- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- eI-7337-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01957-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras "
- Atsakovas
- J. U.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato Raimondo Simonavičiaus, prašymą atsakovui J. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą ir 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-20-3566 sumažinęs reikalavimą prašė priteisti iš atsakovo J. U. 62,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojų registrą administruoja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad rinkliava, tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nekilnojamas turtas priklauso atsakovui arba yra kitais pagrindais jo valdomas, todėl jis laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju. Pagrindo, dėl kurio atsakovas neturėtų mokėti vietinės rinkliavos arba nuo vietinės rinkliavos būtų atleistas – nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad yra bedarbis, moka alimentus, vieninteles pajamas gauna iš Vilniaus teritorinės darbo biržos, geranoriškai sumokėjo dalį skolos. Prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis iki 2021 m. balandžio 30 d.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 3). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovui su pareiškėjo prašymu sutinkant, reikalavimas dėl 62,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Dėl įsiskolinimo išdėstymo.
Atsakovas prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis iki 2021 m. balandžio 30 d.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Atsižvelgiant į atsakovo į bylą pateiktus dokumentus, teismų praktiką bei įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės ir gaunamos pajamos (b. l. 4-5, 7-8) sudaro išimtinį pagrindą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo įvykdymo išdėstymui. Todėl atsakovo prašymas tenkintinas. 62,72 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma išdėstytina penkiems mėnesiams, t. y. įpareigojant atsakovą nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., kiekvieną mėnesį sumokėti pareiškėjui po 12,54 Eur (62,72/5=12,544), o 2021 m. balandžio mėnesį sumokėti pareiškėjui 12,56 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo rengiant prašymą jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas Raimondas Simonavičius (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. U. 62,72 Eur (šešiasdešimt du eurai, 72 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nustatyti J. U. penkių mėnesių laikotarpį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisto įsiskolinimo sumokėjimui dalimis, t. y. nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., kiekvieną mėnesį sumokant pareiškėjui po 12,54 Eur (dvylika Eur, 54 euro centai), 2021 m. balandžio mėnesį sumokant 12,56 Eur (dvylika Eur 56 euro centai).
Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.