Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, vertėjaujant Liucynai Jasnauskienei, dalyvaujant atsakovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. S. ir I. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą viešo skelbimo spaudoje būdu (b.l. 59-60), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2009-06-04 Vilniuje, Gelvonų-Fabijoniškių-Stanevičiaus g. sankryžoje į J. U. vairuojamą sankryžoje stovinčio automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi atsakovo G. S. vairuojamas Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės - Audi 90 valdytojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas eismo įvykio metu negaliojo, G. S. eismo įvykio deklaracijoje parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą (b.l. 4). Įvykio metu apgadintas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. U., buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris dėl šio įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 3762,81 Lt išmoką UAB „Žibintas“ (b.l. 17). Padaryto nuostolio dydį patvirtina 2009-06-04 transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b.l. 10-12), 2009-07-02 PVM sąskaita faktūra SAV Nr. 025102 bei nusidėvėjimo paskaičiavimas (b.l. 13-15). Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras 2009-09-18 mokėjimo nurodymu Nr. 0983300000 kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ dėl avarijos padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 19), o 2009-10-28, 2009-12-24 ieškovas kreipėsi su pretenzijomis į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 20-22), kurios patenkintos nebuvo.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., o būtent kai kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Įstatyme įtvirtinta asmens, padariusio žalą, ir automobilio savininko, kaip neįvykdžiusio įstatymo nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidarioji prievolė grąžinti ieškovui jo atlygintus nuostolius. Aplinkybė, jog nustatytas žalą padaręs kaltininkas, neatleidžia automobilio savininko nuo solidariosios atsakomybės, kadangi prievolė užtikrinti transporto priemonės apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu numatyta tik transporto priemonės savininkui.

Kaip matyti iš atsakovo I. K. paaiškinimų bei jo pateikto rašytinio įrodymo, 2009-05-05 pirkimo – pardavimo sutartimi I. K. pardavė, o pirkėjas G. S. nupirko pardavėjui priklausančią transporto priemonę Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65). Atsakovas paaiškino, kad būtent tą dieną pardavė transporto priemonę G. S. ir po to ja daugiau nesinaudojo, nematė, o apie G. S. sukeltą eismo įvykį sužinojo tik kai buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, nes VĮ „Registra“ buvo nurodytas, kaip šios transporto priemonės savininkas. Tokiu būdu darytina išvada, kad eismo įvykio metu, t.y. 2009-06-04 transporto priemonė Audi 90 pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu nuosavybės teise priklausė G. S., kuris ją tuo metu vairavo bei sukėlė eismo įvykį, t.y. įvykio metu tiek transporto priemonės savininkas, tiek jos valdytojas buvo tas pats asmuo - atsakovas G. S.. Teismas pažymi, kad nei LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių registravimo, kadangi viešame registre yra registruojama būtent atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas. Būtent automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, o ne automobilio įregistravimas, yra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d. 6.305 str. 1 d.), todėl netaikytinos CK 1.75 str. 2 d. nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Viešo registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją, jie Draudikų biurui leidžia identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiškęs ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, šis turi teisę gintis, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, kas ne kartą buvo pažymėta Lietuvos teismų praktikoje (LAT 2010-04-27 nutartis c.b. A.M., J.M. v A.B., K.Ž., Nr. 3K-3-192/2010; 2010-11-09 nutartis c.b. LR Transporto priemonių draudikų biuras v A.V., Nr. 3K-3-448/2010 ir kt.). Tokiu būdu byloje atsakovui I. K. teigiant, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę buvo perleidęs kitam asmeniui – G. S. bei pateikus teismui tai patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad jis eismo įvykio metu neturėjo pareigos apdrausti jos valdytojo civilinę atsakomybę.

Teismas pažymi, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pobūdis, lemia jos privalomąjį draudimą ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus, todėl atsakovas G. S., būdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės naudotis neapdraustu automobiliu ar leisti tai daryti kitiems asmenims. Transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto priemonės perdavimas naudoti bei jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Šiuo atveju automobilio savininko G. S. atsakomybė atsiranda ne tik dėl žalos padarymo, bet ir dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Byloje nėra duomenų, kad G. S. priklausanti ir jo vairuojama, t.y. valdyta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu atsakovo atsakomybė atsiranda LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu (LAT 2008-06-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-325/2008).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovas išmokėjo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – G. S.), LR TPVCAPD 4 str., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. pagrindu atsirado atsakovo G. S. prievolė ir iš jo ieškovui priteistina 3762,81 Lt nuostolių. Kaip jau buvo minėta, pagrindo solidariai atsakovų G. S. ir I. K. atsakomybei šiuo atveju nėra, nes I. K., nebūdamas transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas, neturėjo pareigos drausti valdytojo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo G. S. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo G. S. taip pat priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 113,00 Lt žyminio mokesčio ieškovui bei 16,09 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Nepavykus nurodytu adresu įteikti atsakovui G. S. procesinių dokumentų, jie ieškovo lėšomis buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 59-60), todėl iš atsakovo G. S. ieškovui priteistina dar 176,12 Lt būtinųjų išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291, buveinė – Algirdo g. 38, Vilnius) 3762,81 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus 81 ct.) nuostolių atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. S. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 289,12 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 12 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų G. S. 16,09 Lt (šešiolika litų 9 centus) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.