą), sudaranti pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis skola susidarė už prieš metus laiko suteiktas paslaugas, tačiau byloje duomenų nei apie skolos neapmokėjimo priežastis, nei apie jos ginčijimą nėra, t. y. skolininkė galimai vengia atsiskaityti ilgą laikotarpį, todėl, siekiant apsaugoti kreditorės interesus bei užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė Asociacija „Alt Events“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašytas joks paslaugų teikimo susitarimas ir nebuvo susitarta dėl paslaugų kainos. Todėl jokia suma ieškovės naudai iš atsakovės negali būti areštuota.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė dar prieš paslaugų teikimo momentą iš anksto buvo nurodžiusi ieškovei, kad galėtų mokėti už paslaugas daugiausia 15 000,00 - 16 000,00 Eur ir ne daugiau. Dėl to ieškovės naudai negali būti areštuotas 21 781,35 Eur sumai atsakovės turtas.
6.3. Ieškovė suteikė paslaugas nekokybiškai, dėl to atsakovė ieškovei reiškė pretenzijas, dėl to jokia suma ieškovės naudai iš atsakovės negali būti areštuota.
6.4. Ieškovės reikalavimas 21 781,35 Eur sumai nėra pagrįstas: a) ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl tokios sumos paslaugų; b) atsakovė dar prieš paslaugų teikimą sutiko ieškovei mokėti ne daugiau kaip 15 000,00 - 16 000,00 Eur ir dėl didesnės sumos negali būti nė kalbos.
6.5. Esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, atsakovė galėtų įgyvendinti teismo sprendimą, kadangi atsakovė yra patikima ir pelningai veikianti asociacija.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ prašo Asociacijos „Alt Events“ 2023-07-25 atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti; ieškovės naudai iš Asociacijos „Alt Events“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės reiškiami reikalavimai atitinka tikėtino pagrįstumo kriterijų. Ieškovė pateikė aiškius reikalavimus, susijusius su šalių sutartiniais teisiniais santykiais, kartu su faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir įrodymais. Tai įrodo tikėtiną pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimų (vėliau ieškinio) pagrįstumą, kaip sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių vėliau priimto teismo procesinio sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Nagrinėjamu atveju yra sudėtinga įvertinti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, kadangi ji netinkamai vykdo įstatymuose įtvirtintas pareigas teikti Juridinių asmenų registrui privalomą informaciją. Vadovaujantis ankstesnių finansinių metų duomenimis matyti, kad atsakovė 2021 m. turėjo turto bendrai 15 512,00 Eur sumai. Didžiąją dalį šios sumos sudarė gautinos sumos (t. y. 14 718 Eur), o pinigai (ar jų ekvivalentai) bendro turto masėje sudarė vos 794,00 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, pridėjus pradelstus įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį (skaičiuojant vien tik pagrindinę skolą – 20 645,70 Eur), atsakovė atitiktų nemokaus ūkio subjekto kriterijų (juridinio asmens įsipareigojimai viršytų turto vertę). Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio (tęstinio) pobūdžio ir ateityje gali tik gilėti. Esant tokiai situacijai atsakovė nebūtų finansiškai pajėgi nesunkiai įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties,siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą (įskaitant ieškovės teisę ir interesą operatyviai išsiieškoti teismo priteistą skolą) bei status quo situaciją, buvo būtina apriboti atsakovės teises į tą turtą.
7.3. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu akivaizdžiai yra nesąžiningas. Nors sutartis buvo sudaryta dar 2022 m. vasarą, tačiau iki šiol (t. y. praėjus vieneriems metams nuo paslaugų suteikimo) atsiskaitymo pareiga jokia apimtimi nėra įvykdyta. Tokie nesąžiningi veiksmai liudija ir tai, kad atsakovė (jo vadovas), sužinojusi apie teisme ieškovės pareikštus reikalavimus, galėjo imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą, perleidžiant turtą ar jį apsunkinant, ir tokiu būdu apsunkinant ieškovo galimybes atgauti priklausančias sumas už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas atsakovei nepranešus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Apeliantė teigia, kad ieškovės reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
13. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškimas buvo pagrįstas, nurodytos aplinkybės dėl susidariusios skolos. Pažymėtina, jog dabar byloje yra pateiktas ir ieškinys (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą). Pareikštas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, pridedami įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės pareiškimas (šiuo atveju ir ieškinys) jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
15. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė didelę ieškinio sumą, nurodydamas, kad skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, pareikštų reikalavimų suma laikytina pakankamai didelė (viršija 20 000,00 Eur sumą), sudaranti pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Taip pat ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad apeliantei ieškinio suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo ir ieškovės pozicija visiškai nesutinka.
16. Nuosekliai suformuotoje naujausioje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).
17. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
18. Taip pat nepagrįstais vertintini pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentai, kad pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra galimai atsakovės prasta finansinė padėtis. Pažymėtina, jog, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019). Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Jeigu ieškovė mano, kad atsakovė, kaip jos skolininkė galimai yra nemoki, ji tūrėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, o ne naudotis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, pažeidžiant visų skolininkės kreditorių lygiateisiškumą.
19. Pažymėtina, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
20. Nagrinėjamu atveju iš esmės pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nesąžiningumo, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo, turimo turto slėpimo, perleidimo kitiems asmenims bet kokia forma ar jo apsunkinimo bet kokia kita forma. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovė, sužinojusi apie teisme ieškovės pareikštus reikalavimus, galėjo imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą, perleidžiant turtą ar jį apsunkinant, ir tokiu būdu apsunkinant ieškovės galimybes atgauti priklausančias sumas už suteiktas paslaugas.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad, nors sutartis buvo sudaryta dar 2022 m. vasarą, tačiau iki šiol (t. y. praėjus vieneriems metams nuo paslaugų suteikimo) atsiskaitymo pareiga jokia apimtimi nėra įvykdyta. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, šalys žodiniu sutarimu susitarė, kad atsakovė taikos sutarties pagrindais sumokės ieškovei 18 500,00 Eur dalimis, tačiau atsakovė be jokio paaiškinimo ėmė vengti ieškovės ir su ja nekomunikuoja dėl taikos sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodomos aplinkybės nėra tinkamos vertinti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos taikymo aspektu. Iš bylos matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl suteiktų paslaugų bei jų kokybės, todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus atsakyta, ar pagrįstai atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei ir kokia yra skolos suma. Kadangi tarp šalių vyksta ginčas, šių aplinkybių negalima vertinti kaip atsakovės nesąžiningumą, siekiant turimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims bet kokia forma ar jį apsunkinti bet kokia kita forma.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga ir galėjo imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą, perleidžiant turtą ar jį apsunkinant, tačiau jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) ieškovė nepateikė.
23. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovė prašo UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ naudai iš Asociacijos „Alt Events“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės atskirąjį skundą patenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.