- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- N-575-168-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01493-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. spalio 7 d., apie 11.20 val., Elektrėnuose, Rungos gatvėje, ties banku „Swedbank“, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į perėją įėjusių pėsčiųjų. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 37 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 12 d. nutarimu D. K. už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 200 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota tinkamai, o paskirta bauda yra teisėta ir pagrįsta. Pabrėžė, jog Institucijos įgaliotas pareigūnas, priimdamas ginčijamą nutarimą, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio schema, pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu. Atkreipė dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, įvykio schemoje ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuota KET 37 punkto reikalavimus pažeidžianti situacija, kadangi D. K., vairuodamas automobilį kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepraleido į perėją įžengusių pėsčiųjų. Teismas pažymėjo, jog liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. K., R. M. ir A. G. (A. G.) nurodė, kad, pagal užduotį patruliuodami policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu ir stebėdami eismą nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, matė, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas automobilį, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į ją įžengusių trijų vaikų ir nelėtindamas važiavimo greičio juos apvažiavo iš kairės pusės. Pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes jie atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei įvykio vietos schemą. Tuo tarpu liudytojo P. V. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat pažymėjo, jog teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole esantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas patvirtina, kad asmeniui buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos jo teisės ir pareigos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2010 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą Institucijoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo supažindintas su ATPK 272 straipsnyje įtvirtintomis jo teisėmis, be to, nebuvo atsižvelgta į D. K. paaiškinimus ir neapklaustas liudytojas P. V.. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu sustojo ir praleido pėsčiuosius, einančius per pėsčiųjų perėją. Taip pat mano, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje. Pažymi, kad ginčijamas Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju D. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu sustojo ir praleido pėsčiuosius, o policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje. Be to, teigia, jog ginčijamas Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas, kadangi nebuvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir neapklaustas liudytojas P. V., taip pat asmeniui neišaiškintos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos jo teisės.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 37 punktas numatė, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos pareigūnai R. M. ir A. K. savo tarnybiniuose pranešimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu pastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusius tris vaikus, kuriems esant atvažiuojančio automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostoje, minėto automobilio vairuotojas nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, o pasukęs kairiau apvažiavo pėsčiųjų perėja ėjusius vaikus (b. l. 16, 17). Pabrėžtina, jog minėtas aplinkybes, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 36b), Institucijos pareigūnai R. M., A. K. bei A. G. patvirtino ir apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur be kita ko, pažymėjo, jog pėsčiųjų perėja matėsi labai gerai, jokių automobilių prieš juos nebuvo, todėl pareigūnai aiškiai matė visą situaciją (b. l. 42-44). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu apelianto iškelta versija, jog jis įvykio metu sustojo ir praleido pėsčiuosius, ėjusius per pėsčiųjų perėją, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo liudytojo P. V. parodymais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas ir jį pažįsta nuo vaikystės (b. l. 43), todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jo nesuinteresuotumo bylos baigtimi.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje esanti administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija (b. l. 14, 26-27), patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo asmeniškai ir pasirašytinai išaiškintos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos jo teisės ir pareigos, todėl pareiškėjo teiginys, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą Institucijoje minėtos teisės jam nebuvo išaiškintos, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Pasisakydama dėl ginčijamo Institucijos nutarimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. K. kaltės padaryti. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas liudytojas P. V., o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis, taip pašalinant visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad jeigu nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.