Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

gynėjams advokatams Alevdinui Antanui Švedui, Agatai Aganauskienei, Arūnui Aleknai, Juozapui Puškoriui, Stanislovui Nalivaikai, Sauliui Kibildai, Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio kuriuo:

BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Ž.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

BK 178 str. 2 d. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, J. Ž. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

J. Ž. išteisintas pagal BK 302 str. 1 d., nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Ž.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

BK 187 str. 1 d.- laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, D. G. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Ž.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, R. B. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d.; 178 str. 2 d. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.), vadovaujantis BK 38 str., kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, A. S. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

A. S. išteisintas pagal BK 146 str. 2 d., nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, A. G. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

A. G. išteisintas pagal BK 146 str. 2 d., nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d.; 178 str. 2 d. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.), vadovaujantis BK 38 str., kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius.

Pagal BK 140 str. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.) bylos procesas nutrauktas, V. D. susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

V. D. išteisintas pagal BK 146 str. 2 d., nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. Ž., D. G., R. B. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-04 apie 21.10 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 79, veikdami bendrininkų grupėje, sumušė S. Ž., t. y. J. Ž. kartu su R. B. ištraukė iš automobilio S. Ž., po to pargriovė S. Ž. ant žemės ir visi kartu - J. Ž., R. B. ir D. G., tyčia rankomis ir kojomis kiekvienas sudavė po nemažiau kaip vieną smūgį, bendrai sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių S. Ž. į galvą, krūtinę, nugarą, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmą.

J. Ž. išteisintas pagal BK 302 str. 1 d., nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Buvo kaltinamas tuo, kad 2015-12-04 apie 21.10 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 79, po to, kai J. Ž. sumušė S. Ž., jis pareikalavo iš S. Ž. atiduoti rankinę, o S. Ž. bijant sumušimo ir padavus rankinę, jis iš rankinės paėmė S. Ž. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini) ir jo negrąžino.

J. Ž., D. G., R. B. nuteisti pagal BK 146 str. 2 d. už tai, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami psichinį smurtą. 2015-12-04 laikotarpyje nuo 21.10 val. iki 21.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 79, veikdami bendrininkų grupėje, pareikalavo S. Ž. važiuoti kartu su jais ir parodyti M. R. gyvenamąją vietą, duodami žodžiais ir veiksmais suprasti, kad jei S. Ž. neįvykdys šio reikalavimo, bus jų sumuštas bei bus paimtas ir negrąžintas S. Ž. automobilis „VW Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini), ir asmeniniai daiktai, tokiu būdu grasindami smurtu privertė įbaugintą S. Ž. sėstis į automobilį „VW Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini), ir neleidžiant pasišalinti, važiuoti kartu dviem automobiliais iki M. R. gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur atvažiavus jį paleido.

A. S., A. G., V. D. pagal tą patį kaltinimą išteisinti, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. Ž., D. G., R. B., A. G. nuteisti, o A. S. ir V. D. pripažinti padariusiais nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., kuri pasireiškė tuo, kad 2015-12-04 apie 21.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino ir sunaikino svetimą P. R. priklausantį turtą, t. y. išdaužė namo lango stiklą 70 eurų vertės ir sulaužė dvejas namo duris, kurios vienos vertė 70 eurų, bendros 140 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam P. R. padarė 210 eurų turtinę žalą.

J. Ž. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad įsibraudamas į patalpą ir saugyklą, padarė vagystę. 2015-12-04 apie 21.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į P. R. namą, slaptai pagrobė benzininį pjūklą 200 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs iš namo į kiemą, ir iš kieme stovėjusio nerakinto P. R. automobilio „Audi 80“, valstybinis (duomenys neskelbtini), (saugyklos) slaptai pagrobė svetimą M. R. priklausantį turtą - automagnelolą 30 eurų vertės.

A. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kuri pasireiškė tuo, kad jis 2015-12-04 apie 21.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į P. R. namą slaptai pagrobė svetimą M. R. priklausantį turtą - dvi muzikinio centro kolonėles, kurios vienos vertė 10 eurų, bendros 20 eurų vertės. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjęs iš namo į kiemą, ir iš kieme stovėjusio nerakinto P. R. automobilio „Audi 80“, valstybinis (duomenys neskelbtini), (saugyklos) slaptai pagrobė svetimą P. R. priklausantį turtą - raktų rinkinį 15 eurų vertės.

V. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kuri pasireiškė tuo, kad jis 2015-12-04 apie 21.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į P. R. namą atvirai pagrobė svetimą P. R. priklausantį turtą - 15 Eur pneumatinį šautuvą.

J. Ž., D. G., R. B., A. S., A. G., V. D. pagal BK 180 str. 2 d. išteisinti, nenustačius šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).; fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį M. R. kvalifikuotas kaip veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių ir baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiuoju M. R. (BPK 416 str. 3 d.).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 302 str. 1 d. ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismo išvados šioje dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Faktą, kad 2015-12-04 apie 21.10 val. J. Ž. iš nukentėjusiojo S. Ž. rankinės paėmė pasą, įrodo nukentėjusiojo parodymai, kad iš jo rankinės, kurią iškratė J. Ž., dingo jo pasas, ir faktas, kad vėliau nukentėjusiojo pasas buvo rastas J. Ž. namuose.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje J. Ž. bausmės vykdymas atidėtas, taikant BK 75 str. J. Ž. niekur nedirba, laikytinas recidyvistu, charakterizuojamas neigiamai, jo padaryti nusikaltimai įžūlūs. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

A. S. ir V. D. pripažinus kaltais pagal BK 146 str. 2 d., nėra pagrindo taikyti BK 38 str. nuostatų, todėl pripažinus juos kaltais pagal BK 146 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str., jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas.

Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina J. Ž. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d., t. y. kad J. Ž. pagrobė nukentėjusiojo S. Ž. pasą.

Nuoseklūs nukentėjusiojo S. Ž. parodymai, kuriuos atitinka ir kiti pirmiau nurodyti įrodymai, aiškiai rodo, kad jokiomis kitomis aplinkybėmis pasas pas J. Ž. atsirasti negalėjo ir pasas iš nukentėjusiojo rankinės buvo paimtas tuo metu, kai J. Ž. iš nukentėjusiojo ją paėmė. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad J. Ž. tyčia pagrobė nukentėjusiojo pasą – iškratęs visus daiktus, juos susidėjo į kišenes ir griežtai pasakė, kad juos nukentėjusiajam grąžins tada, kai viską išsiaiškins su M. R., tačiau nukentėjusiajam negrąžino būtent tik paso. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad J. Ž. turėjo S. Ž. pasą, tačiau nesudarė sąlygų nukentėjusiajam jo atsiimti bei pats nesiėmė priemonių perduoti jį nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad J. Ž. tyčia neteisėtai užvaldė S. Ž. pasą, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d. Todėl priešinga apylinkės teismo išvada – kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog J. Ž. tyčia pagrobė nukentėjusiojo S. Ž. pasą, kurios pagrindu J. Ž. dėl šios veikos buvo išteisintas, yra nepagrįsta.

Skirdamas J. Ž. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šį apysunkį nusikaltimą J. Ž. padarė, kartu darydamas ir kitus nusikaltimus. Nusikaltimas padarytas tyčia, baigtas. Nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darant šį nusikaltimą, nenustatyta. J. Ž. baustas administracine tvarka, 2 kartus teistas, šią nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, niekur nedirba ir nesimoko. Įvertinusi visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas J. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d. padarymą, skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kurios dydį nustato artimesnį bausmės minimaliam dydžiui. Ši bausmė subendrintina su kitomis paskirtomis bausmėmis bei su apėmimo būdu subendrinta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai atidėjo J. Ž. bausmės vykdymą. Tokį savo procesinį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad J. Ž. stengiasi pakeisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę – atlygino nukentėjusiesiems žalą, jų atsiprašė, yra vedęs, turi vaiką, duomenų apie J. Ž. padarytus naujus teisės pažeidimus, nėra. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuomone, leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios teismo išvados neturi pagrindo laikyti pagrįsta, nes iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. Ž. anksčiau teistas 2 kartus, visus kartus už tyčines nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, kur atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Naujos padarytos veikos pasižymi ciniškumu ir įžulumu. Taip pat J. Ž. baustas administracine tvarka. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo J. Ž. nenorą taisytis bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. J. Ž. niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė J. Ž. sukurtai šeimai ir žalos atlyginimui, nes šios aplinkybės nei anksčiau nestabdė, nei dabar nesustabdo jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, šiuo konkrečiu atveju nėra. Apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą J. Ž. 2 metams, nesilaikė BK 75 str. įtvirtintų reikalavimų, neatsižvelgė į visas nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas vertino selektyviai, dėl ko J. Ž. neteisėtai ir nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą. Dėl šių priežasčių skundžiamas nuosprendis dalyje, kurioje teismas atidėjo J. Ž. bausmės vykdymą 2 metams su įpareigojimais, naikintinas.

Dėl kaltinimo pagal BK 146 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas išteisino A. G., V. D. ir A. S. pagal BK 146 str. 2 d., nenustačius, kad jų veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatavęs, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad A. G., V. D. ir A. S. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami fizinį smurtą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad A. G., V. D. ir A. S. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., sudėties požymiai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S., A. G., V. D. bendrininkų grupėje su J. Ž., R. B., D. G. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami psichinį smurtą. 2015-12-04, laikotarpyje nuo 21.10 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 79, veikdami bendrininkų grupėje pareikalavo S. Ž. važiuoti kartu su jais ir parodyti M. R. gyvenamąją vietą, duodami žodžiais ir veiksmais suprasti, kad jei S. Ž. neįvykdys šio reikalavimo bus jų sumuštas, bei bus paimtas ir negrąžintas S. Ž. automobilis „VW Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini), ir asmeniniai daiktai, tokiu būdu grasindami smurtu privertė įbaugintą S. Ž. sėstis į automobilį „VW Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir neleidžiant pasišalinti, važiuoti kartu dviem automobiliais iki M. R. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur atvažiavus jį paleido, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d.

Pagal BK 146 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs.

Nukentėjusysis S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, kad visi, t. y. J. Ž., D. G., R. B., V. D., A. G. ir A. S., reikalavo jo parodyti M. R. gyvenamąją vietą. Taigi visi šie asmenys veikė bendrai, nes jie turėjo bendrą tikslą priversti S. Ž. parodyti M. R. gyvenamąją vietą. Šie asmenys vienas kito nusikalstamus veiksmus palaikė ir prie jų prisidėjo. Nukentėjusysis atsisakyti parodyti M. R. gyvenamąją vietą negalėjo, nes buvo įbaugintas visų, neišskiriant nė vieno, pirmiau išvardintų asmenų, kurie visi tiek savo žodžiais, tiek veiksmais davė suprasti, kad jei nukentėjusysis nevykdys jų reikalavimo, bus tuoj pat jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, negrąžinti daiktai. Taigi prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne tik fizinis (kaip nustatė apylinkės teismas – J. Ž., R. B., D. G. sumušė nukentėjusįjį, reikalaujant su jais važiuoti ir parodyti M. R. namus), bet ir psichinis smurtas, kuris (psichinis smurtas), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, taip pat yra BK 146 str. 2 d. numatytą nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Taigi nukentėjusysis buvo priverstas parodyti M. R. gyvenamąją vietą prieš savo valią, prieš jį bendrai veikusiems J. Ž., D. G., R. B., V. D., A. G. ir A. S. panaudojus ne tik fizinį, bet ir psichinį smurtą, siekiant bendro tikslo įgyvendinimo. Todėl visų – tiek J. Ž., D. G., R. B., tiek ir V. D., A. G. ir A. S., veiksmai, kaip bendrininkų, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 2 d., sudėtį. Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad ir V. D., A. G. ir A. S. pripažintini kaltais padarius BK 146 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir už šio nusikaltimo padarymą jiems skirtinos bausmės, kas bus aptarta vėliau.

Dėl BK 38 str. taikymo V. D. ir A. S..

Pripažinus V. D. ir A. S. kaltais pagal BK 146 str. 2 d., nėra galimas baudžiamosios bylos nutraukimas šių asmenų atžvilgiu BK 38 str. tvarka, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų šiam straipsniui taikyti – V. D. ir A. S. prisipažinimo dėl BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Dėl to nuosprendis dalyje, kurioje baudžiamoji byla V. D. ir A. S. atžvilgiu nutraukta, naikintinas ir šioje byloje priimamas naujas nuosprendis: V. D. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str., ir už jų padarymą skiriamos bausmės, taip pat A. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str., ir už jų padarymą skiriamos bausmės.

Skirdamas A. G. bausmę už BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad 2015-12-04 be šio nusikaltimo, A. G. padarė ir kitą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 187 str. 1 d.). Nusikaltimą padarė, veikdamas tyčia, nusikaltimą baigė. A. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. G. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, tačiau jis buvo šio nusikaltimo antraeilis vykdytojas. Taip pat atsižvelgiama į A. G. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka (pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 131 str. 5 d., 174 str., 178 str. 1 d., 2 d., 3d., 183 str. 1 d., 187 str. 1 d.) ir teistas už tyčinį nusikaltimą (pagal BK 199 str., 199² str.) (t. 2, b. l. 114-119, 121). Naują nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui. Dirba pagal verslo liudijimą, nevedęs, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 135-137). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas A. G. skiria griežčiausią BK 146 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustato mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. G. stengiasi keistis, integruotis į visuomenę, atlygino nukentėjusiems žalą, dirba pagal verslo liudijimą (t. 6, b. l. 18), duomenų apie jo padarytus naujus teisės pažeidimus nėra. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir skirtinos pareigos (BK 75 str.).

Skirdamas bausmę A. S. už BK 146 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. nusikaltimų padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du apysunkiai ir vienas nesunkus. Visus nusikaltimus jis padarė, veikdamas tyčia, nusikaltimai baigti. A. S. anksčiau baustas administracine tvarka du kartus – už važiavimą autobusu be bilieto ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti policijos darbui nevykdymą bei pasipriešinimą pareigūnams sulaikymo metu (ATPK 178¹ str. 2 d., 187 str. 1 d., 2 d.), neteistas, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 3, b. l. 146-148, 153-155). A. S. atsakomybę sunkina tai, kad BK 146 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. nusikaltimų padarymą lengvina aplinkybė, kad A. S. savo noru atlygino žalą nukentėjusiesiems (BK 59 str. 1 d. 3 p.) (t. 6, b. l. 83). A. S. mokosi mokykloje, nedirba, nevedęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas A. S., pirmą kartą teisiamam už du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 55 str.), pagal BK 146 str. 2 d. skiria švelnesnę už terminuotą laisvės atėmimo bausmę – areštą, kurios dydį nustato artimesnį sankcijos vidurkiui, kadangi nustatyta pirmiau minėta A. S. atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė; pagal BK 178 str. 2 d. skiria švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustato artimą sankcijoje numatytos baudos minimumui, kadangi nustatyta atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą lengvinanti aplinkybė; pagal BK 187 str. 1 d. skiria baudą, kurios dydį nustato, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą (nesunkus nusikaltimas), bei tai, kad yra nustatyta ir atsakomybę sunkinanti, bet ir atsakomybę švelninanti aplinkybė, artimesnį šios bausmės minimumui.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. S. atlygino nukentėjusiems (išskyrus S. Ž.) žalą, mokosi mokykloje, anksčiau neteistas, duomenų apie jo padarytus naujus teisės pažeidimus nėra. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas ir skiriamos pareigos (BK 75 str.).

Skirdamas bausmę V. D. už BK 146 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. nusikaltimų padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du apysunkiai, vienas nesunkus. Visus nusikaltimus jis padarė, veikdamas tyčia, nusikaltimai baigti. V. D. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visos baudos sumokėtos, neteistas, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 3, b. l. 64-77). V. D. atsakomybę sunkina tai, kad BK 146 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. nusikaltimų padarymą lengvina aplinkybė, kad jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiesiems (BK 59 str. 1 d. 3 p.) (t. 6, b. l. 83). V. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, nevedęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas V. D., pirmą kartą teisiamam už du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 55 str.), pagal BK 146 str. 2 d. skiria švelnesnę už terminuotą laisvės atėmimo bausmę – areštą, kurios dydį nustato artimesnį sankcijos vidurkiui, kadangi nustatyta pirmiau minėta V. D. atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė; pagal BK 178 str. 2 d. skiria švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustato artimą sankcijoje numatytos baudos minimumui, kadangi nustatyta atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą lengvinanti aplinkybė; pagal BK 187 str. 1 d. skiria baudą, kurios dydį nustato, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą (nesunkus nusikaltimas), bei tai, kad yra nustatyta tiek atsakomybę sunkinanti, tiek ir atsakomybę švelninanti aplinkybė, artimesnį šios bausmės minimumui.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. D. atlygino nukentėjusiesiems (išskyrus S. Ž.) žalą, dirba, anksčiau neteistas, duomenų apie jo padarytus naujus teisės pažeidimus nėra. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas ir skiriamos pareigos (BK 75 str.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus valstybės naudai priteisti iš nuteistųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjimų dalyvavimo. Šioje byloje gynėjai nuteistiesiems paskirti BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi prokuratūros apeliacinis skundas paduotas dalies nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais. Advokatų dalyvavimas procese buvo būtinas, nuteistieji jų atsisakyti negalėjo, todėl prašymai dėl šių išlaidų priteisimo atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 3 p., 329 str. 1 d. 2 p., 3 p., nusprendžia:

Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nuosprendį dalyje panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nuosprendžio dalį dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 302 str. 1 d. ir bausmės vykdymo atidėjimo taikant BK 75 str. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 302 str. 1 d. ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 8 d., bausmes, paskirtas pagal BK 302 str. 1 d., 140 str. 1 d., 146 str. 2 d., ir apėmimo būdu subendrintą bausmę, kuri paskirta subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikymo nuo 2015-12-15 iki 2015-12-17 ir suėmimo nuo 2015-12-17 iki 2016-12-16 laiką.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo bausmės vykdymui dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. G., V. D. ir A. S. išteisinimo pagal BK 146 str. 2 d. bei dėl nutrauktos baudžiamosios bylos dalies nutraukimo BK 38 str. pagrindais V. D. ir A. S. atžvilgiu, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal 187 str. 1 d. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmeir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. l d., 2d., 65 str. 2 d., subendrinti su 2014-05-12 baudžiamuoju įsakymu už BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskirta 17 680 Lt (5 120,48 eurų) bauda ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams su 17 680 Lt (5 120,48 eurų) bauda. Baudos išieškojimą vykdyti pagal remiantis 2014-05-12 baudžiamuoju įsakymu išduotą vykdomąjį dokumentą.

Likusią nuosprendžio A. G. atžvilgiu dalį palikti nepakeistą.

BK 187 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (760 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 40 parų areštą su 30 MGL (1140 €) bauda.

Vadovaujantis BK 67, 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 8-11 p., arešto bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti šias pareigas - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio V. D. atžvilgiu dalį palikti nepakeistą.

BK 187 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (760 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 40 parų areštą su 30 MGL (1140 €) bauda.

Vadovaujantis BK 67, 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 8-11 p., arešto bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti šias pareigas - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio A. S. atžvilgiu dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.