Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-06 · Administracinė byla Nr. eI-7367-484/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-06
Bylos Nr.
eI-7367-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04010-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7367-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. (toliau – atsakovas) 126,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Rinkliava) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 5,40 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Paaiškina, kad atsakovui taikoma prievolė mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. jo valdytą nekilnojamojo turto objektą (toliau – NTO): statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 285,65 kv. m). Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti mokėjimo pranešimai ir priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, kurie buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad atsakovui pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 5,40 Eur.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimas.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). VASA, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.). Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuo 2014 m. liepos 31 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas: 5/9 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 285,65 kv. m). Kadangi nekilnojamasis turtas yra Vilniaus miesto savivaldybėje, atsakovas turėjo pareigą mokėti Rinkliavą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro 126,71 Eur. Nėra duomenų, kad atsakovas Rinkliavos įsiskolinimą būtų padengęs. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti Rinkliavos. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą, ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjos prašymo priteisti nesumokėtą Rinkliavą pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 126,71 Eur nesumokėtos Rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5,40 Eur delspinigių, susidariusių pastarajam nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti Rinkliavą laiku.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 98 straipsniu bei atsižvelgiant į Finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 5,40 Eur (už 2020 m. – 2,33 Eur (43,08 Eur x 0,03 proc. x 180 d.); už 2021 m. – 2,35 Eur (43,50 Eur x 0.03 proc. x 180 d.); už 2022 m. – 0,72 Eur (40,13 Eur x 0,03 proc. x 60 d.). Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 5,40 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas.

ABTĮ taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).

Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Č. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 126,71 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus ir septyniasdešimt vieną centą) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 5,40 Eur (penkis eurus ir keturiasdešimt centų) delspinigių.

Netenkinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl 24,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš atsakovo A. Č.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė