Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalyje, paskirta 3 MGL (375 litų) dydžio bauda;

2) 2004-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, paskirta 6 MGL (750 litų) dydžio bauda;

3) 2006-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, paskirta 12 MGL (1500 litų) dydžio bauda;

4) 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda;

5) 2019-05-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį-34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: trejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuotas R. K. priklausantis automobilis "Audi A8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2019-12-31 apie 20.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. K. į veidą bei ranka sugriebė jam už kaklo ir jį suspaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose bei nosies sumušimo, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. K. 2019-12-31 apie 20.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebdamas A. K. už kaklo, nutraukė jam ant kaklo buvusią balto aukso grandinėlę, taip ją sugadindamas ir padarydamas A. K. 160 eurų turtinę žalą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kadangi kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Šiuo atveju aktualus veikos padarymo metu (veika padaryta 2019 m. gruodžio 31 d.) galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (patvirtintas 2017 m. rugpjūčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 30 d. Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 D. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (250 Eur).

Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

Teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-12-31 apie 20.40 val. atėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo sutuoktinė ir kieme konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidą bei ranka sugriebė jam už kaklo ir jį suspaudė.

Kad prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, visiškai pripažino ir pats kaltinamasis R. K., kaltinime nurodytas įvykio palinkybes patvirtino ir nukentėęjusysis A. K., be to, pastarajam padarytus sužalojimus konstatavo ir specialistas savo išvadoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pateikė kaltinamojo R. K. konflikto metu sugadintą grandinėlę, kuri buvo apžiūrėta ir nufotografuota. Kaip matyti iš byloje esančio tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių taisymo kvito Nr. 022, išrašyto 2020-01-09, juvelyras G. V. paslaugos gavėjo (užsakovo) A. K. pateiktos grandinėlės pataisymą įvertino 160 eurų suma (b.l. 58). Daugiau jokių duomenų, galinčių paneigti šios paslaugos kainą, byloje nėra.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo R. K. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. K. sukėlė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir sugadindamas nukentėjusiojo turtą.

Kaltinamasis R. K. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas penkis kartus (b.l. 86-91), baustas administracine tvarka (b.l. 74-80), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi ir gydėsi 2010-2019 m., paskutinis gydymas 2019-07-18-2019-07-23, diagnozė F10.3, F10.2 (b.l. 96), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 98), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismop psichiatrijos skyriaus 2020-01-16 specialisto išvados Nr. 93TPK-84/2020 duomenimis, objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 101).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo R. K. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau jau ne kartą teistas už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė vienais veiksmais (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai), jam paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, t.y. bausmes apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrtimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 2730 eurų jo naudai, kurį sudaro jo patirta turtinė 230 eurų bei neturtinė 2500 eurų žala (b. l. 56-57).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam A. K. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo R. K. veiksmų. Tai reiškia, kad R. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. K. priteisiant 230 (du šimtus trisdešimt) eurų evyniasdešimt devynis eurus 59 eurocentus) nukentėjusiosiosd S. R. naudai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus bei emocinį susijaudinimą, skausmus., Jam buvo padaryti matomi sužalojimai-mėlynė paakyje, dėl ko jam buvo sunku ieškoti darbo, po įvykio dalyvavo darbo pokalbyje, kurio metu buvo su didžiule kraujostruva paakyje,galimas darbdavys, pamatęs kraujosruvą jam nurodė, kad tokio darbuotojo jam nereikia. Taip pat dėl juntamo skausmo reikėjo vartoti vaistus, lankytis pas gydytoją, taip pat keletą kartų savo transportu vykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiosios sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamas ne vien įvykęs faktas, bet ir ateities požiūriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos,

Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam A. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67), dėl kurio pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus bei dvasines kančias. Tai, kad sužalojimai buvo padaryti veido srityje, akivaizdu, kad tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet apribojo ir nukentėjusiojo laisvo judėjimo bei bendravimo su aplinkiniais galimybes. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Be to, nors nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje ir nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų galimas darbdavys jo nepriėmė į darbą, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 500 eurų, kuri nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepoakeista iki nuosprendžio įisteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Balto metalo grandinėlė, ikiteisminio tyrimo metu grąžinta nukentėjusiajam A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus jam paliktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį-laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) 6 šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieriems) metams, paskiriant R. K. teismo įpareigojimus :

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. K. 230 eurus turtinės žalos atlyginimui ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. K..

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-balto metalo grandinėlę, grąžintą nukentėjusiajam A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.