Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. M., trečiasis asmuo J. M., dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškinį tenkino iš dalies.priteisė iš atsakovo G. M. paramą pilnametei dukrai ieškovei L. M. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-24 iki ieškovės vidurinio ir profesinio mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje dieniniame skyriuje pabaigos – 2017-06-30. sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo pavedė vykdyti skubiai.priteisė iš atsakovo G. M. ieškovei L. M. 12,32 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas neatliko visapusiško iš objektyvaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai prie atsakovo gaunamo darbo užmokesčio priskyrė gaunamą socialinę pašalpą, kuri skiriama visai šeimai, be to nuo 2015 m. gegužės mėnesio ši pašalpa atsakovui nėra teikiama, atsakovo šeimos vidutinės pajamos sudaro 407,12 Eur, pajamos nėra stabilios. Atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą, priteistas išlaikymas yra nepakeliama našta atsakovui. Teismas privalo vertinti, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis. Ieškovė netinkamai vykdo savo pareigas sąžiningai ir pažangiai mokytis (I pusmečio vidurkis – 6.7 balo, II pusmečio – 6 balai, I pusmetį praleido 130 pamokų, iš jų 76 pateisinamos, II pusmetį praleido 94 pamokas, iš jų 57 pateisinamos), kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nėra linkusi siekti mokslų ir neatitinka CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytai sąlygai mokytis sąžiningai ir pažangiai. Teismas neteisingai įverto duomenis, jog ieškovės sveikatos būklė trukdo dirbti mokslo metais. Ieškovė savo argumentus grindžia, kad yra neįgali, tačiau šiai dienai nėra pateikusi galiojančio jos neįgalumą patvirtinančio dokumento, 2012-03-24 išduotas neįgaliojo pažymėjimas jau negalioja, todėl ieškovė šiai dienai gali ieškotis darbo ir dirbti. Aplinkybės, kad ieškovė negali dirbti dėl savo susirgimų, nėra patvirtintos. Ieškovė yra sveika ir gali dėti pastangas dėl savarankiško savęs išlaikymo, gali susirasti darbą 0,5 etato ir dirbti laisvu nuo paskaitų laiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes: 1) jis, pagal savo turtinę padėtį, neturi galimybių teikti išlaikymo, 2) ieškovė neatitinka sąlygos mokytis sąžiningai ir pažangiai, 3) ieškovė yra sveika ir gali pati dirbti bei save išlaikyti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo ieškovei reikalingumo (būtinybės), įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti dieniniame mokymo skyriuje (paskaitos vyksta pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.30 val.), mokosi pagal dvi programas – vidurinio ir profesinio mokymosi, 2016 m. pavasarį baigs 12 klasių vidurinį mokymą, o 2017 m. birželio 30 d. baigs profesinį mokymą, jos pažymių metinis vidurkis už 2014-2015 m. yra 6,73 (b. l. 76). Gauna 15,20 Eur stipendiją. Ieškovė nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Jai diagnozuota nepagydoma genetinė liga ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios reikalingas specialus maistas, laikotarpiu nuo 2012-03-24 iki 2014-03-23 ieškovei buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, vėl siunčiama į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (b. l. 75). Apelianto (ieškovės tėvas) darbo užmokestis yra apie 407 Eur. Kitoje santuokoje turi sūnų T. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 24 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis apeliantui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17), jo vardu yra registruota transporto priemonė VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Trečiojo asmens (ieškovės motinos) darbo užmokestis yra apie 340 Eur (pagal SoDRA duomenys). Trečiasis asmuo, be ieškovės, dar išlaiko du nepilnamečius vaikus, gimusius 2001 m. ir 2005 m. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Taigi, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė siekia įgyti tiek vidurinį išsilavimimą, tiek profesinį, t. y. ji yra moksleivė, kuri dar neturi vidurinio išsilavinimo, nėra įgijusi profesijos, todėl tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog ieškovė neatitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio asmens statuso. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (galiojusio CK 3.194 str. 3 d., šiuo metu galiojančio 3.192¹ str. 1 d.) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Byloje nustatyta, kad ieškovės metinis vidurkis yra 6,73 balo, ji nėra palikta kartoti mokymosi kurso, nėra duomenų, kad jai nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ji neatitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio asmens statuso. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pamokų praleidimas be pateisinamų priežasčių yra viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie moksleivio sąžiningą ir pažangų mokymąsi, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių visumoje, ieškovės be pateisinamos priežasties praleistos pamokos nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ją galima laikyti nesąžininga ir nepažangia moksleive bei dėl to atleisti apeliantą nuo pareigos mokėti išlaikymą.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovė yra sveika ir gali pati dirbti bei save išlaikyti. Byloje nustatyta, kad ieškovė serga, jei iki 2014 m. kovo 23 d. buvo nustatytas lengvas neįgalumas, šiuo metu atliekami tyrimai ir ji vėl siunčiama į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, ieškovei reikalingas specialus maistas, pamokos ieškovei vyksta kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 15.30 val., gauna stipendiją (15,20 Eur), todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei nėra būtina parama ir ji gali pati dirbti bei save išlaikyti.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog jis neturi galimybės teikti išlaikymo. Kaip nustatyta, šiai dienai, apelianto (ieškovės tėvo) turtinė padėtis yra netgi geresnė, negu trečiojo asmens (ieškovės motinos, kuri išlaiko ieškovę), t. y. apelianto darbo užmokestis apie 407 Eur, o trečiojo asmens apie 340 Eur; apeliantas turi nekilnojamojo turto - garažą, automobilį, o trečiasis asmuo neturi; apeliantas turi pareigą išlaikyti dar nepilnametį sūnų, o trečiasis asmuo turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas, būdamas sveikas, darbingas, neturi galimybės teikti 100 Eur išlaikymą ieškovei ir, kad dėl to bus padaryta esminė žala apeliantui, ar jo išlaikomam nepilnamečiui vaikui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.