Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-5-337/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-518-929/2018Nutartis · 2018-10-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-214-1086/2018Nutartis · 2018-11-16Panevėžio apylinkės teismas
  3. AN2-5-337/2019Nutartis · 2019-01-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
AN2-5-337/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02192-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-5-337/2019
Proceso Nr. 4-68-3-02192-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Ž. (toliau – Pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. Ž. (jos pavedimu advokatas A. K.) pateikė pranešimą Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) dėl galimai neteisėtai teikiamų nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini).

Departamentas 2018-08-23 raštu nurodė, jog nenustatė A. Ž. teikiamų apgyvendinimo paslaugų reikalavimų pažeidimų, už kuriuos būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Šį sprendimą Departamentas argumentavo tuo, kad 2018-07-18 įsigaliojus naujai Turizmo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijai nebetaikoma administracinė atsakomybė už apgyvendinimo paslaugų teikimą ne gyvenamosios paskirties patalpose, todėl administracinė atsakomybė A. Ž. dėl veikos, už kurią galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nebekyla.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. Ž. pateikė skundą apylinkės teismui dėl 2018-08-23 Departamento rašto Nr. SD-720 panaikinimo ir bylos perdavimo įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Pareiškėjos skundas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad sutinka su Departamento vertinimu, jog A. Ž. yra deklaravęs savo teikiamų nakvynės apgyvendinimo paslaugų veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), nes tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Deklaracijose nurodyti veiklos adresai, veiklą vykdantis asmuo, esamas kambarių ir bendras vietų skaičius. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje yra Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2014-09-04 pranešimas „Dėl nakvynės bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo“, kuriame nurodoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygoms atitikus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus 2007-05-10 buvo išduotas leidimas - higienos pasas, todėl nesant byloje priešingų įrodymų, jog aukščiau minėti institucijų leidimai ar pripažinimai būtų nuginčyti ar panaikinti, nesudaro pagrindo teigti, jog pastatuose, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, nesudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Departamento 2018-08-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti A. Ž. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė skundo esmės, kadangi nepasisakė dėl esminio skundo argumento. Pažymima, kad Pareiškėja skundu nekelia ginčo dėl to, kad A. Ž. Adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate bei garaže teikia nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, tačiau pažymi, jog A. Ž. nuomojamos patalpos (kambariai), esančios ūkiniame pastate ir garaže, neatitinka Įstatymo 2 str. 10 p. nustatytų reikalavimų. Teigiama, kad minimoje teisės normoje kambarys (numeris) apibrėžiamas kaip apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo tiekėjo siūloma asmenims naudotis kaip nedalomas vienetas“. Pažymima, jog Įstatyme numatyta ne ,,apgyvendinimui pritaikytame pastate“, bet ,,apgyvendinimui skirtame pastate“, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog A. Ž. įregistruota ūkinio pastato ir garažo paskirtis yra ne gyvenamoji, bet pagalbinio ūkinio. Pareiškėja skunde išreiškia poziciją, jog Įstatymo 2 str. 10 d. įstatymo leidėjas siekė ne įtvirtinti paslaugų teikėjų teisę organizuoti apgyvendinimo paslaugų teikimą bet kokios paskirties patalpose jas faktiškai pritaikant gyvenimui, bet užtikrinti, kad apgyvendinimo paslaugos būtų teikiamos tik tose patalpose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažįstamos tinkamomis apgyvendinimo paskirčiai dėl jų atitikimo visai eilei specialiųjų statybos techninių reikalavimų. Taip pat skunde teigiama, kad A. Ž. nėra įgyvendinęs Įstatymo 33 str. numatytų reikalavimų, dėl ko jo užsiimama veikla negali būti pripažinta kaip teisėta.

Atsiliepimas

Teisme buvo gautas Departamento atsiliepimas į E. Ž. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Skunde nurodoma, kad Įstatyme vartojama apgyvendinimo paslaugos sąvoka apibrėžiama kaip ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Teigiama, jog ji negali būti tapatinama su reikalavimu apgyvendinimo paslaugas teikti gyvenamosios paskirties namuose. Pažymima, kad reikalavimas Departamentui teikiamose deklaracijose teikti duomenis apie kambarių ir vietų skaičių taip pat nesuponuoja išvados, kad apgyvendinimo paslaugas galima teikti tik gyvenamosios paskirties patalpose. Atsiliepime nurodyta, kad, priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra ginčo, kad nakvynės namai adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti negyvenamosios paskirties patalpose. Akcentuojama, kad toks paslaugos teikimas atitinka esamą minimų paslaugų reglamentavimą. Toliau atsiliepime cituojamas Įstatymo 2 str. 1 ir 10 d. nuostatos ir pažymima, kad kambariu (numeriu) yra laikomas patalpoje, kurioje tenkinami nakvynės ir higienos poreikiai, specialiai įrengta patalpa ar jų grupė apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedalomas vienetas, o kitokios Pareiškėjos nurodytos Įstatymo nuostatų interpretacijos yra nepagrįstos ir atmestinos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis 488 str. 1 d. įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.

Skunde iš esmės nesutinkama su Įstatymo nuostatų interpretavimu. Nurodoma, kad aiškinant Įstatymo nuostatas spręstina, jog nakvynės namų apgyvendinimo paslauga gali būti teikiama tik gyvenamosios paskirties pastate, tuo tarpu nurodoma, jog A. Ž. įregistruota ūkinio pastato ir garažo paskirtis yra ne gyvenamoji, bet pagalbinio ūkinio. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 yra dvi pagrindinės statinių rūšys - pastatai ir inžinieriniai statiniai. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Prie negyvenamųjų pastatų vieno iš pogrupių priskiriami ir viešbučių paskirties pastatai, t. y. trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, apgyvendinimo paslaugomis galima užsiimti ne gyvenamuosiuose pastatuose, o specialiai projektuotuose ar paslaugai teigti pritaikytuose negyvenamuosiuose pastatuose. Iš teismui pateikto Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas ūkinės paskirties pastatas, tačiau nepaisant įvardijamos aplinkybės, byloje nėra duomenų, o jų nepateikta ir apeliaciniame skunde, kad (duomenys neskelbtini) , esantis ūkinis pastatas neatitiktų pastatams, skirtiems kitų asmenų apgyvendinimui, keliamų reikalavimų. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad A. Ž. paslaugų teikimas neatitiktų ar pažeistų apgyvendinimo paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus. Iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro pažymos matyti, kad buvo atlikta A. Ž. vykdomos apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklos operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir A. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), ūkinės komercinės veiklos sąlygoms atitikus visuomenės sveikatos teisės aktų keliamus reikalavimus buvo išduotas leidimas - higienos pasas, tai yra pastate, kuriame teikiamos apgyvendinimo paslaugos, esančios tiek bendro naudojimo patalpos, tiek ir kambariai, skirti svečiams, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (42 b. l.). Konstatuotina, kad aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre pastatas, kuriame teikiamos apgyvendinimo paslaugos, įvardijimas kaip ūkinis, paminėtos išvados nepaneigia.

Skunde nurodoma, kad A. Ž. nėra įgyvendinęs Įstatymo 33 str. numatytų reikalavimų, t. y. Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė pranešimo apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą, bei nenurodė apgyvendinimo paslaugų objekte kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičiaus. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Priešingai nei teigiama skunde, A. Ž. Departamentui pateikė pranešimą apie apgyvendinimo paslaugų teikimą. Jame nurodyta, kad A. Ž. teiks nakvynės namų apgyvendinimo paslaugą, o patalpose, kuriose bus teikiama paslauga, yra numatyti šeši kambariai, bendras vietų skaičius penkiolika (19 b. l.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-11-16 nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir ją naikinti Pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas