Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 239 str. 1 d.;

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 239 str. 1 d. ir nustatė:

Aprašomoji dalis

S. R. 2011-02-11, apie 22.00 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo, esančio Lukiškių skg. 6, Vilniuje, laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis kameroje Nr. 343 sudavė S. N. ne mažiau vieno smūgio į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas veide, tuo padarydamas nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį kaltinime nurodytu laiku buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, vienoje kameroje su nukentėjusiuoju S. N. ir K. C.. Vakare, gulėdamas dviaukštės lovos apatinėje lovoje pamatė, kaip nuo viršutinės lovos nukrito S. N., pabandė atsikelti, bet ir vėl nukrito. S. N. tampė traukuliai. Manydamas, kad tai epilepsijos priepuolis, įdėjo nukentėjusiajam į burną šratinuką, o paskui šaukštą, gaivindamas ėmė daužyti delnais per veidą. Priepuoliui nepraeinant, abu su K. C. ėmė trankyti kameros duris, kviestis pagalbos. Atėjo apsauga, vėliau medikai. S. N. paguldytas ant neštuvų ir išvežtas. Viso šio įvykio metu S. N. negalėjo patirti tiek sužalojimų, kiek nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje. Nuo kritimo iš lovas galėjo atsirasti tik patinimas galvoje, kiti sužalojimai galėjo atsirasti anksčiau, kai pasivaikščiojimų metu S. R. su S. N. sportavo, kumščiavosi. Jokių konfliktų su S. N. nebuvo.

Nors S. R. savo kaltę neigia, ją įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, bylos dokumentai.

Nukentėjusysis S. N. teisme nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesį kaltinime nurodytu laiku buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, vienoje kameroje su S. R. ir K. C.. Vakare, gulėdamas dviaukštės lovos viršutinėje lovoje ir naudodamasis kompiuteriu matė, kaip S. R. sudirgęs blaškosi po kamerą, kažką rėkauja per langą ir bėgiodamas po kamerą. Taip S. R. elgdavosi dažnai, nes vartojo įvairius preparatus raumenų masei auginti, kurie matyt turėjo šalutinį poveikį jo psichikai. Staiga pajuto stiprų smūgį į galvą, po kurio atsigavo tik ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kilnoti rankos. Gydytojai įtarė kraujo išsiliejimą į smegenis iki šiol jaučia tirpimą kūno kairėje pusėje. Dingstimi tokiam S. R. elgesiui galėjo prieš tai toje pačioje kameroje kalėjusio toje pačioje byloje su S. N. įtariamo S. J. žodžiai, jog jis iškeliamas dėl S. N. draugės plepumo. Niekas kitas smūgių negalėjo suduoti, nes K. C. tuo metu arti nebuvo. Jis arba gulėjo savo lovoje po nukentėjusiuoju arba buvo prie tualeto už užuolaidų.

Specialisto išvadoje Nr. G 460/11(01) nurodyta, kad S. N. be kitų sužalojimų padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 42- 43).

Liudytoju apklausti Lukiškių tardymo izoliatoriaus darbuotojai S. S. ir R. G. parodė, kad 2011-02-11, apie 22.30 val. buvo pradėta belsti į vienos kameros duris prašant medicininės pagalbos. Su kitais darbuotojais atėjęs į kamerą pamatė ant grindų gulinį S. N. ir pirmas dalykas į kurį atkreipė dėmesį- didelis gumbas ant nukentėjusiojo kaktos.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. Iš kaltinimo kaip neįrodyta šalinama ta jo dalis, kurioje S. R. inkriminuojamas ne mažiau dešimties smūgių rankomis sudavimas į kitas nukentėjusiojo kūno dalis- rankas, koją ir nugarą, tuo padarant kraujosruvas veide, abiejų ausų srityse, rankose, nugaroje ir dešinėje blauzdoje. S. R. nurodo, kad šie sužalojimus S. N. galėjo patirti sportuojant. Nukentėjusysis S. N. pripažino, kad sportuodavo su S. R., mušdavosi į korpusą, todėl korpuse galėjo būti mėlynės nuo sportavimo. Specialisto išvadoje Nr. G 460/11(01) nurodyta, kad kraujosruvos ant S. N. rankų galėjo atsirasti ginantis (t. 1, b.l. 43), tačiau pagal paties S. N. parodymus įvykio metu jis gintis negalėjo, nes po pirmo smūgio į galvą prarado sąmonę.

S. R. parodymai apie tai, kad S. N. susižalojo pats epilepsijos priepuolio metu atmetami. Nukentėjusysis S. N. parodė, kad niekada nesirgo epilepsija ir epilepsijos priepuolių neturėjo. Kalėdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje iš tiesų vieną kartą buvo praradęs sąmonę, tačiau tai buvo ne epilepsijos priepuolis, o trumpalaikis apalpimas dėl išsekimo staiga netekus daug svorio suėmimo sąlygomis.

Niekas iš mačiusių S. N. iš karto po įvykio nepastebėjo epilepsijai būdingų požymių.

Liudytojas K. C. nurodo, kad 2011 m. vasario mėnesį kaltinime nurodytu laiku buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, vienoje kameroje su S. R. ir S. N.. Vakare, būdamas tualete už užuolaidų išgirdo bildesį. Išėjęs pamatė gulinį S. N. ir ties juo palinkusį S. R.. S. N. nieko nedarė, tik gulėjo parkritęs be sąmonės.

Liudytoju apklausti Lukiškių tardymo izoliatoriaus darbuotojai S. S. ir R. G. parodė, kad 2011-02-11, apie 22.30 val. buvo pradėta belsti į vienos kameros duris prašant medicininės pagalbos. Su kitais darbuotojais atėjęs į kamerą pamatė ant grindų gulinį S. N. ir pirmas dalykas į kurį atkreipė dėmesį- didelis gumbas ant nukentėjusiojo kaktos.

Liudytoju apklausti Lukiškių tardymo izoliatoriaus darbuotojas S. S. parodė, kad įėjęs į kamerą pamatė S. N. gulinį be sąmonės pusiau pramerktomis akimis. Vienas iš kartu kameroje buvusių įtariamųjų laikė nukentėjusiojo galvą, o kitas pylė ant jo vandenį.

Liudytoju apklausti Lukiškių tardymo izoliatoriaus darbuotojai R. G. parodė, kad įėjęs į kamerą pamatė nejudantį S. N. gulinį be sąmonės su šviežiu sužalojimu kaktos srityje. Nors kartu kameros kaimynai teigė, jog S. N. ištiko epilepsijos priepuolis, jokio priepuolio nesimatė požymių nesimatė.

Specialisto išvada Nr. G 1009/11(01) nurodoma, kad S. N. visus nustatytus kūno sužalojimus negalima paaiškinti kritimu iš lovos II aukšto. Epileptinė būklė nepatvirtinta (t. 1, b.l. 72- 73).

Nusikaltimas padarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kai S. R. buvo suimtas, siekiant be kitą ko sulaikyt jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Tai rodo, kaltinamojo įžūlumą, demonstratyvų įstatymų nepaisymą. Nors S. R. teisiamas pirmą kartą, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui.

S. R. ir S. J. taip pat buvo kaltinami pagal LR BK 140 str. 1 d., 239 str. 1 d. tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje nuo 2011-01-28 iki 2011-02-11 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, esančio Lukiškių skg. 6, Vilnius, laikomi kardomojo kalinimo sąlygomis kameroje Nr. 343, terorizavo toje pačioje kameroje kalinamą suimtąjį S. N., sistemingai naudodami pastarojo atžvilgiu psichine prievartą, tai yra nurodydami S. N., kad jis laisvės atėmimo vietoje bendrininkams teisiamiems plėšimo baudžiamojoje byloje: S. J., N. G., A.b., A. B. skolingas 7000000 Lt, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00209-10 suteikė žinių apie S. J. daug informacijos, kad S. N. ir jo draugei S. G. reikia sulaužyti galvas, kad S. N. bus „išmestas“ į laisvės atėmimo vietoje- pataisos namuose esančią neformalią žemiausių kalinių kastą- „gaidyną“, „ožyną“ arba „dramblyną“, po ko S. R., tęsdamas bendrą su S. J. nusikalstamą susitarimą, 2011-02-11, apie 22.00 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, esančio Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. 343, sudavė S>N. ne mažiau dešimties smūgių rankomis į galvos sritį, rankas, koją, nugarą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą: kraujosruvas veide, abiejų ausų srityse, rankoje, nugaroje ir dešinėje blauzdoje.

Kaltinimas S. R. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. padarymo įrodytas ir aptartas ankstesnėje nuosprendžio dalyje. Dėl likusių kaltinimų, tai yra S. R. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 239 str. 1 d. padarymo, o S. J. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 239 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. padarymo išteisinti, nesant nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinimų pagal LR BK 239 str. 1 d.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad būdamas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime terorizavimo nepatyrė. 2011 m. vasario mėnesį kaltinime nurodytu laiku buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, vienoje kameroje su S. R. ir K. C.. Prieš tai kelias dienas toje pačioje kameroje kalėjo su S. J., su kuriuo yra įtariami bendrininkai toje pačioje plėšimo byloje. Kalinimo metu su S. J. buvo smulkių ginčų ir nesusipratimų, tačiau vis jie buvo išspręsti ir iškeliant S. J. iš kameros, jokių pykčių vienas prieš kitą neturėjo. Tyrimo metu su S. J. buvo susitarę pripažinti nusikaltimą ir grąžinti pagrobtą ir paslėptą turtą, tačiau po kelių mėnesių tyrimo S. J. apsigalvojo, o S. N.- ne. Tuomet buvo sudegintas nukentėjusiosios automobilis, o įkalinimo įstaigoje esantys narkomanai užuominomis ėmė kalbėti, kad S. N. skolingas bendrininkams 7000000 Lt. Tačiau visų šių įvykių tiesiogiai negali susieti su ginču, kilusiu tarp jo ir S. J.. Iš esmės dėl kaltės pripažinimo su S. J. pykčių nėra, nes abu taip buvo sutarę ir abu pripažino savo kaltę plėšimo byloje. Jų parodymai išsiskyrė tik dalyje dėl to pas ką liko pagrobtas turtas. Kitas konfliktas su S. J. kilo dėl to, kad nukentėjusiojo draugė S. G. kažkur pavadino S. J. „ožiu“. Tai sužinojęs S. J. pasakė, kad reikia „sudaužyti S. N. ir jo draugei galvas“. Tačiau šis nesusipratimas irgi buvo išspręstas pesivaikščiojimo metu per 5 minutes, kai nukentėjusysis pasikalbėjo su S. J. ir viską išsiaiškino. Netiki, kad S. J. galėjo tyčia galėjo organizuoti jo terorizavimą ir sumušimą, nes tam nebuvo tokios priežasties. Įkalinimo įstaigoje nuolat susiduria su nestabilios psichikos asmenimis, narkomanais, į kurių kalbas nekreipia dėmesio. Nuo neformalios įkalinimo įstaigų tvarkos yra atsiribojęs. Su S. R. pažįstamas tik iš matymo. Tik tiek, kad buvo laikomas vienoje kameroje. S. R. dirglus, nestabilios psichikos žmogus, gausiai vartojantis maisto papildus, kurie jam turi šalutinį jaudrinantį poveikį. Todėl S. R. kameroje būdavo neramus, bėgiodavo, šūkaudavo. S. N. nekreipdavo į tai dėmesio ir nepriskirdavo kaltinamojo rėkavimų sau. Netiki, kad S. R. sumušė jį sukurstytas S. J. ir negali teigti, kad betarpiškai prieš įvykį per kameros langą kalbėjosi su kitoje kameroje kalinčiu S. J..

Kaltinamasis S. R. kaltės nepripažino ir be to, ką nurodė dėl S. N. sužalojimo aplinkybių, papildė, jog kardomojo kalinimo vietoje jautėsi prislėgtas, nes kalėjimo sienos veikia visus. Tačiau S. N. neterorizavo, jokių pinigų iš jos nereikalavo. Kiek žino apie S. N. ir S. J. santykius, tai jie buvo normalūs. Abu įtariami toje pačioje byloje, kartu skaitė bylą, sportavo. Jokių tarpusavio sąskaitų nesuvedinėjo.

Kaltinamasis S. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis ir S. N. įtariamieji toje pačioje plėšimo byloje. Dėl to vienu metu buvo suimti ir laikomi Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime. Kurį laiką kalėjo net vienoje kameroje. Jokių pykčių ir nesuvestų sąskaitų nebuvo. Kartu valgė, sportavo. Parodymai toje byloje abiejų analogiški. Po to kai buvo iškelta į kitą kamerą, jokių nurodymų nei S. R. nei kam nors kitam terorizuoti S. N. ir jį sumušti nedavė. Nei per kameros langą nei kaip nors kitaip.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo kaltinamas Lukiškiu tardymo izoliatoriuje- kalėjime. Kalėjo vienoje kameroje su S. J. ir T. G.. prižiūrėjo tvarką kameroje. Nei S. J. nei kam nors kitam niekada neleido rėkauti per kameros langą ir tokio įvykio niekada nebuvo. Dar anksčiau sėdėjo vienoje kameroje su S. R. ir S. N. tarp šių vyrų jokių pykčių nepastebėjo.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2011 m. pradžioje kalėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime su S. J. ir A. M.. per kameros langą niekada niekas su kitose kamerose esančiais asmenimis nebendravo. Tai ir neįmanoma. S. J. apie S. N. atsiliepė tik tiek, kad tai jo draugas ir kali kitoje kalėjimo kameroje. Niekada negirdėjo, kad tarp S. J. ir S. R. ir S. N. būtų buvę kokie nors pykčiai.

Dėl kaltinimo S. J. pagal LR BK 140 str. 1 d.

S. J. inkriminuojamas nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. padarymas bendrininkų grupėje, tačiau pagal LR BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė gali būti tik tuomet, kai bent du bendrininkai yra ir vykdytojai. Iš paties kaltinimo akivaizdu, kad S. J. negali būti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. vykdytoju, nes 2011-02-11, kai S. R. padarė S. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, S. J. kalėjo kitoje kalėjimo kameroje. Jokia kitokia bendrininkavimo forma S. J. neinkriminuota ir pagal LR BK 24 str. nekvailifikuota.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., nusprendė:

S. J. išteisinti pagal kaltinimu dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 239 str. 1 d., 140 str. 1 d. padarymo, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

S. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. išteisinti pagal kaltinimu dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 239 str. 1 d. padarymo, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.