Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. balandžio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – procesiniai dokumentai įteikti atsakovui pasirašytinai.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. atsakovą išsiuntė į komandiruotę su tikslu pervežti krovinius įvairiais maršrutais Europoje. (duomenys neskelbtini) d. ieškovė iš kliento „(duomenys neskelbtini)“ gavo pretenziją, kurioje nurodyta, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) d. iš Bremerhaven, Vokietija, į Zulte, Belgija, pervežė tris automobilius. Atsakovas, nukraudamas automobilį, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo autovežio, apgadino jo priekinį bamperį. Automobilis iki tol buvo naujas, o atsakovas prieš pakraudamas automobilį ant autovežio jį apžiūrėjo ir CMR važtaraščio 18 grafoje nepažymėjo, jog automobilis būtų turėjęs nurodytus apgadinimus prieš jį pakraunant. Automobilio apgadinimai buvo nustatyti krovinio gavėjo automobilio priėmimo metu, kuris apie tai pažymėjo CMR važtaraštyje. Šio automobilio remonto darbai kainavo 835,81 Eur. Ieškovė žalą klientui „(duomenys neskelbtini)“ atlygino visiškai. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. automobilį buvo apsidraudusi vežėjo civilinės atsakomybės draudimu. Pagal draudimo pažymėjimą draudiko mokėtinai draudimo išmokai draudiminio įvykio atveju taikoma 2500 Eur franšizė, todėl ieškovė visą žalos sumą klientui atlygino pati, nes žalos suma buvo mažesnė nei draudimo taikoma franšizė. Kauno darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl žalos išieškojimo iš atsakovo, nes prašymas buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Dėl apgadinto automobilio ieškovė patyrė 835,81 Eur turtinę žalą.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: darbo sutartis, įsakymas dėl komandiruotės, pretenzija su priedais, patvirtinimas dėl atsiskaitymo, draudimo sertifikatas, atsakovo supažindinimo su galiojančiais dokumentais aktas, žalos atlyginimo tvarka ir pareiginiai nuostatai, atsakovo vidutinio darbo užmokesčio pažyma, Kauno darbo ginčų komisijos sprendimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleisdama įstatymo nustatyto termino.

Vadovaujantis DK 153 straipsnio 1 dalimi, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą (kurios dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis)), kilusią dėl darbuotojo kaltės (įskaitant atvejus, kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio interesų, įskaitant turtą, apsaugą), bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Vadovaujantis DK 154 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas darbo sutartį, pasirašytinai buvo supažindintas su Visiško žalos atlyginimo tvarka, kurios 6 punkte numatyta, jog „darbuotojui yra žinoma, jog įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, kurios nuostatose yra numatytas visiškas žalos atlyginimas“. Atsakovas buvo supažindintas ir su Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginiais nuostatais, kuriuose aiškiai numatyta, jog vairuotojo pareiga yra užtikrinti, jog krovinys būtų pakrautas ir nukrautas tinkamai.

(duomenys neskelbtini) d. Transporto vadovo įsakymas „Dėl M. Č. komandiruotės“, Draudimo pažymėjimas ir CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovas, pristatydamas krovinį – automobilį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)”, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį nukraudamas nuo autovežio, šį apgadino, o už automobilio bamperio pažeidimą kilo 835,81 Eur žala. Automobilis atsakovo komandiruotės metu buvo apdraustas. Pažymėtina, jog draudimo sutartyje buvo numatyta 2500 Eur franšizė - nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina draudėjas. Tuo tarpu draudimo bendrovė atlygina tą nuostolių dalį, kuri viršija išskaitos (franšizės) sumą. Nagrinėjamu atveju žala nesiekė franšizės nustatyto dydžio, todėl pareiga atlyginti žalą teko draudėjui (ieškovei). Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovė žalą yra atlyginusi.

Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, kai žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją (buvusį darbuotoją), kurią darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis, be kita ko, ir darbo teisės normose nustatytų taisyklių (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas, tai yra atsakovas neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 835,81 Eur turtinę žalą, todėl yra laikomas kaltu (jo kaltė pasireiškia neatsargumu), padarytos žalos dydis neviršija atsakovo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla, teismas sprendžia, jog atsakovui kyla pareiga atlyginti darbdavei turtinę žalą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 835,81 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 19 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro valstybei sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis (2021 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 75029) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija įstatymo nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 835,81 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus 81 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“, juridinio asmens kodas 300132204, buveinės adresas Jonavos g. 7, D korpusas, Kaunas LT-44192, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT78 7300 0100 9119 3978, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.