Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimų Nr. SAVAD-36-ANR_N-95-2019 ir Nr. SAVAD-36-ANR_N-96-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. SAVAD-36-ANR_N-95-2019 A. Ž. nubaustas 140 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą dėl to, kad jis nuo 2019 m. sausio 7 d. 12.00 val. iki 2019 m. sausio 17 d. 23.00 val. A. Ž. ir E. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiuose pastatuose (ūkiniame pastate ir garaže), esančiuose (duomenys neskelbtini), Biržuose, vykdė komercines žmonių apgyvendinimo paslaugas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.03:2017) 108.4.1 punktą.

Administracijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. SAVAD-36-ANR_N-96-2019 A. Ž. taip pat nubaustas 140 Eur bauda už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą dėl to, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 13 val. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 11 val. A. Ž. ir E. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiuose pastatuose (ūkiniame pastate ir garaže – pagalbinio ūkio paskirties, t. y. pastatai naudojami ne pagal paskirtį), esančiuose (duomenys neskelbtini), Biržuose, vykdė komercines žmonių apgyvendinimo paslaugas, taip pažeisdamas Reglamento STR 1.07.03:2017 108.4.1 punktą.

Panevėžio apylinkės teisme gautas A. Ž. skundas dėl Administracijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimų, kuriame prašoma juos panaikinti ir administracinio nusižengimo bylas nutraukti. Skunde nurodyta, kad buvo nubaustas už tęstinį nusižengimą, todėl turėjo būti surašytas vienas nutarimas. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-337/2019, konstatavo, kad žmonių apgyvendinimo paslauga gali būti vykdoma ūkio pastato ir garažo – pagalbinio ūkio paskirties – patalpose. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nenumato reikalavimo teikti nakvynės namų paslaugas tik gyvenamosiose patalpose, apgyvendinimui gali būti naudojamos ir kitos patalpos, o ūkinio pastato patalpos turi išduotą higienos pasą, kuris gautas dar prieš pradedant teikti apgyvendinimo paslaugas. Ūkinis pastatas atitinka saugumo reikalavimus, išduotas leidimas teikti šiame pastate nakvynės namų paslaugas. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) direktorius 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-141 „Dėl apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“ taip pat nedraudžia teikti nakvynės paslaugas ne gyvenamosiose patalpose. Ūkinis pastatas yra pritaikytas gyventi, yra vanduo, komunaliniai patarnavimai, elektra ir pan. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad ginčus dėl gyvenamosios paskirties pastatų (jų patalpų) ir negyvenamosios paskirties pastatų (jų patalpų) naudojimo vykdant tvarkos apraše nurodytų rūšių veiklą, sprendžia teismas. Toks ginčas nagrinėjamas teisme, civilinėje byloje dėl A. Ž. ir E. Ž. santuokos nutraukimo. Nėra pažeidęs Reglamento STR 1.07.03:2017 ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.01.03:2017) reikalavimų. Išsikėlė iš ūkinio pastato, veiklos nevykdo, teismo sprendimu turtas atiteko E. Ž..

Administracija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti. Administracija nurodo, kad A. Ž., teigdamas, jog yra nubaustas už tęstinį nusižengimą, yra neteisus, nes jis yra padaręs 2 administracinius nusižengimus. Vieną administracinį nusižengimą Administracijos atstovas nustatė 2018 m. lapkričio 21 d., o kitą – 2019 m. sausio 7 d. Dėl to surašė du protokolus, o po to ir du nutarimus. Pagal Reglamento STR 1.01.03:2017 7 punktą negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: viešbučių paskirties pastatai, garažų paskirties pastatai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir kt. A. Ž. skunde nurodė, kad privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikdamas apgyvendinimo paslaugas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas gyvenamosios paskirties patalpas, jų grupę ar sodybą, vasarnamį ar turistinę stovyklavietę, atitinkančius turtintų apgyvendinimo saugumo ir higienos normų reikalavimus. Administracijos specialistas nustatė, kad A. Ž. apgyvendinimo paslaugas teikia ne viešbučių paskirties pastatuose ar gyvenamosios paskirties patalpose, jų grupėje ar sodyboje, vasarnamyje ar turistinėje stovyklavietėje, atitinkančiuose turtintų apgyvendinimo saugumo ir higienos normų reikalavimus, o ūkiniame pastate ir garaže įrengtuose kambariuose. Tai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą, ir paaiškino, jog apgyvendinimo paslaugas ginčo pastatuose teikė nuo 2007 metų, nes šie pastatai savivaldybės komisijos buvo pripažinti tinkamais teikti apgyvendinimo paslaugas, buvo išduotas higienos pasas. Nuo 2012 m. higienos paso nebereikėjo. Dėl ginčo pastatų naudojimo buvo nagrinėjama daug buvusios sutuoktinės skundų, bet nė vienas iš jų nepasitvirtino. Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad jis teisėtai vykdo veiklą ginčo pastatuose. Savo kaltės nepripažįsta, todėl baudų nemokėjo. Šias paslaugas teikė ir nutarimuose nurodytais laikotarpiais, tačiau šiuo metu nebeteikia. Ūkinis pastatas ir garažas yra vienas pastatas, kuriame įrengti kambariai. Visą pastatą, išskyrus rūsį, naudoja apgyvendinimo paslaugoms teikti. Padalijo žemės sklypą į dalis, dėl to pasikeitė ginčo pastatų adresas, ketino keisti ir jų paskirtį į gyvenamosios, bet tam negavo bendraturtės sutikimo.

Administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad buvo surašyti du protokolai už skirtingais laikotarpiais padarytus administracinius nusižengimus. Tai, kad skundžiami nutarimai priimti tą pačią dieną, tik sutapimas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 20 d. išaiškinimą apgyvendinimo paslaugas galima teikti tam tikros paskirties pastatuose, tačiau tarp jų nėra nei garažo, nei ūkinio pastato, o šiuo atveju kaip tik tokios paskirties pastatuose buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Į teismų anksčiau priimtus procesinius sprendimus priimant skundžiamus nutarimus labai atsižvelgta nebuvo. 2019 m. sausio 18 d. nutartyje buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, o šiuo atveju buvo vadovautasi ANK 359 straipsnio 1 dalimi ir statybos reglamentu. 2019 m. sausio 7 d. laikino apgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartyje netiksliai nurodyta, kad paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini), Biržuose, nes jos teikiamos (duomenys neskelbtini), Biržuose, be to, netiksliai nurodyta, kad jos teikiamos kaimo turizmo sodyboje. Ūkiniai pasatai yra individualaus namo priklausiniai ir negali būti naudojami kaip kaimo turizmo sodyba.

Skundas tenkinamas.

A. Ž. skundžiamais nutarimais buvo taikyta ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinių (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį dėl to, kad jis nutarimuose nurodytoje vietoje ir nurodytu metu teikė komercines žmonių apgyvendinimo paslaugas, taip ginčo pastatus naudodamas ne pagal paskirtį.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taigi privaloma nustatyti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat būtina įvertinti, ar asmuo administracinio nusižengimo sudėtį objektyviai atitinkančius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo, t. y. ar jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad byla dėl ginčo pastatų naudojimo teisme nagrinėjama ne pirmą kartą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutarimu panaikino Administracijos 2018 m. birželio 22 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Administracijai, nurodydamas, kad „iš pareiškėjos E. Ž. 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimo turinio akivaizdu, jog iš esmės juo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimai neteisėto A. Ž. ūkinio pastato ir garažo, esančių Biržuose, (duomenys neskelbtini), naudojimo ne pagal paskirtį, jose teikiant žmonių apgyvendinimo paslaugas. Tai formaliai atitiktų ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Čia iš esmės yra svarbūs du momentai: 1) kokia yra statinio (jo patalpų) paskirtis, ir 2) kam realiai šis statinys (jo patalpos) buvo naudojamos“.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, buvo panaikintas Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimas ir dar kartą byla grąžinta šiai institucijai tirti iš naujo, be kita ko, nurodant, kad: 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog net jeigu ir pastatas formaliai naudojamas ne pagal viešajame registre nurodytą paskirtį, neturi būti ignoruojami ir valstybės institucijų, išdavusių verstis tam tikra veikla ginčijamose patalpose, veiksmai, vertinama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo suklaidintas ir ar jis pagrįstai tikėjosi, kad, gavęs iš kompetentingų valdžios institucijų reikiamus leidimus vykdyti atitinkamas ekonominės veiklos rūšis, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018); 2) A. Ž. inkriminuotas punktas, kuriame įtvirtinta ne jo pareiga stebėti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį, o savivaldybės administracijos, kaip priežiūrą vykdančio subjekto (to paties reglamento 102.3 punkto nuostata), pareiga, todėl šios pareigos (stebėti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį) administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. pažeisti negalėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje nustatyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Biržuose, yra įregistruoti keli statiniai: garažas, ūkinis pastatas ir šiltnamis, o (duomenys neskelbtini), Biržuose, yra įregistruotas gyvenamas namas ir kiemo statiniai. Byloje esantys įrodymai (2019 m. sausio 7 d. laikino apgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartis, nuotraukos ir kt.) patvirtina ir byloje net nėra ginčo, kad nurodytame garaže ir ūkiniame pastate yra įrengti kambariai, kuriuose A. Ž. nuo 2007 iki 2019 m. teikė apgyvendinimo paslaugas. Šios aplinkybės, t. y. kokia yra ginčo pastatų paskirtis ir kam realiai šie pastatai buvo naudojami, buvo žinomos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams priimant 2019 m. kovo 25 d. nutartį, tačiau teismui vien to, kad ginčo pastatai formaliai naudojami ne pagal viešajame registre nurodytą paskirtį, nepakako padaryti išvadą, jog A. Ž. yra kaltas dėl ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad į teismų anksčiau priimtus procesinius sprendimus priimant skundžiamus nutarimus labai atsižvelgta nebuvo. Tai patvirtina aplinkybė, kad Administracija skundžiamuose nutarimuose pakartotinai nurodė, jog A. Ž. pažeidė Reglamento STR 1.07.03:2017 108.4.1 punktą, kuriame, kaip jau buvo nurodyta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartyje, įtvirtinta priežiūros vykdytojo (savivaldybės administracijos) pareiga, apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį, kurios administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. pažeisti net negalėjo.

Byloje yra duomenys, kad A. Ž. buvo išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, jis turėjo nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. galiojusį Biržų rajono savivaldybės išduotą pažymėjimą Nr. 4, kuriame nurodyta, kad A. Ž. teikiama nakvynės ir pusryčių paslauga atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus, jis apie savo vykdytą veiklą buvo pranešęs Departamentui. Nors Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų (ne)pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad A. Ž. paslaugų teikimas neatitiktų ar pažeistų apgyvendinimo paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus.

Daugiau negu 10 metų ginčo pastatuose apgyvendinimo paslaugas teikęs A. Ž., kuris buvo pranešęs kompetentingoms institucijoms, įskaitant ir Administracijai, apie vykdomą veiklą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad toks pastatų, kuriuose jam buvo leista vykdyti apgyvendinimo veiklą, naudojimas teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Būtent šias aplinkybes A. Ž. ir akcentavo teismo posėdyje. Taigi nors formaliai yra nustatytas ginčo pastatų (garažo ir ūkinio pastato) naudojimo ne pagal viešajame registre nurodytą paskirtį faktas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018 suformuotą praktiką, anksčiau dėl susiklosčiusios situacijos priimtuose Panevėžio apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. kaltė nėra įrodyta, todėl jis negali būti baudžiamas. Teismo vertinimu, grąžinti bylą dar kartą iš naujo tirti Administracijai nebetikslinga. Be to, pažymėtina, kad A. Ž. apgyvendinimo veiklos ginčo pastatuose nebevykdo, nes jie 2019 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimu priteisti E. Ž. nuosavybėn (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Atsižvelgęs į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiami Administracijos nutarimai buvo priimti nepagrįstai neatsižvelgus į teismų išaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo, nesurinkus A. Ž. kaltės įrodymų, todėl jie panaikinami ir A. Ž. administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį nutraukiamos. Atsižvelgęs į tokią bylos baigtį, teismas šiame nutarime nepasisako 2 nutarimų už tą patį administracinį nusižengimą, išskaidant jo padarymą į du skirtingus laikotarpius, surašymo aspektu, nes tai būtų teisiškai reikšminga tik tokiu atveju, jeigu A. Ž. būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimus Nr. SAVAD-36-ANR_N-95-2019 ir Nr. SAVAD-36-ANR_N-96-2019 bei administracinio nusižengimo teisenas A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.