Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 10N-78202568-16, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį ir nubaustas 144 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 10N-78202568-16 J. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-10-08 apie 09:17 val., Jonavoje, Stoties-Fabriko g., reguliuojamoje geležinkelio pervažoje su krašto keliu Nr. 224, vairuodamas automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir pradėjus leistis užtvarui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 straipsnyje. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 144 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame išdėstytais pagrindais ir papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau vis tik prašo atsižvelgti, kad nepadarė KET pažeidimo iki galo, nes pervažos taip ir nepervažiavo, spėjo sustoti prieš užtvarą, pakankamai saugiu atstumu praleisti traukinį. Pervažos zona yra 10 metrų, jis sustojo tą atstumą sumažinęs iki 8 metrų. Pamatęs leidžiantis užtvarą tuoj pat stojo, užtvaras nusileido ant vairuojamo automobilio stogo. Priėjęs žmogus su liemene liepė pavažiuoti atgal, tačiau įvertinęs, kad atstumas jam saugus, nenorėdamas pažeisti užtvaro ir dar labiau apgadinti automobilio, nepakluso. Jo žiniomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pretenzijų dėl žalos nereiškė. Negirdėjo kalbant per garsiakalbį, pravažiavęs užtvarą buvo sustojęs įvertinti automobiliui padarytos žalos, tačiau niekas prie jo priėjęs nebuvo. Prašo sumažinti tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams jam labai brangiai kainuos šeimos ir darbo atžvilgiu. Yra pavyzdingas vairuotojas, niekada nėra turėjęs nuobaudos, didesnės nei 50 eurų.

Susipažinus su rašytine bylos medžiaga matyti, kad 2016-10-18 09:17 val. gautas Jonavos geležinkelio stoties viršininko pranešimas, kad prieš 5 minutes tamsios spalvos automobilis Skoda apgadino geležinkelio pervažos pakeliamą užtvarą ir pasišalino iš įvykio vietos, į vietą išsiųstas Jonavos rajono PK patrulinis automobilis, kuris pranešė, kad eismo įvykis nepasitvirtino, žalos nepadaryta, tačiau vairuotojas galimai pažeidė KET reikalavimus (b.l. 20-21).

Rašytiniame V. M. paaiškinime nurodoma, kad 2016-10-18 apie 09:05 val. važiavo tarnybiniu automobiliu iš paskos automobiliui Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties Fabriko gt. esančia geležinkelio pervaža pastebėjo, kad minėtam automobiliui pusiau įvažiavus į pervažą leidžiasi užtvaras, kuris negalėdamas užsidaryti užsikirto. Išlipo ir priėjęs prie vairuotojo pasiūlė šiam pavažiuoti atbulam. Tačiau vairuotojas nekreipė dėmesio, palaukė, kol pravažiuos traukinys, ir tuomet pravažiavo. Užtvaras automobilio stogo nelietė. Į pervažą automobilis įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kadangi šviesoforo raudonas signalas pradeda mirksėti likus 30 sekundžių ik užtvaro nuleidimo, kad pervažoje esantys automobiliai baigtų manevrus. Apie įvykį pranešė kelio brigadininkui, o policijai apie jį pranešė stoties viršininkė, kuri per kameras matė įvykį. Užtvaras kurį laiką neveikė, kol buvo pašalinti gedimai (b.l. 25).

Pažeidimo tyrimo metu UAB „Gelsauga“ specialistai informavo, kad 2016-10-18 09:10 val. Jonavos geležinkelio stoties budėtoja jiems pranešė, kad 09:09 val. pervažos uždarymo metu po jos užtvaru sustojo automobilis ir atsirado pervažos I kategorijos gedimas (išmetė pervažos saugiklius), gedimas pašalintas 09:15 val. Aiškinantis aplinkybes budėtoja paaiškino, kad automobilis pasišalino, nors ji per garsiakalbį prašė jo sustoti (b.l.28).

Byloje pateiktas pervažos vaizdo įrašas, patvirtinantis kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Jame matyti, kaip tamsios spalvos automobilis Skoda, įvažiuoja į pervažą degant raudonam pervažos šviesoforo signalui, tuomet iki automobilio pusės įvažiavęs už užtvaro ribų stoja. Tuo pačiu metu užtvaras mėgina leistis, tačiau pasiekęs stovinčio po juo automobilio stogą, sustoja ir lieka pusiau nuleistas, linguodamas pakibęs virš automobilio stogo. Pravažiavus traukiniui automobilis Skoda pajuda ir kerta pervažą, kadangi virš stogo pakibęs užtvaras jam to daryti netrukdo, tuo tarpu pervažos užtvaras lieka pusiau nuleistas toje pačioje padėtyje ir nebepakyla, dėl ko už pažeidėjo automobilio susidariusi kitų transporto priemonių eilė, tarp kurių yra krovininis automobilis, nebegali savo juostoje kirsti pervažos. Galiausiai užtvarą apžiūrinčiam vyrui su darbine, šviesą atspindinčia liemene davus ženklą, kad užtvaras nebeveikia, likusių automobilių kolona priversta per priešpriešinę juostą apvažiuoti įstrigusį užtvarą. Tuo tarpu Skoda vairuotojas, kitoje pervažos pusėję sustojęs ir išlipęs, apžiūri savo automobilio stogą, po ko sėda į automobilį ir nuvažiuoja (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

J. Z. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 125 str. inter alia numatyta atsakomybė už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis.

Byloje nėra ginčo, kad 2016-10-18 apie 09:10 val., Jonavoje, Stoties-Fabriko g., reguliuojamoje geležinkelio pervažoje su krašto keliu Nr. 224, vairuodamas automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skundo pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir pradėjus leistis užtvarui, tuo pažeidė KET 173.3 punktą, numatantį draudimą eismo dalyviui įvažiuoti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis.

Pareiškėjas neneigia šių administraciniame kaltinime nurodytų ir bylos medžiaga visiškai patvirtintų faktinių aplinkybių, visiškai pripažįsta kaltę dėl jo veiksmais padaryto KET pažeidimo, tačiau mano, kad šiuo konkrečiu atveju jam paskirta nuobauda dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo dviem mėnesiams nėra proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui ir yra galimybė taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas neskiriant jam papildomos nuobaudos arba skiriant mažesnę, nei sankcijoje nustatytas minimumas.

Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Jo nurodytas argumentas, kad padarytas pažeidimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, neatitinka tikrovės. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad dėl J. Z. sustojimo po pervažos užtvaru, šis nebegalėjo atlikti savo funkcijos, nusileisti į reikalingą padėtį, dėl ko užsikirto ir atsirado pervažos I kategorijos gedimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šioje pervažoje transporto judėjimas intensyvus, ja nuolat juda automobiliai, užsikirtęs užtvaras sukėlė nepatogumų kitiems eismo dalyviams, jie nebegalėjo kirsti pervažos savo eismo juosta, už pareiškėjo automobilio stovėjusių transporto priemonių kolona turėjo apvažiuoti įstrigusi užtvarą, išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Tuo tarpu pareiškėjas suvokė, kad įvyko incidentas, kad užtvaras pakibo virš automobilio stogo, kadangi tuoj už pervažos pats stojo apžiūrėti savo automobilio stogo, ar šiam nepadaryta žala, tačiau nuvažiavo nepasidomėjęs, ar dėl jo veiksmų nepadaryta žala pervažos mechanizmui. Pažymėtina, kad prieš tai prie jo automobilio priėjęs geležinkelio darbuotojas prašė patraukti atgal automobilį iš po užtvaro, ką pripažino pats vairuotojas, tačiau to jis nepadarė, nors tai greičiausiai būtų leidę išvengti užtvaro gedimo. Incidentas nebuvo traktuojamas kaip eismo įvykis, o pareiškėjo veiksmai kaip pasišalinimas iš jo vietos tik todėl, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė nepatyrę turtinės žalos, kadangi 10 minučių bėgyje patys savo jėgomis pašalino užtvarko gedimą. Tačiau pervažos darbas buvo realiai sutrikdytas, nepatogumų patyrė tiek eismo dalyviai, tiek pervažos darbuotojai, kuriems teko skubiai intensyvioje pervažoje šalinti gedimą. Toks pareiškėjo elgesys nerodo pavyzdingo eismo dalyvio nuostatų. Pareiškėjas teigia, kad visą laiką buvo pavyzdingas vairuotojas, nėra praeityje padaręs jokių kitų teisės pažeidimų, tačiau jo baustumų pažyma rodo, kad iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo jis dvylika kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, iš jų 11 kartų už KET pažeidimus. Ir nors nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu nuobaudos nebegaliojo, ši aplinkybė necharakterizuoja jo kaip itin pavyzdingo vairuotojo.

Pažymėtina ir tai, kad iš esmės pareiškėjas nenurodė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodyti būsimi nepatogumai darbe ir šeimoje, teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis nepripažįstami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011).

Ginčijamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino kaltę dėl pažeidimo, gailisi, padėjo išaiškinti jo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jam pagrįstai skirta sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda, kuri nepažeidžia nei nuobaudos teisingumo, nei proporcingumo padarytam pažeidimui principų. Dar labiau švelninti nuobaudą pagrindo nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad J. Z. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 125 str., yra įrodytas, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - LR ANK) tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau –ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. J. Z. padarytos veikos požymiai atitinka LR ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau šios teisės normos sankcija yra griežtesnė nei analogiško pažeidimo pagal ATPK 125 str. sankcija, todėl pagrindo veikos perkvalifikavimui nėra. Atitinkamai skundas išnagrinėtas pagal LR ATPK numatytą teiseną (ANK įsigaliojimo įstatymo 5 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

J. Z. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10N-78202568-16, kuriuo J. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. ir nubaustas 144 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.