Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms A. B. ir E. K., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą A. K., dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Alytaus apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai atsakovės E. K. atstovei pagal įstatymą A. K. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – įteikiant atsakovui pagal įstatymą, o atsakovei A. B. Alytaus apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (elektroninės bylos apyrašo t. 1., b. l. 27, 42 – 43). Atsakovės per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. CPK straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovės per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių CPK straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

4. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK straipsnio 2 dalis).

5. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. priklausė atsakovei A. B. ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. ½ dalis minėto buto priklausė E. K.. Iki 2010 m. balandžio 21 d. ½ dalis minėto buto priklausė V. K., kuriam 2010 m. balandžio 24 d. mirus, jam priklausiusi buto dalis paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, buvo paveldėta E. K. (elektroninės bylos apyrašo t. 1., b. l. 4 – 6). Ieškovė ir atsakovės už butui teiktą šilumos energiją sutarties nėra sudarę. CK 1.71 straipsnis nurodo, kad sutartys gali būti sudaromos konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Šiuo atveju taip ir buvo išreikšta šalių valia, kadangi ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovės, būdamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, naudojosi tiekiama šilumos energija. Nors šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis su atsakovai raštu nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių atsirado šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai, nes šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją buvo realizuojama konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), todėl atsakovai savo prievoles privalėjo vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Buto apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovių įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. už tiektą šilumos energiją yra 11 383,82 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1., b. l. 9).

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

8. Teismas pažymi, kad atsakovė E. K. minėto buto ½ dalies savininke buvo tik laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d., o laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 10 d. (81 diena) minėtos buto dalies savininku buvo V. K., kuriam 2010 m. balandžio 21 d. mirus, jo palikimą (minėtą buto dalį) priėmė E. K., kuriai perėjo pareiga atsakyti už prievoles, susijusias su paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės iš E. K. prašomos priteisti skolos dalis už 81 dienas – 83,25 Eur (1 138,82/2 = 569,41 Eur/554 dienų = 1,028 Eur už 1 dieną * 81 diena) iš atsakovės E. K. priteisiama, kaip įpėdinės paveldėta V. K. skola, o likusi skolos dalis – 486,16 Eur (569,41 Eur – 83,25 Eur) iš atsakovės priteisiama, kaip iš buto dalies savininkės.

9. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti sprendimą už akių, priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei po 569,26 Eur skolos (CK 6.1-6.2 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.71-6.72 straipsniai, 6.260 straipsnis, 6.383-6.384 straipsniai).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, iš atsakovių priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Iš atsakovių priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis –26,00 Eur (iš kiekvienos po 13,00 Eur) žyminis mokestis, 2,55 Eur (iš kiekvienos po 1,28 Eur) išlaidos už duomenų gavimą iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro, 36,30 Eur (iš kiekvienos po 18,15 Eur) už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovių valstybei nepriteisiamos, nes jos, priteisiant dalį iš kiekvienos atsakovės (5,51 Eur/2 = 2.76 Eur), neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 265 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, 569,41 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt vieno cento) skolą už šilumos energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (569,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,00 Eur (trylikos eurų) žyminį mokestį, 1,28 Eur (vieno euro ir dvidešimt aštuonių centų) išlaidas už duomenų gavimą iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro, 18,15 Eur (aštuoniolikos eurų ir penkiolikos centų) išlaidas už teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas 569,41 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt vieno cento) skolą už šilumos energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (569,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,00 Eur (trylikos eurų) žyminį mokestį, 1,28 Eur (vieno euro ir dvidešimt aštuonių centų) išlaidas už duomenų gavimą iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro, 18,15 Eur (aštuoniolikos eurų ir penkiolikos centų) išlaidas už teisines paslaugas.

Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.