Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. (V. L.), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo bei grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamojo pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T. parodė iš esmės kaip ir nukentėjusysis, kad buvo girdimas automobilio signalas (K. G. nurodė jį spaudęs, siekdamas atkreipti dėmesį, kas taip pat užfiksuota ir vaizdo įraše), o nukentėjusysis prašė pagalbos. Liudytoja patvirtino mačiusi, kad kaltinamasis mosikavo rankomis, o nukentėjusysis buvo atsitraukęs nuo vairo. Be to, ant nukentėjusiojo veido matė šiek tiek kraujo, tačiau negalėjo prisiminti, kurioje vietoje.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusįjį, sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodamas, t. y. dešine ranka suėmęs nukentėjusiajam K. G. už kairės rankos ją užlaužė, dešine ranka sudavė du smūgius į veidą, po ko, nukentėjusiajam įspėjus, kad yra po žandikaulio operacijos, jis, atidaręs vairuotojo dureles, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam K. G. į kairę veido pusę bei abejomis rankomis suėmęs už kairės rankos ją užlaužė, po ko vėl sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę bei abejomis rankomis sugriebęs už plaukų, bandė nukentėjusįjį K. G. ištraukti iš automobilio, taip pat, mosikuodamas su yla prieš veidą nukentėjusiajam K. G. apdraskė kairę ranką virš nykščio.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas sprendžia, kad V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Be to, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Kaltinamasis nepripažino padaręs ir šią veiką, nurodė, kad nukentėjusysis jam norėjo įdurti su yla. Gali būti, kad iš įniršio kažką galėjo pasakyti. Nukentėjusysis parodė, kad po to, kai buvo suduoti smūgiai ir jį bandoma ištempti iš automobilio, kaltinamasis paėmė automobilyje buvusią ylą ir grasino ja, nurodė, kad yra apmokytas žudyti. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir jau minėtas vaizdo įrašas (IMG_4984.mov), kuriame matyti, kad kaltinamasis, jau atidaręs nukentėjusiojo automobilio duris, paima ylą, pasakydamas: „o, va“, ir parodo ją rankoje, pasako, kad vienas smūgis ir viskas, matyti, kad tiesia ranką su yla link nukentėjusiojo veido. K. G. patvirtino, kad išsigando kaltinamojo grasinimų, bandė greitai atimti ylą, kad jo nepadurtų, išsigando, kad gali jam įdurti. Nustatyta, kad grasinimus kaltinamasis, laikydamas rankoje įrankį, kuriuo galima sužaloti žmogų, išsakė jau po to, kai buvo sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tempė jį iš mašinos, laužė ranką. Tiek iš kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šių asmenų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Nukentėjusiojo teigimu, jau praeityje kaltinamasis jį du kartus puolė ir smaugė, vieno iš įvykio metu buvo kviesta policija (kaltinamajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad prieš dvejus kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. Pasak K. G., kadangi kaltinamasis vis puldavo, pradėjo įvykius filmuoti, ką padarė ir rugsėjo 6 d. Taigi įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltinamojo elgesį veikos metu - sustabdė automobilį, agresyviais veiksmais bandė traukti nukentėjusįjį iš transporto priemonės, suduodamas smūgius K. G. į galvos sritį, po ko, radęs ylą, grasino ja, sakydamas, kad „vienas smūgis ir viskas“, mosikavo pastarąja priešais veidą, spręstina, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kaltinamojo elgesį turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo automobilyje tarp vairuotojo kėdės ir slenksčio suradęs ylą, paėmęs ją į ranką, grasino įdurti nukentėjusiajam K. G. sakydamas: „vienas smūgis ir viskas“, ir mosikuodamas su yla prieš veidą nukentėjusiajam K. G. apdraskė kairę ranką virš nykščio, taip grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. L. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, tačiau 2023 m. gruodžio 5 d. prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju K. G. (t. 1, b. l. 92-96). Administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 98). Nedirbantis, pensininkas (t. 1, b. l. 97). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 81). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, nustatyta diagnozė: Adaptacijos sutrikimai F43.2. (t. 1, b. l. 82). Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (t. 1, b. l. 83). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-70/2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (t. 1, b. l. 88).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, veikų pobūdį, padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam už abiejų veikų padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė – už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju; už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – 10 mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju. Kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė skirtina laisvės apribojimas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 2 punktas).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja – Valstybinė ligonių kasa) pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 42-43), kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 102,60 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos metu buvo sužalotas K. G. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų gydymo kaina – 102,60 Eur.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl V. L. veiksmų nežymiai sužalota K. G. sveikata, dėl sužalojimų pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose suteiktos veido ir žandikaulių chirurgo, radiologo, ortopedo traumatologo paslaugos, atlikta difterijos, stabligės vakcina. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas ir iš V. L. priteistina 102,60 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 20 punktais, advokatės Zitos Malovos teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 683,33 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Gynėjas kaltinamajam, nemokančiam proceso kalbos, yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis pensinio amžiaus, nedirbantis, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

V. Kiti klausimai

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 72-73), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę V. L. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos (buvusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 102,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. L. nepriteisti.

Kompaktinį diską (su vaizdo ir garso įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.