Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-71-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
2A-71-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities VPK
Ieškovas
A. T.
Trečiasis asmuo
P. M., AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-71-275/10

Teisėja Margarita Stambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.;

44.5.2.4.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 3 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovams S. T., adv. I.Montvydienei, atsakovo atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus apskrities VPK) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities VPK ir trečiajam asmeniui P. M. , AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 20 000 Lt dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo A. T. atstovė J. T. nurodė, kad 2007-02-03 apie 10 val. Vilniaus miesto VPK viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės patrulis P. M., vairuodamas tarnybinį automobilį, prie pėsčiųjų perėjos, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesugebėjo automobilio sustabdyti prieš perėją ir joje partrenkė ieškovą. Vaikas buvo nuvežtas į ligoninę šoko būsenos. Kelias savaites po to įvykio ieškovas nėjo į mokyklą. Atstovė pastebėjo, kad vaikas bijo likti vienas, vengia kur nors važiuoti vienas, bijo eiti per kelią net perėjoje. Po įvykio pradėjo lankytis pas psichologą, nes pasikeitė jo elgesys - vengia bendrauti su bendraamžiais, tapo uždaras. Ieškovo A. T. atstovas S. T. nurodė, kad 2001-06-23 ieškovas taip pat buvo patekęs į avarija, kurios metu motociklu mirtinai sužalota ieškovo močiutė, o pačiam ieškovui padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Tačiau po pirmosios avarijos vaikui tokio baimės jausmo nebuvo, nes jis buvo dar mažas ir net nesuprato, kad močiutė mirė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-05-25 nutartimi ieškovo A. T. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė A. T. naudai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisė A. T. naudai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje A. T. ieškinį atmetė. Teismas spręsdamas dėl A. T. padarytos neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į tai, kad jam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet neabejotinai ir tam tikrus išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pasekmes, kurias sukėlė eismo įvykis, į tai kad A. T. ilgą laiką po įvykio gydėsi psichologinės sveikatos sutrikimus, kuriuos sveikatos specialistai kildina iš eismo įvykio metu patirtos traumos. Tačiau teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad toks ilgalaikis psichikos gydymas A. T. buvo įtakotas ne vien eismo įvykio 2007-02-03, bet ir anksčiau panašiomis aplinkybėmis patirtos fizinės ir stiprios psichologinės traumos. Motyvavo, kad ši aplinkybė svarbi vertinant priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir pasekmių A. T. sveikatai. Ieškovo motyvus, kad dėl traumos nukentėjo mokslai, atsirado mokymosi spragų, teismas atmetė, kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. Taip pat kritiškai vertintino ir ieškinyje nurodytą motyvą, kad A. T. po įvykio vengia bendrauti su bendraklasiais, nenoriai bendrauja su mokytojais, kadangi jis paneigtas liudytojos klasės auklėtojos N. M. parodymais, kuri teisme nurodė, kad jokių problemų su A. T. elgesiu neturi, tik pastebėjo jo perdėtą atsargumą gatvėje. Niekuo nepagrįstu teismas laikė ir ieškinyje nurodytą motyvą, kad faktas, jog buvo sužalotas policijos pareigūno, A. T. buvo ypač didelis sukrėtimas, nes jis visada tikėjo ir pasitikėjo šios profesijos atstovais. Vertindamas eismo įvykio kaltininko P. M. kaltę, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji pasireiškė dideliu neatsargumu, o ne tyčia. Atsakovo turtinės padėties šioje byloje teismas nelaikė lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai pateikė išvadą dėl 1 000 Lt neturtinės žalos kompensavimo A. T. Tačiau nukentėjusiajam nesikreipus ši išmoka nebuvo sumokėta. Atsižvelgęs į išvardintų kriterijų visumą, į teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 3K-3-357/2008 ir Nr. 3K-3-131/2007) ir remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad A. T. padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 5 000 Lt ir šią sumą ieškovui priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus byloje nepagrįstai nustatė, kad eismo įvykio metu dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, ieškovui dėl patirtų išgyvenimų atsirado bendravimo galimybių sumažėjimas, bei kad ieškovas ilgą laiką gydėsi psichologinės sveikatos sutrikimus, kuriuos kildina iš eismo įvykio metu patirtos traumos. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi psichologės soc. m. dr. D. S. pažyma apie A. T. psichologinę būklę. Minėta pažyma negali būti vertinama priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, įvykusiu 2007-02-03, dėl pernelyg ilgo laiko tarpo praėjusio po eismo įvykio. Psichologės soc. m. dr. D. S. pažymoje išdėstyti teiginiai apie mąstymo, atminties, dėmesio, t.y. kognityvinės ir pažinimo funkcijų sutrikimus, gali būti vertinamos tik esamu laiku arba reikalingi pakartotiniai tyrimai, kad būtų galima pasakyti pagerėjo ar pablogėjo asmens atmintis, mąstymas ar dėmesio koncentracija. Jeigu tokie tyrimai nebuvo daromi, pateikta pažyma gali būti vertinama tik kaip aprašomojo pobūdžio charakteristika, paremta tik stebėjimo, psichologo ir vaiko kontaktu tam momentui. Duomenų, kad kokie nors tyrimai buvo atlikti pateikta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas A. T. lankėsi VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre nuo 2007-04-23 iki 2007-05-11, tačiau psichokorekcinis kontaktas nutrūko dėl nepakankamos asmeninės A. motyvacijos. Pažymoje nurodoma, kad konsultacijų metu atliktas psichologinis ištyrimas, kuris atskleidė emocinius A. sunkumus (įtampą, uždarumą, slopinamą agresiją, emocinio palaikymo stoką). Praėjus dviem mėnesiams nuo eismo įvykio nebuvo pastebėta, kad ieškovui dėl patirto streso galimai atsinaujino 2002-12-11 diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas, fobinis nerimo sutrikimas vaikystėje. Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro pažymoje kalbama, kad A. T. elgesys, charakterio bruožai, atspindi jo asmenines savybes, kurios būdingos paauglystės amžiuje, o ne patirtos traumos eismo įvykio metu pasekmė. Teismas, priteisdamas A. T. naudai 5 000 Lt, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, turinčius reikšmės neturtinei žalai nustatyti, nes neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti atsižvelgiama į realias pasekmes. Priteista suma yra nepagrįstai didelė atsižvelgiant į pareigūno P. M. veiksmus ir ieškovui sukeltus padarinius. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo aiškiai neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino P. M. kaltės formą. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (pvz. ėjimas per raudoną šviesoforo signalą ir kt.). Pareigūnas P. M. nesugebėjo sustabdyti automobilio prieš perėją, nes neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, tačiau tai nėra didelis neatsargumas. P. M. kaltės formą galima įvertinti tik kaip neatsargumą, nes nebuvo užtikrintas būtinas atidumas ir rūpestingumas. Teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apskrities VPK buvo apdraudęs civilinę atsakomybę Transporto priemonių valdytojų ir savininkų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo susitarimu Nr. 1 draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 ir 16 str. nuostatas Draudimo bendrovė atlygina 500 000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 EUR dėl neturtinės žalos padarymo). Teismas šiuo atveju iš priteistos 5 000 Lt sumos 500 EUR sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo neišskaičiavo. Ieškovo teigimu, žala padaryta atsakovo Vilniaus apskrities VPK darbuotojo veiksmais, tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas iš atsakovo Vilniaus apskrities VPK priteisti neturtinę žalą pagal ieškinio turinį ir esmę kildinamas būtent iš darbdavio atsakomybės, tad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Labai svarbia laikytina aplinkybė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai - tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Todėl atsakovu šioje byloje, turėjo būti valstybė, o ne Vilniaus apskrities VPK.

Atsiliepimas

Ieškovas A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo Vilniaus apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi psichologės soc. m. dr. D. S. pažymą apie A. T. psichologinę būklę. Tai, kad po įvykio ir psichologės išvados yra praėjęs laiko tarpas nepaneigia priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir kilusių vaikui psichologinių padarinių. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad 2007-02-03 eismo įvykis A. T. sukėlė fizinį skausmą ir psichologinę traumą, dvasinus išgyvenimus ir diskomfortą. Laiko tarpas, kurį psichologinio ir dvasinio pobūdžio padariniai išlieka tiesiogiai, atspindi padarytos neturtinės žalos dydį, kadangi žmogus ilgiau patiria neigiamus psichologinius-emocinius išgyvenimus. Šiuo atveju, aplinkybė, kad net po pusantrų metų po įvykio vaikui yra reikalinga psichologo pagalba, patvirtina, kad eismo įvykio sukelti padariniai buvo tikrai sunkūs. Apeliantas teigdamas, kad priteista neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė atsižvelgiant į tai, kad berniukui buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina, jog neturtinės žalos dydis siejamas tik su sveikatos sutrikdymo laipsniu, o ne su konkrečiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, apibrėžiančiomis civilinės atsakomybės sąlygas bei atsakomybės dydį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas žalos dydį turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, nes kiekvienu atveju neturtinė žala patiriama individualiai (LAT 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). P. M. kaltės forma buvo įvertinta tinkamai. Kaltės forma, kuri gali būti įvairi, šiuo atveju tai reikšmės neturi, nes net ir menkiausio neatsargumo atveju gali būti padaroma didelė žala. Vien didesnio pavojaus šaltinio vairavimas, asmeniui turi sukelti didesnį atsakomybės jausmą ne tik savo, bet ir aplinkinių atžvilgiu. Be to, P. M. yra policijos pareigūnas, todėl jam yra keliami aukštesni elgesio standartai sėdant prie automobilio vairo bei kitose situacijose, suponuoja dar didesnę pareigą elgtis atsargiai, būti atidžiam visose situacijose, nenusižengti elgesio taisyklėms, tiek suformuotoms visuomenės normų tiek numatytoms įstatymuose. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, o šio straipsnio 2 d. nurodoma, kad trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką dėl viršijančios draudimo išmoką sumos žalos atlyginimo, jeigu atsakingam draudikui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala. Todėl kreiptis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į draudiką yra ieškovo teisė, o ne pareiga. Ieškovas ir draudikas nėra tarpusavyje saistomi sutartiniais teisiniais santykiais, draudikas nėra įtrauktas atsakovu šioje byloje, todėl teismas neturėjo priteistos sumos sumažinti draudimo išmokos, kurią sutinka mokėti draudikas, suma. Priteistos sumos, neviršijančio 500 EUR dalį atsakovas turės teisę gauti iš draudiko, ieškovas taip pat neprieštarauja, kad priteistos sumos dalį už atsakovą sumokėtų draudikas. Ieškovas mano, kad neturtinė žala priteista iš trinkamo atsakovo. Apelianto nurodytas Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 buvo priimtas išnagrinėjus klausimą dėl Valstybės tarnybos įstatymo atitikties Konstitucijai bei nagrinėti valstybės tarnautojo santykiai su valstybe, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimas priteistas vadovaujantis CK 6.264 str., kai samdantis darbuotojas privalo atlyginti savo darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Atsakovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą, nenurodo, kokį sprendimą prašo priimti pagal pareikštą ieškinį, tačiau iš skundo argumentų galima manyti, kad atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimus.

Teismo sprendimo išvada, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovui A. T. atsirado bendravimo problemų, padaryta nemotyvuojant, kokie byloje surinkti įrodymai tai patvirtina, t.y. teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka LR CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau šį teismo padarytą pažeidimą gali ištaisyti apeliacinė instancijos teismas, todėl teismo sprendimui panaikinti nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d. ). Sprendime aprašomi liudytojos N. M. parodymai, tačiau nėra nurodyta, kokios išvados daromos iš jų. Tai, kad ši liudytoja paaiškino, jog po autoįvykio įvykusio 2007-02-03, su A. T. bendrauti tapo sunkiau, o iki įvykio jis buvo atviras, leidžia daryti išvadą, kad dėl patirtų išgyvenimų jam atsirado bendravimo galimybių sumažėjimas. Tai, kad dėl patirto sužalojimo ieškovas kelias savaites negalėjo lankyti mokyklos, taip pat įrodo jo bendravimo galimybių sumažėjimą, nes tuo atveju, jei dėl sužalojimo asmuo negali tęsti savo veiklos, t.y. dirbti tokiu pačiu intensyvumu savo darbo ar lankyti užsiėmimų, jei jis mokosi, ir yra bendravimo galimybių sumažinimu, t.y. aktyvios asmens veiklos apribojimu. Byloje nustatyta, kad dėl ligos A. nedalyvavo pamokose nuo 2007-02-03 iki 2007-02-23. Būtent šį laikotarpį buvo sumažėjusios ieškovui bendravimo galimybės, todėl iš byloje esančių įrodymų buvo pagrindas daryti išvadai, kurią atsakovas ginčija.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas ilgą laiką gydėsi psichologinės sveikatos sutrikimus, nepagrįstai rėmėsi psichologės D. S. pažyma apie A. T. psichologinę būklę. Tai, kad eismo įvykis įvyko 2007-02-03, o A. tėvai kreipėsi pagalbos pas psichologę 2008-08-26, neleidžia daryti išvados, kad psichologo pagalba A. buvo reikalinga dėl kitų įvykių, o ne dėl avarijos, įvykusios 2007-02-03. Byloje nėra duomenų, kad A. psichologinė savijauta pablogėjo nuo kitų įvykių, o ne nuo eismo įvykio, dėl kurio kaltas atsakovo darbuotojas. Psichologės pateiktoje pažymoje (b.l.80) nurodyta, kad įvykęs incidentas (teksto turinys leidžia daryti išvadą, kad kalbama apie 2007-02-03 įvykį) psichologiškai stipriai traumavo A. ir pažadino bei užaštrino jo anksčiau patirtos avarijos potrauminius simptomus. Atsakovas, siekdamas, kad byloje esantis įrodymas - psichologo pažyma būtų atmestas, turėjo galimybę pasinaudoti civilinio proceso įstatymuose numatytomis galimybėmis pateikti priešingus įrodymus, t.y. prašyti byloje paskirti ieškovui teismo psichologinę ekspertizę, teigdamas, kad byloje reikalingi pakartotiniai tyrimai, tačiau nepasinaudojo šia galimybe. Atsakovo pareiga įrodyti savo teiginius, t.y. kad pateikta pažyma negali būti vertinama kaip įrodymas, esantis priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, jam nepateikus tokių įrodymų, pripažintina, kad psichologės pateikta pažyma įrodyta, jog ieškovas ilgą laiką gydėsi psichologinės savijautos sutrikimus.

Atsakovas skunde nurodo, kad Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro pažymoje (b.l.10) išvardijamos ieškovo charakterio savybės, kurios nėra patirtos traumos pasekmė. Kadangi nėra duomenų, jog psichologė ir Psichikos sveikatos centro vedėja pažymoje atsakinėjo į klausimą, ar nustatyti A. elgesyje tokie ypatumai kaip įtampa, uždarumas, slopinama agresija, emocinio palaikymo stoka, yra susiję su jo patirta trauma, atsakovas nepagrįstai nurodytas savybes vertina kaip paauglio charakterio bruožų apibūdinimą.

Dėl trečiojo asmens P. M. kaltės formos, teismas padarė išvadą, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė dėl didelio neatsargumo. Atsakovas, ginčydamas šią išvadą, nurodo argumentus, kokiais atvejais neatsargumas vertintinas kaip didelis neatsargumas. Kadangi LR CK 6.248 str. 2 d. numato tik dvi kaltės formas , t.y. tyčią ir neatsargumą, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, jog vairuotojo kaltė pasireiškė neatsargumu. Įvertinimas neatsargumo dideliu nėra motyvuojamas teismo sprendime, tačiau tokios įvykio aplinkybės, kaip nepasirinkimas saugaus greičio prieš pėsčiųjų perėją, tai, kad gretima eismo juosta važiavęs automobilis sustojo, praleisdamas pėstyjį, vairuotojas , tai matydamas, galėjo įvertinti, kad kitas automobilis praleidžia pėstyjį, leidžia daryti išvadą, vairuotojui buvus neatsargiu tokiomis aplinkybėmis, kai jis turėjo galimybę būti atidesniu ir sustoti prieš perėją. Be to, vairuotojo kaltės formos įvertinimas kaip didelis neatsargumas ar neatsargumas, šiuo atveju negali nulemti priteistinos neturtinės žalos dydžio, nes kitos aplinkybės, t.y. ieškovui atsiradę psichologiniai padariniai, yra lemiančiais, nustatant žalos dydį. Net ir pripažinus vairuotoją buvus tik neatsargiu, nebūtų pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos sumą ir daryti išvadą apie sprendimo nepagrįstumą.

Tai, kad atsakovo transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu ir Draudimo bendrovė galimai turėtų atlyginti 500 Eurų dydžio neturtinę žalą, neatleidžia nuo atsakomybės transporto priemonės savininko tuo atveju, jei asmuo pasirenka žalos atlyginimo reikalauti iš transporto priemonės savininko, o ne iš draudiko. Draudėjas turi teisę kreiptis į savo draudiką, jei atlygina nukentėjusiajam žalą, nuo kurios atsiradimo jis buvo apsidraudęs.

Atsakovas – Vilniaus apskrities VPK yra trečiojo asmens – vairuotojo darbdavys, todėl jis turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovu byloje turi būti valstybė, o ne VPK, atmestinas dėl to, kad atsakovais byloje gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Trečiojo asmens darbdavys yra Vilniaus apskrities VPK, o ne valstybė, todėl jis ir patrauktas byloje atsakovu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėHenrichas Jaglinskis