Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjai E. Ž., jos atstovui advokatui A. K., institucijos priėmusios nutarimą Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Biržų m., skundą dėl 2018-08-23 Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos rašto Nr. SD-720 panaikinimo ir bylos perdavimo įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. Ž. pateikė skundą dėl 2018-08-23 Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) rašto Nr. SD-720 panaikinimo ir bylos perdavimo įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Skunde pareiškėja nurodė, kad minėtu raštu Departamentas atsisakė pradėti administracinio nusižengimo tyrimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 129 straipsnį. Rašte konstatuojama, kad A. Ž. teikiamos apgyvendinimo paslaugos, adresu Aušros g. 2A, Biržai, esančiuose „pastatuose“ atitinka šiai dienai aktualiuose teisės aktuose keliamus reikalavimus, dėl ko administracinio nusižengimo teisena negalima. Pareiškėja mano, kad ji turi teisę skųsti šio rašto (nutarimo) teisėtumą remdamasis ANK 621-624 straipsnių nuostatomis. Pareiškėja nesutinka su Departamento pozicija ir mano, kad ji per ne lyg formali ir neatitinka Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (toliau - Turizmo įstatymas) siektų nustatyti kokybės reikalavimų žmonių apgyvendinimui naudojamoms patalpoms. Departamentui teiktas pranešimas „Dėl neteisėto apgyvendinimo paslaugų teikimo“ buvo datuotas 2018-07-04 dienos data, ir neabejotinai gautas institucijoje dar iki naujosios Turizmo įstatymo redakcijos įsigaliojimo 2018-07-17 dieną. Nuo 2006 iki 2018-07-16 A. Ž. apgyvendinimo paslaugas teikė grubiai pažeisdamas senosios redakcijos įstatymo 2 str. 25 d. nuostatas, kadangi žmonių apgyvendinimo paslaugas turistams teikė „pagalbinio ūkio“ paskirties „ūkiniame pastate“ ir „garaže“. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti taikyti administracinę teisinę atsakomybę A. Ž. pagal ANK 129 str. už laikotarpį nuo 2006 metų iki naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018-07-16. Nors institucija pasisakė, jog 2018 m. liepos 17 d. įsigaliojusiame Turizmo įstatyme nebėra prieš tai galiojusios 2 straipsnio 25 dalyje nurodytos nuostatos, kad apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik gyvenamosios paskirties patalpose, tačiau pagal įstatymo 2 str. 1 dalies nuostatas, apgyvendinimo paslauga yra apibrėžiama kaip ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Nakvynės poreikių tenkinimui, jeigu tai nėra „Turistinės stovyklos paslauga“ (Įstatymo 2 str. 21 d.), yra reikalingi kambariai/numeriai, kurių kokybės/paskirties kriterijai nurodyti įstatymo 2 str. 10 dalyje <<„kambarys (numeris) - apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedalomas vienetas“>>. Tuo tarpu nei vienas iš dviejų A. Ž. naudojamų „pastatų“ nėra skirtas „apgyvendinimui“. VĮ RC NTR duomenų banko išraše „pastato - ūkinio pastato“ ir „pastato - garažo“ „daiktų pagrindinė naudojimo paskirtis“ yra apibrėžiama kaip „pagalbinio ūkio“. Todėl laikytina, kad A. Ž. vykdoma apgyvendinimo paslauga neatitinka Turizmo įstatymo 2 str. 10 dalies nuostatų, Nurodytoje teisės normoje įrašyta sąvoka „apgyvendinimui skirtame pastate“, o ne „apgyvendinimui pritaikytame pastate“. Kas tam tikra prasme eliminuoja galimybę A. Ž. aiškinti, neva garaže pastačius lovas, stalą ir tualetą, tokia patalpa atitinka įstatymo 2 str. 10 dalyje nustatytus kambario/numerio požymius. Projektuojant bei statant gyvenamosios paskirties pastatus pastariesiems yra taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei pagalbinės ūkinės ar gamybinės, sandėliavimo paskirties pastatams. Tuo tarpu pas A. Ž. atvyksta turistai dešimčia automobilių kurių pastatyti nėra kur, todėl automobiliais užkemšama visa Aušros gatvė. Todėl manytina, jog Turizmo įstatymo 2 str. 10 dalyje įstatymo leidėjo padarytu įrašu buvo siekiama užtikrini, kad apgyvendinimo paslaugos būtų teikiamos tik tose patalpose, kurios teisės aktų nustatyta tvarką yra pripažįstamos tinkamomis apgyvendinimo paskirčiai dėl jų atitikimo visai eilei specialiųjų statybos techninių reikalavimų.

Atsiliepimu į skundą Departamento atstovė prašo pareiškėjos skundo, jame nurodytais motyvais, netenkinti ir Departamento raštą (nutarimą) palikti nepakeistą kaip pagrįstą ir teisėtą.

Nurodo, kad 2018-07-18 įsigaliojus naujai Turizmo įstatymo redakcijai, nebetaikoma administracinė atsakomybė už apgyvendinimo paslaugų teikimą ne gyvenamosios paskirties patalpose, todėl administracinė atsakomybė A. Ž. dėl veikos, už kurią galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nebekyla.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog A. Ž. turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nes veikos padarytos nuo 2016 m. iki 2018-07-16 - t.y. iki naujos redakcijos Turizmo įstatymo įsigaliojimo, kadangi ANK 3 straipsnio 2 dalyje numato, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn įraukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigia vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Mano, jog Departamento rašto formos neatitikimas procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams, yra formalus pobūdžio ir įtakos Departamento sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nedaro.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėja, jos atstovas, institucijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta. Proceso dalyviai pateikė prašymus skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, privalo patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėja nesutinka su Departamento priimtu skundžiamu raštu, nes pareiškėjos teigimu apgyvendinimo veikla turi būti vykdoma žmonių gyvenimui pritaikytose patalpose, todėl Departamentas pažeidėjui turėjo taikyti administracinę atsakomybę už veikas, padarytas nuo 2016 m. iki 2018-07-16 - t. y. iki naujos redakcijos Turizmo įstatymo įsigaliojimo. Be to, departamentas administracinio nusižengimo teisena užbaigė raštu, o ne nutarimu kaip numatyta ANK.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir daro išvadą jog, departamento 2018-08-23 priimtas raštas (nutarimas) Nr. SD-720 yra teisėtas ir pagrįstas dėl sekančių motyvų.

ANK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Turizmo įstatymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2018-07-04 pranešimu kreipėsi į Departamentą informuodama, jog A. Ž. sistemingai pažeidinėja Turizmo įstatymo nuostatas teikdamas apgyvendinimo paslaugas ūkiniame pastate ir garaže, adresu Aušros g. 2A, Biržai, kurie kaip nurodė pareiškėja yra negyvenamosios paskirties statiniai, todėl teikiant apgyvendinimo paslaugas negyvenamosios paskirties statiniuose, daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 129 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidžiami Turizmo įstatymo nuostatų reikalavimai. Prašė pradėti A. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo tyrimą ir taikyti ANK numatytas administracinio poveikio priemones už Turizmo įstatymo nuostatų pažeidimą. Pareiškėjos pranešimas Departamente gautas 2017-07-10. Departamentas pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą pagal gautą pareiškėjos skundą (pranešimą) išsiųsdamas A. Ž. pranešimą dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo siekiant išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes. Skundo pateikimo metu Turizmo įstatymo (redakcijos galiojusios nuo 2015-11-01 iki 2018-07-17) 2 straipsnio 25 dalyje buvo numatyta, kad privataus apgyvendinimo paslaugos – tam tikros apgyvendinimo paslaugos, teikiamos gyvenamosios paskirties patalpose, turinčiose šioms paslaugoms teikti nustatytą ne daugiau kaip didžiausią kambarių (numerių) skaičių. Naujai įsigaliojus Turizmo įstatymo (aktuali redakcija galioja nuo 2018-07-17) 2 straipsnio 25 dalyje numatyta, kad turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje. Viena iš 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta paslauga yra apgyvendinimo paslaugos. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų įstatymo redakcijų, kad pasikeitus įstatymo nuostatoms nebeliko Turizmo įstatymo (galiojusioje redakcijoje nuo 2015-11-01 iki 2018-07-17) nuostatos, kad apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl darytina išvada, jog įsigaliojus naujos redakcijos Turizmo įstatymui buvo panaikinta atsakomybė už apgyvendinimui naudojamas negyvenamosios paskirties patalpas. Departamentas vykdydamas administracinio nusižengimo tyrimą nustatė, jog A. Ž. yra deklaravęs teikiamas nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas Departamentui ir patikslinęs teikiamų apgyvendinimo paslaugų adresą, t. y. patikslino paslaugų teikimo vieta iš Aušros g. 2, Biržai į Aušros g. 2A, Biržai. Nenustatęs kitų Turizmo įstatymo pažeidimų priėmė 2018-08-23 raštą Nr. SD-720, kuriuo nurodė, jog atsisako taikyti administracinę atsakomybę A. Ž. atžvilgiu, nes ji negalima, nes neliko veikos įstatyme, už kurią galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Teismas sutinka su tokiu Departamento vertinimu, jog A. Ž. yra deklaravęs savo teikiamų nakvynės apgyvendinimo paslaugų veiklą, adresu Aušros g. 2A, Biržai, nes tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai iš kurių matyti, kad A. Ž. 2012-05-09 deklaravo apgyvendinimo paslaugas Departamentui, vėliau deklaraciją 2018-08-03 dėl pasikeitusio pastatų adreso patikslino. Deklaracijose nurodyti veiklos adresai, veiklą vykdantis asmuo, esamas kambarių ir bendras vietų skaičius.

ANK 591 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, teismas daro išvadą, kad Departamentas pradėjęs administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nustatė, kad naujai įsigaliojusiame Turizmo įstatymo redakcijoje ( nuo 2018-07-17) nelikus nuostatos, kurioje numatyta, kad apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik gyvenamosios paskirties patalpose ir panaikinus atsakomybę už apgyvendinimui naudojamas negyvenamosios paskirties patalpas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą nutraukti pradėtą administracinę teiseną. Nors pareiškėja skunde nurodė, jog negyvenamosios paskirties patalpose, t. y. ūkiniame pastate ir garaže, kuriuose vykdomos apgyvendinimo paslaugos neatitinka sanitarinių, higienos, statybos teisės aktų statiniams bei jų paskirčiai numatytų keliamų reikalavimų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog aukščiau pareiškėjos nurodytų teisės aktų reikalavimų neatitikimus ir pažeidimus nagrinėja kitos institucijos, o ne Departamentas. Be to, iš byloje esančio A. Ž. atsiliepimo į Departamento 2018-08-02 raštą turinio matyti, kad dėl statinio – ūkinio pastato, adresu Aušros g. 2A, Biržai, kuriame vykdoma apgyvendinimo veikla 2007 metais savivaldybės komisijos nustatyta, kad pastatas yra pritaikytas žmonių apgyvendinimo paslaugoms teikti, gautas higienos pasas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantis Panevėžio visuomenės sveikatos centro 20104-09-04 pranešimas „Dėl nakvynės bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo“, kuriame nurodoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygoms atitikus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus 2007-05-10 buvo išduotas leidimas - higienos pasas, todėl nesant byloje priešingų įrodymų, jog aukščiau minėti institucijų leidimai ar pripažinimai būtų nuginčyti ar panaikinti, nesudaro pagrindo teigti, jog pastatuose, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, nesudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

Dėl Departamento priimto galutinio procesinio sprendimo formos, teismas pažymi, jog Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2017-08-23 raštas Nr. SD-720 pavadintas ne nutarimu, o raštu ir nenurodyta apskundimo tvarka taip kaip numato ANK 618 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti reikalavimai, tačiau skundžiamas raštas iš esmės atitinka nutarimui keliamus reikalavimus ir teismas jį prilygina nutarimui, nes iš pateikto rašto turinio teismui yra aiškios nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės, aiškiai išdėstyti departamento pareigūno tyrusio administracinio nusižengimo bylą galutinio procesinio sprendimo motyvai, nurodyti teisės aktai, kuriais rėmėsi departamento atstovas priimdamas procesinį sprendimą, todėl tai laikytina formaliu neatitikimu procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams ir nedaro įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytu argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Esant tokioms aplinkybėms Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2017-08-23 raštas Nr. SD-720 (nutarimas) paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. Ž. skundą atmesti.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2017-08-23 raštą Nr. SD-720 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.