- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- 1-778-1209/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26990-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Šaltupė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- D. R., V. O., A. Č.
- Kategorijos
nedalyvaujant nukentėjusiesiems D. R., V. O., A. Č.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2013 m. sausio 15 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 44 paroms;
2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
3) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
4) Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
5) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;
6) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - areštu 60 parų;
7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį - areštu 14 parų;
8) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštu 70 parų;
9) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 75 paroms;
10) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - areštu 60 parų;
11) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį – areštu 60 parų,
bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas), BK 187 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis M. M. 2025 m. liepos 30 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia akmeniu išdaužė D. R. priklausančio vasarnamio verandos stiklą bei namo lango stiklą, tokiu būdu įsibrovė į vasarnamį, iš kur pagrobė maisto produktus ir gėrimus: žvėrienos skilandį, 1 vnt., 20 Eur vertės; žvėrienos konservus, 5 vnt., bendros 33,40 Eur vertės; alkoholinius gėrimus: 0.7 litro talpos vyno butelį, 10 Eur vertės; 0,7 litro talpos Bottega putojantį vyną, 2 vnt., 26,60 Eur bendros vertės; lietuviškos auksinės degtinės butelį, 0,7 litro talpos, 12 Eur vertės; kokteilį „Aperol Spritz“, 0,7 litro talpos, 18 Eur vertės; putojantį vyną „BOTTEGA PROSECO DOC“, 0,7 litro talpos, 2 vnt., bendros 26,60 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai D. R. bendrą 146,60 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
2. Be to, šios vagystės metu sugadino svetimą turtą, t. y., 2025 liepos 30 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia išdauždamas akmeniu vasarnamio, priklausančio D. R., verandos stiklą, įvertintą 150 Eur vertės bei namo lango stiklą, įvertintą 150 Eur vertės, taip pat apgadino namų įėjimo duris, įvertinta 280 Eur vertės, sulaužė durų medinį apvadą, įvertintą 20 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. bendrą 600 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis M. M. 2025 m. liepos 30 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia akmeniu išdaužė V. O. priklausančio ūkinio pastato medinį langą ir tokiu būdu įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė maisto produktus bei gėrimus: 2 pakuotes dešrelių, bendros 7,98 Eur vertės; „Biovelos“ jautienos vytintas dešras su baravykais, 3 vnt., bendros 19,56 Eur vertės; „Vytauto“ mineralinį vandenį, 1 litro talpos, 6 vnt., bendros 4,5 Eur vertės; apelsinų sultis, 6 vnt., bendros 17,94 Eur vertės; degtinės butelį "DANZKA", 0,7 l talpos, 18,99 Eur vertės; bei 1 litro talpos degtinės butelį, "DANZKA", 24,99 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai V. O. bendrą 93,96 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
4. Be to, šios vagystės metu sugadino svetimą turtą, t. y., 2025 liepos 30 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia akmeniu išdauždamas ūkinio pastato, priklausančio V. O., du langų stiklus, 50 Eur bendros vertės bei du durų stiklus, bendros 50 Eur vertės, taip pat sugadino lango rėmą, 120 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. O. 220 Eur bendrą turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
5. Kaltinamasis M. M. laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, akmeniu išdaužė gyvenamojo namo, priklausančio A. Č., lango stiklą, tokiu būdu įsibrovė į vidų bei pagrobė A. Č. priklausančius daiktus: penkias skardines nealkoholinio alaus, 6,50 Eur bendros vertės, tuo nukentėjusiajam A. Č. padarydamas bendrą 6,50 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
6. Be to, šios vagystės metu sugadino svetimą turtą, t. y., laikotarpiu 2025 m. rugpjūčio 3 d. – 2025 m. rugpjūčio 15 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, akmeniu išdauždamas gyvenamojo namo, priklausančio A. Č., lango stiklą, kainuojantį 180 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. 180 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
7. Kaltinamasis M. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir davė parodymus. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Dėl vagystės iš nukentėjusiajai D. R. priklausančio vasarnamio ir turto sugadinimo
8. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad buvo labai išgėręs ir nežino kas jam užplaukė ir išdaužė vasarnamio langą. Tai buvo 2025 m. liepos 30 d. Gailisi padaręs nusikaltimą. Ėjo pro ten ir spontaniškai sugalvojo įsibrauti pas D. R.. Per langą pateko į vasarnamį, išdaužė verandos stiklą. Įlindo į vidų pro langą. Galvojo bus išgerti, išdaužė vasarnamio kitą langą. Įėjimo duris gal ir sugadino, negali pasakyti. Išėjo pro langą. Pateko pro langą ir išėjo pro langą. Gali būti, kad bandė pro duris išeiti, gal ir sugadino. Iš vasarnamio paėmė alkoholinius gėrimus, buvo žvėrienos konservai, paėmė 5 vienetus, paėmė alkoholinius gėrimus, vyno butelį, kas buvo viską ir paėmė. Degtinės, kokteilio, viską, kas parašyta kaltinime, tą ir paėmė. Tuos daiktus išsinešė, susidėjęs į maišelį. Suvartojo vietoje dar, kitus išsinešė. Įsibraudamas į D. R. vasarnamį padarė žalą, sugadino duris, išdaužė stiklą, sutinku su tuo.
9. M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad būdamas neblaivus įsibrovė į (duomenys neskelbtini), esantį namą. Pripažįsta, kad ten rado bei paėmė skilandį, žvėrienos konservus, kurių galėjo būti 5 vnt., kelis butelius vyno bei degtinės. Pripažįsta padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 61-62).
10. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl vagystės iš nukentėjusiajai D. R. priklausančio vasarnamio ir turto sugadinimo įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:
10.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta D. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini), turi vasarnamį. 2025 m. rugpjūčio 7 d. atvažiavęs jos sūnus rado sodybą apvogtą. Sodyboje pasigedo daiktų, t. y. maisto produktų: namų gamybos žvėrienos (skilandžio), 20 Eur vertės; penkių skardinių konservų iš žvėrienos (dviejų rūšių mėsos: stirniena bei šerniena), kurių vertė 33,40 Eur; alkoholinių gėrimų: namų gamybos 0,7 litro talpos aviečių vyno butelio, 10 Eur vertės; 0,7 litro talpos Bottega putojančio vyno – 2 vnt., 13,30 Eur vertės; 0,7 litro lietuviškos auksinės degtinės -12 Eur vertės; 0,7 litro talpos ,,Aperol spritz“ - 18 Eur vertės. Taip pat buvo sudaužyti verandos bei namo lango stiklai, apgadintos namų įėjimo durys, sulaužytas durų medinis apvadas. Verandos namo stiklo vertė – 150 Eur. Namo lango vertė – 150 Eur. Namų įėjimo durų vertė – 280 Eur. Medinis durų apvadas – 20 Eur. Viso dėl sugadinto turto padaryta bendra 600 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 100-102, 104-105).
10.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. atvykęs į mamos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado ją apvogtą (1 t., b. l. 129-130).
10.3. Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas ir teritorija aplink jį, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62-92).
10.4. Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti daiktai: stiklinės talpos butelis su užrašu ,,Linelio vynelis“, 750 ml., 1 vnt.; tuščias su etikete stiklinės talpos butelis su užrašu ,,BOTTEGA PROSECCO DOC“, 750 ml. 1 vnt.; alaus butelis ,,ŠVIESUSIS 10 BALŲ ALUS“, 1 l., 2 vnt.; 4 vnt. konservų su metaliniais dangteliais, ant vieno iš jų užrašas ,,Š“, ant kito užrašas ,,STIRNIENA“, o kiti du konservų indeliai be jokių užrašų; rūkytos mėsos gaminys ,,Skilandis“, 1 vnt.; stiklainis su užrašu ,,Spilva agurkėliai marinuoti“, 370 g., 1 vnt.; du raktų rinkiniai, vienas metalinis raktas su nedideliu metaliniu žiedu, o kitas raktas su plastikiniu, juodos spalvos, raktų pakabuku bei užrašu ,,MAMOS NAMU“, kurie rasti ir paimti iš įtariamojo M. M. (1 t., b. l. 116-121).
10.5. Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. patvirtino, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole apžiūrėti daiktai, t. y. gėrimai, maisto produktai bei raktai buvo pavogti iš jos namų, išskyrus du alaus butelius ,,ŠVIESUSIS 10 BALŲ ALUS“ (1 t., b. l. 122-123), kurie 2025 m. rugsėjo 5 d. pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 124-125).
Dėl vagystės iš nukentėjusiajai V. O. priklausančio ūkinio pastato ir turto sugadinimo
11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad dar įsibrovė į V. O. priklausantį turtą. Ėjo iš žmogaus ir sugalvojo užeiti į kitą V. O. priklausantį pastatą, tą pačią dieną. Su savimi nešėsi dalį pavogtų daiktų ir ėjo į kitą pastatą. Per daug buvau išgėręs. Per langą pateko į V. O. priklausantį pastatą, išdaužė langą durų ir langą, galėjo būti du langų stiklus ir du durų stiklus. Galėjo taip būti, kad sugadino lango rėmą. Patekęs į V. O. priklausantį pastatą, paėmė alkoholinių gėrimų. Paėmė ir valgė vietoje dešreles, o pakuotes sumetė į šiukšlių dėžę. Paėmė dešras, mineralinį vandenį, apelsinų sultis, degtinės butelį. Teko nusirengti striukę, visus daiktus susidėjo į striukę, paskui dar pabuvo, dar išgėrė vietoje, kad būtų mažiau nešti. Kai viską susikrovė, keliavo namo per miškus ir nuėjo iki kito kaimyno, ten užmigo. Visi vogti daiktai buvo padėti į krūmą, paslėpti.
12. M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad laiko nepamena, bet pamena faktą, kad būdamas neblaivus pateko į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pamena, kad akmeniu išdaužė šio pastato langą ir tokiu būdu pateko į vidų. Jo viduje rado ,,arielkos“, du butelius, iš kurių vieną rado spintelėje, o kitą šaldytuve. Vietoje gerdamas degtinę valgė šaldytuve rastus mėsos konservus. Ar ką daugiau suvalgė, nepamena. Suvalgęs konservus ir išgėręs degtinę vietoje užmigo. Prabudęs pamatė policijos pareigūnus, kurie jį ir sulaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, padarytą turtinę žalą žada atlyginti (2 t., b. l. 52-53).
13. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl vagystės iš nukentėjusiajai V. O. priklausančio ūkinio pastato ir turto sugadinimo įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:
13.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. O. parodė, kad (duomenys neskelbtini), turi sodybą. Paskutinį kartą joje buvo 2025 m. liepos 28 d., tuo metu viskas buvo tvarkinga. 2025 m. liepos 30 d., apie 19 val., atvykusi į šią sodybą rado atidarytus virtuvės langus, kurių vienas buvo sugadintas. Namo viduje pamatė vaikštantį žmogų, todėl apie tai informavo telefonu 112. Su policijos pareigūnais užėjusi į namo vidų, tualete rado pažįstamą M. M., kuris jai žinomas kaip kaimynas, anksčiau taip pat jis buvo įsibrovęs ir į jos giminaičių sodybą. Teigė, kad šis vyriškis jai padarė 300 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 43-44, 47-48).
13.2. Iš 2025 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-35).
13.3. Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje nustatyta kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu M. M. įsibrovė į ūkinį pastatą (2 t., b. l. 65-66).
13.4. Iš 2025 m. liepos 31 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 30 d., 18 val. 57 min., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apvogta sodyba. Atvykus nurodytų adresu, juos pasitiko V. O., kuri aiškino, kad rado išdaužtą namo lango stiklą, o namo viduje yra žmogus. Užėjus į pastato vidų buvo rastas sėdintis vyriškis, kaip paaiškėjo, kad yra M. M. gim. (duomenys neskelbtini) m. Teigė, kad užėjo į šią sodybą pamiegoti. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK – 0153 sertifikato Nr. 2360076, jam buvo nustatytas 3,38 promilių girtumas (1 t., b. l. 36-37).
Dėl vagystės iš nukentėjusiajam A. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimo
14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad į A. Č. gyvenamąjį namą įsibrovė nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. tame tarpe. Buvo neblaivus tuo metu, tai įvyko po kaimyno gimtadienio. Su plyta išdaužė langą plastikinį, per langą pateko į vidų. Iš A. Č. priklausančių namų paėmė alaus 6 skardines, pasirodo nealkoholinis alus. Buvo prieblanda ar sutema. Išsinešė nealkoholinį alų, nematė tamsoje, ar ten alkoholinis, ar ne.
15. M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad būdamas neblaivus buvo nuėjęs iki (duomenys neskelbtini), esančio namo, priklausančio A. Č.. Prie tvenkinio rado akmenį, kuriuo išdaužė namo lango stiklą ir pro jį pateko į namo vidų. Namo viduje rado bei paėmė nealkoholinio alaus ,,GO“, kurį eidamas namo išgėrė (2 t., b. l. 76-77).
16. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl vagystės iš nukentėjusiajam A. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimo įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:
16.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini), turi sodybą. 2025 m. rugpjūčio 15 d. rado išdaužtą šios sodybos langą. Namo viduje nerado penkių skardinių nealkoholinio alaus, kurios vienos vertė 1,30 Eur. Teigė, kad iš karto suprato, jog vagystę įvykdė netoliese gyvenantis M. M., kuris prieš tai atlikinėjo arešto bausmę už vagystes, todėl ir į jo sodybą niekas neįsibraudavo, o kada M. M. buvo paleistas, jis vis ateidavo prie jo sodybos ir atsiprašinėdavo, sakydavo, kad daugiau taip nedarys (1 t., b. l. 160-161).
16.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P. I. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. būdamas prie A. Č. sodybos matė išdaužtą namo langą, todėl apie tai pranešė jo savininkui A. Č.(1 t., b. l. 178).
16.3. Iš 2025 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas ir jo prieigos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-155).
16.4. Iš 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dėl daiktų perdavimo į daiktų saugojimo kamerą nustatyta, kad laikinam saugojimui perduoti 2025 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu surasti ir paimti daiktai: nuoplova; stiklo šukės, 3 vnt., akmuo (1 t., b. l. 156-157).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
17. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
18. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
19. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos.
20. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Patalpa – uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).
21. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o BK 187 straipsnio 2 dalyje – tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą.
22. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.
23. Pagal teismų praktiką turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
24. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
25. Kaltinamojo kaltę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia akmeniu išdauždamas D. R. priklausančio vasarnamio verandos stiklą, įvertintą 150 Eur, bei namo lango stiklą, įvertintą 150 Eur, įsibrovė į vasarnamį; apgadino namų įėjimo duris, įvertintas 280 Eur; sulaužė medinį apvadą, įvertintą 20 Eur bei pagrobė maisto produktus ir gėrimus: žvėrienos skilandį, 1 vnt., 20 Eur vertės; žvėrienos konservus, 5 vnt., bendros 33,40 Eur vertės; alkoholinius gėrimus: 0.7 litro talpos vyno butelį, 10 Eur vertės; 0,7 litro talpos Bottega putojantį vyną, 2 vnt., 26,60 Eur bendros vertės; lietuviškos auksinės degtinės butelį, 0,7 litro talpos, 12 Eur vertės; kokteilį „Aperol Spritz“, 0,7 litro talpos, 18 Eur vertės; putojantį vyną „BOTTEGA PROSECO DOC“, 0,7 litro talpos, 2 vnt., bendros 26,60 Eur vertės, pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiosios D. R., liudytojo D. R. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga. Kaltinamasis M. M. veikė tiesiogine tyčia, kadangi darydamas nusikalstamas veikas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo M. M. veika dėl vagystės iš nukentėjusiajai D. R. priklausančio vasarnamio ir turto sugadinimo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis išdaužęs verandos ir namo lango stiklus įsibrovė į vasarnamį, pavogė 146,60 Eur vertės turtą, bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi padarė 600 Eur turtinę žalą, kuri yra didesnė, nei 10 MGL, bet mažesnė, nei 400 MGL.
26. Kaltinamojo kaltę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, tyčia akmeniu išdaužė V. O. priklausančio ūkinio pastato medinį langą, įvertintą 50 Eur, ir tokiu būdu įsibrovė į ūkinį pastatą, sudaužė du durų stiklus, bendros 50 Eur vertės, taip pat sugadino lango rėmą, 120 Eur vertės; pagrobė maisto produktus bei gėrimus: 2 pakuotes dešrelių, bendros 7,98 Eur vertės; „Biovelos“ jautienos vytintas dešras su baravykais, 3 vnt., bendros 19,56 Eur vertės; „Vytauto“ mineralinį vandenį, 1 litro talpos, 6 vnt., bendros 4,5 Eur vertės; apelsinų sultis, 6 vnt., bendros 17,94 Eur vertės; degtinės butelį "DANZKA", 0,7 l talpos, 18,99 Eur vertės; bei 1 litro talpos degtinės butelį, "DANZKA", 24,99 Eur vertės, pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiosios V. O. parodymai, kaltinamojo M. M. sulaikymas įvykio vietoje, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga. Kaltinamasis M. M. veikė tiesiogine tyčia, kadangi darydamas nusikalstamas veikas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo M. M. veika dėl vagystės iš nukentėjusiajai V. O. priklausančio ūkinio pastato ir turto sugadinimo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis akmeniu išdaužęs lango stiklus įsibrovė į ūkinį pastatą, pavogė 93,96 Eur vertės turtą, bei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi padarė 220 Eur turtinę žalą, kuri yra didesnė, nei 3 MGL, bet mažesnė, nei 10 MGL.
27. Kaltinamojo kaltę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, akmeniu išdaužė gyvenamojo namo, priklausančio A. Č., lango stiklą, 180 Eur vertės, tokiu būdu įsibrovė į vidų bei pagrobė A. Č. priklausančius daiktus: penkias skardines nealkoholinio alaus, 6,50 Eur bendros vertės, pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiojo A. Č., liudytojo J. P. I. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga. Kaltinamasis M. M. veikė tiesiogine tyčia, kadangi darydamas nusikalstamas veikas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo M. M. veika dėl vagystės iš nukentėjusiajam A. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis akmeniu išdaužęs lango stiklą įsibrovė į gyvenamąjį namą, pavogė 6,50 Eur vertės turtą, bei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi padarė 180 Eur turtinę žalą, kuri yra didesnė, nei 3 MGL, bet mažesnė, nei 10 MGL.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
28. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamąjį M. M. kaltu pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, sugadinto turto vertę, į tai, kad ankstesnėmis paskirtomis bausmės rūšimis nebuvo pasiekti nuobaudai keliami tikslai, prašė kaltinamajam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. T. y. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš D. R. priklausančio vasarnamio ir turto sugadinimas) skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš V. O. priklausančio ūkinio pastato ir turto sugadinimo) skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš A. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimo) skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto. Kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį kitų ir skirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
29. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
30. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
31. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas arba areštas.
32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
33. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. M. padarė šešias baigtas nusikalstamas veikas, t. y. 3 apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), vieną – nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), 2 baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gailisi dėl jų padarymo, teismas tokį kaltinamojo gailėjimąsi laiko deklaratyviu tik siekiant sušvelninti atsakomybę. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
34. Prokuroras prašė kaltinamąjį M. M. pripažinti recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Teismas dėl asmens pripažinimo recidyvistu vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.
35. Nagrinėjamu atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad kaltinamasis teisiamas dvyliktą kartą. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo anksčiau ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors paskirtas bausmes atlieka, tačiau vėl nusikalsta, kas rodo, jog bausmės tikslai – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nebuvo pasiekti bei nekritišką paties kaltinamojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teisiamas už apysunkių, nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tačiau pasikartojantys nusikalstami veiksmai ir nusikalstamų veikų padarymo pobūdis vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Esant šioms aplinkybėms M. M. pripažintinas recidyvistu, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymas, būnant recidyvistu (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
36. Kaltinamasis M. M. anksčiau teistas, teisiamas dvyliktą kartą, bausmes atlikęs (2 t., b. l. 2-16, 17-21). Administracine tvarka per 1 metų laikotarpį baustas vieną kartą, paskirta bauda nesumokėta (2 t., b. l. 22-23). Iš SoDros duomenų bazės nustatyta, kad niekur oficialiai nedirba (2 t., b. l. 24). Iš Darbo biržos sistemos išrašo nustatyta, kad nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 26). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba neoficialiai atsitiktinius darbus pas žmones. Iš 2025 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados nustatyta, kad M. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš tyrimui pateiktos medžiagos nėra nustatyta, kad M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (2 t., b. l. 37). Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, nusikalto ne atsitiktinai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos net ir realios laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti.
37. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
38. Kaltinamajam anksčiau buvo skiriamos arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis vėl nusikalto. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad M. M. teigiamų išvadų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bei griežčiausią BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatytinas laisvės atėmimo bausmės bei arešto terminas, artimesnis bausmės minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis, BK 50 straipsnio 2 dalis, BK 178 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). T. y. dėl D. R. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo skirtina bausmė – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 7 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Dėl V. O. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo skirtina bausmė - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 parų arešto. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Dėl A. Č. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo skirtina bausmė - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. M. skirtinos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
39. Teismo vertinimu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
40. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 30 d., 19 val. 40 min. (2 t., b. l. 40-42) iki 2025 m. liepos 31 d., 11 val. 55 min. (viena para) (2 t., b. l. 43-44), M. M. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
41. 2025 m. liepos 31 d. M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės (3 vnt.), nuoplova, trys daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakais, saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato saugomoje kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, BPK 301 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš D. R. priklausančio vasarnamio ir turto sugadinimas), ir skirti:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 7 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. skirti 7 mėnesius laisvės atėmimo.
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą numatytą, BK 187 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš V. O. priklausančio ūkinio pastato ir turto sugadinimas), ir skirti:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą numatytą, BK 187 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš A. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimas), ir skirti:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. M. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 30 d., 19 val. 40 min. iki 2025 m. liepos 31 d., 11 val. 55 min. (viena para) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti M. M. recidyvistu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukes (3 vnt.), nuoplovą, tris daktiloskopines plokšteles su nukopijuotais avalynės pėdsakais, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato saugomoje kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.