Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. Ž. paskirta vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas B. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš B. Ž. 5 451 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. T., 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. T..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš B. Ž. 601,88 Eur nukentėjusiųjų E. T. ir S. T. gydymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis B. Ž. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę B. Ž., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis (5 t., b. l. 31, 99), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 85–98), dešimt kartų teistas Lietuvoje, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims dienoms po to, kai atlikus bausmę jis buvo paleistas iš įkalinimo įtaigos (5 t., b. l. 33–60, 62–84), pradėjus ikiteisminį jis tyrimą išvyko iš Lietuvos ir padarė naują nusikalstamą veiką užsienyje. Visa tai rodo, kad B. Ž. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – B. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pirmosios instancijos teismas B. Ž. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. (4 t., b. l. 99–101, 110–112, 125–128, 156–160, 182–185; 5 t., b. l. 18–22, 177–179, 193–195) Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimą.

8. Iš byloje esančios Prahos 4-ojo teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 46 T 97/2018, matyti, kad Čekijoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu B. Ž. buvo nuteistas už viešų dokumentų suklastojimą ir laikymą, todėl minėtas teismas nutarė jį suimti iki deportacijos, sulaikymą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 5 d. 10.23 val. (4 t., b. l. 108; 6 t., b. l. 15, 16) Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, B. Ž. Čekijoje buvo sulaikytas dėl ten padarytos nusikalstamos veikos, o ne vykdant jo paiešką šioje byloje, todėl nėra pagrindo Čekijoje išbūto suėmimo laiko įskaityti į paskirtą bausmę.

9. Nukentėjusįjį charakterizuojančios aplinkybės nepatenka į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašą, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę, todėl vien aplinkybė, kad kitoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. T. yra kaltinama nusikalstamos veikos, kuri visiškai nesusijusi su 2018 m. liepos 22 d. įvykiais, padarymu, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai (nukentėjusiosios kelnių kišenėje rastas nuteistojo motinos mobiliojo ryšio telefonas) nepateisina fizinio smurto naudojimo nei nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu, nei jos sutuoktinio S. T. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės skunde išdėstytais motyvais.

10. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant B. Ž. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. B. Ž. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą.