Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistojo N. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis iš N. V. konfiskuoti 20 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu N. V. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje;

T. K. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. V. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su (duomenys neskelbtini) patruliu T. K. patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 25 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu pastebėjo ir sustabdė automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neprisisegęs saugos diržo vairavo M. R.. Tuojau pat po to nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, N. V. išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojui M. R. nurodė, kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) – vairavo neprisisegęs saugos diržo, ir už savo, kaip pareigūno, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas M. R. padarytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnyje numatytas naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas, susitarė su M. R. dėl kyšio ir iš jo savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur vertės kyšį grynais pinigais.

2. T. K. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kaltinimo, kad jis, būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu ir vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su (duomenys neskelbtini) patruliu N. V. patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 25 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu pastebėjo ir sustabdė automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neprisisegęs saugos diržo vairavo M. R.. Tuojau pat po to nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, N. V. išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojui M. R. nurodė, kad šis pažeidė KET – vairavo neprisisegęs saugos diržo ir už savo ir T. K., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas M. R. padarytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas, susitarė su M. R. dėl kyšio ir iš M. R. savo bei savo kolegos T. K., kuris tuo metu stebėjo įvykį sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprato apie daromą nusikalstamą veiką bei tam pritarė, naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur vertės kyšį grynais pinigais, kuriuos, N. V. grįžus į tarnybinį automobilį, abu pareigūnai pasidalino.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: pripažinti T. K. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 40 MGL (1506,40 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis konfiskuoti iš T. K. 10 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu atimti teisę 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, į nusikalstamos veikos aprašymą sugrąžinti iš kaltinimo pašalintą bendrininkavimo su T. K. aplinkybę. Baudą padidinti iki 40 MGL (1506,40 Eur) ir konfiskuojamo turto vertę sumažinti iki 10 Eur.

4.4. Prokuroro įsitikinimu teismas, spręsdamas dėl T. K. kaltės įrodytumo, nuosprendyje iš esmės tik pateikė kai kurias neargumentuotas abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir neišdėstė visų byloje esančių įrodymų analizės. Teismo išvada, kad neįrodyta, jog T. K. dalyvavo padarant BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to sprendimas išteisinti T. K. negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. T. K. dėl paminėtos veikos turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Atitinkamai turi būti pakeista ir nuosprendžio dalis dėl N. V. nurodant, kad veika padaryta bendrininkaujant. Šią aplinkybę pripažinus atsakomybę sunkinančia, N. V. skirtina didesnė bausmė.

11. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

12. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

14. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte N. V. inkriminuoto susitarimo dėl kyšio su M. R., kyšio paėmimo už neteisėtą neveikimą bei T. K. inkriminuoto susitarimo dėl kyšio, kyšio priėmimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl T. K. išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog išteisintasis T. K. susitarė priimti kyšį iš nuteistojo M. R. bei, matydamas kyšio paėmimo faktą, suprato apie daromą nusikalstamą veiką bei tam pritarė, laikytina, jog neįrodytas T. K. dalyvavimas, padarant nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, pripažindamas N. V. kaltu, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas, kad įrodymu visetu jo kaltė, padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinio skundo

15. T. K. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Priimdamas šį sprendimą, teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra nei liudytojų, nei kitų kaltinamųjų parodymų ar rašytinių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. K. bendrininkavo su N. V., t. y. neįrodyta, jog jis susitarė su N. V. paimti kyšį iš M. R. ir bendrais veiksmais jį priėmė.

17. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte T. K. inkriminuoto susitarimo paimti kyšį ir kyšio priėmimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo iš­vados dėl T. K. išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl apeliaciniame skunde nepa­grįs­tai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straips­nio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apelia­ci­niame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Teisėjų kolegija, įver­tinusi tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis bendrininkavo su N. V., todėl spren­džia, kad T. K. iš­tei­sintas pa­grįstai.

19. Pirmosios instancijos teismas prokuroro nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jų nepakanka T. K. kaltei dėl bendrininkavimo priimant kyšį pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. matė, jog N. V. priėmė kyšį. Priešingai, byloje nustatyta, kad N. V., sustabdęs nuteistojo M. R. automobilį, išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustabdyto nuteistojo M. R. automobilio, tuo tarpu automobilyje liko T. K., kuris neigė matęs kaip į tarnybinį automobilį N. V. atnešė pinigus, paimtus iš M. R.. Pažymėtina, kad norint paneigti išteisintojo parodymus, būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia jo parodymus. Aplinkybę, kad išteisintasis T. K. nematė kyšio priėmimo fakto, patvirtina ir byloje esantis 2016 m. kovo 3 d. slapto sekimo protokolas su prie jo pridėtu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad tarnybinis automobilis inkriminuojamame epizode sustojo priešais namo sieną, vaizdo įraše nėra matomas iš tarnybinio automobilio išlipęs N. V., priėjęs prie sustabdyto nuteistojo M. R. vairuojamo automobilio (t. 1 b. l. 22-43). Visos šios aplinkybės be jokios abejonės apsunkino galimybę matyti patį pinigų perdavimo faktą. Be to, nuteistasis M. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, tvirtino, kad kyšį davė policijos pareigūnui N. V., o antrojo policijos pareigūno, sėdėjusio automobilyje net nematė. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje nėra neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog T. K. matė pinigų perdavimo faktą ir tam pritarė.

20. Kolegijos vertinimu, įrodymų, paneigiančių T. K. parodymus apie susitarimo priimti kyšį nebuvimą, byloje nėra. Kitokios nuomonės laikosi prokuroras, savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad iš karto po kyšio paėmimo vykusio pareigūnų pokalbio turinys yra vienas iš pagrindinių T. K. kaltės įrodymų. Atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, esantis prie slapto sekimo protokolo (t. 1 b. l. 22-43), kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų T. K. ir N. V. pokalbis po inkriminuojamo įvykio. Teismo posėdžio metu paleidus įrašą, jame nebuvo garso, todėl buvo peržiūrima prokuroro pateikta šio įrašo kopija. Atlikus vaizdo įrašo, esančio prie slapto sekimo protokolo, kopijos peržiūrą, kolegija nustatė, kad nepasitvirtino slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kadangi girdisi tik triukšmas, radijo transliacija, protokole užfiksuotas policijos pareigūnų T. K. ir N. V. pokalbis po inkriminuojamo epizodo yra nesuprantamas, neaiškus, girdisi transliuojama reklama per radiją ir po to policijos automobilis išvažiuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas nesiremia slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis. Nors apygardos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, teismo posėdžio metu buvo iškviesti apklausti slapto sekimą protokolą bei vaizdo įrašo apžiūros protokolą (t. 1 b. l. 122-123) surašę tyrėjai atitinkamai A. B. bei L. Š., patvirtinę, kad protokoluose įrašytos tik tos frazės, kurias jie girdėjo, klausydami ir peržiūrėdami vaizdo įrašą, o nesuprantamos frazės buvo atitinkamai žymimos (t. 4 b. l. 92-100), tačiau, kolegijos vertinimu, šiais parodymais taip pat nėra pagrindo remtis, kadangi apeliacinės instancijos teisme, atlikus vaizdo ir garso įrašo peržiūrą, protokoluose užfiksuotos frazės nepasitvirtino. Tuo remiantis, vaizdo įrašas, esantis prie slapto sekimo protokolo, priešingai, nei teigia prokuroras, nepatvirtina T. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje.

21. Prokuroras savo skunde taip pat nurodo, kad T. K. kaltę, susitarus su nuteistuoju N. V., paimti kyšį inkriminuojamame epizode, pagrindžia aplinkybė, kad T. K. su N. V. tą dieną kartu patruliavo, T. K. buvo paskirtas policijos patrulio vyresniuoju, atsakingu už patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tą dieną kartu patruliavo išteisintasis su nuteistuoju, niekaip neįrodo T. K. kaltės dėl inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo ir yra prielaida, prokuroro subjektyvus situacijos vertinimas. Ir nors (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės vado G. G. 2017 m. sausio 30 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad tą dieną ekipažo vyresniuoju patruliu buvo paskirtas T. K., tai niekaip nepatvirtina išteisintojo T. K. susitarimo su nuteistuoju N. V. paimti kyšį.

22. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nevertino Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje užfiksuotų duomenų, kurie atitinka M. R. paaiškinimus ir kurie neva patvirtina, kad T. K. negalėjo nematyti, kaip kolega automobilyje padėjo paimtą kyšį. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2017 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuoti duomenys apie pareigūnų transporto priemonės judėjimo greitį, garsinių signalų naudojimą, durų atidarymą ir uždarymą. Nustatyta, kad per laikotarpį, kuomet automobilio greitis buvo 0 km/h, t. y. automobilis stovėjo nuo 17:31:21 iki 17:33:56, priekinės keleivio pusės durys buvo atidarytos ir uždarytos tris kartus (t. 1 b. l. 124-126). Kolegijos vertinimu, šie duomenys niekaip nepatvirtina fakto, kad T. K. negalėjo nematyti kaip tarnybiniame automobilyje nuteistasis N. V. padeda gautą kyšį. Šie duomenys tik leidžia daryti išvadą, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius duomenis (nuteistojo M. R. parodymus), kad nuteistasis N. V. išlipo ir įlipo į tarnybinį automobilį, tačiau šios aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant išteisintojo T. K. kaltės klausimą.

23. Kiti prokuroro skundo argumentai, kad nebuvo vertinti slapto sekimo metu fiksuotas akivaizdus KET pažeidėjų medžiojimas, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimų nevykdymas, niekaip nėra susiję su BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtimi, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti). Tuo remiantis, nesant jokių T. K. kaltės, padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodymų, T. K. buvo išteisintas pagrįstai.

25. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat prašoma N. V. paskirtą baudą padidinti iki 40 MGL (1506,40 Eur) ir konfiskuojamo turto vertę sumažinti iki 10 Eur. Prašymas dėl konfiskuojamo turto vertės sumažinimo iki 10 Eur, atmetamas kaip nepagrįstas, neįrodžius T. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. V., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą (korupcinio pobūdžio nusikalstama veika), anksčiau neteistas, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei N. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė, kad N. V. nėra būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis neturi polinkio nusikalsti. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog buvo paimtas mažo mąsto kyšis. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad prokuroras mano, kad nuteistajam N. V. turėjo būti skirta griežtesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo sugriežtinti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

28. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

29. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam N. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo N. V. apeliacinio skundo

30. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas N. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

31. Savo skunde N. V. nurodo, kad jis nuosekliai tvirtino, jog su T. K. 2016 m. vasario 25 d. dirbo tą vienintelį kartą, buvo įpratęs ir įsitikinęs, kad apie sustabdytus automobilius praneša tarnybiniame automobilyje likęs patrulis. Slėpti transporto priemonės sustabdymą nebuvo jokio tikslo, nes tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai, fiksuojami vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Jokio vaikščiojimo tarp automobilių nebuvo. Atsakydama į šį apelianto argumentą, kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl N. V. kaltės už kyšio paėmimą, o ne už tai, jog nebuvo pranešta budėtojui apie sustabdytą automobilį. Juo labiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien tik ši aplinkybė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą. Atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir N. V. argumentas, jog nebuvo vaikščiojama tarp automobilių. Nuteistasis M. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog, padavus automobilio dokumentus su kyšiu nuteistajam N. V., pastarasis nuėjo į tarnybinį automobilį. Grįžęs N. V. jam grąžino automobilio dokumentus, tačiau pinigų jau nebuvo. Nuteistojo M. R. nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad peržiūrėjus vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotus duomenis, nustatyta, jog priekinės keleivio durys intervale tarp 17:31:21 ir 17:33:56 buvo atidarytos ir uždarytos tris kartus (t. 1 b. l. 124-126).

32. Apelianto teigimu, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, laikydamas nuteistojo M. R. parodymus nuosekliais, atitinkančiais bylos medžiagą, o T. K. ir N. V. parodymus atmesdamas ir jais nesivadovaudamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė T. K. ir N. V. paaiškinimais, kadangi jie nepatvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Tai, kad teismas, ištyręs įrodymų visumą, nesirėmė nuteistojo ir išteisintojo parodymais, nereiškia, kad teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių ar netinkamai vertino byloje ištirtus įrodymus. Tiek nuteistasis N. V., tiek išteisintasis T. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, nurodydami, kad jokio susitarimo paimti kyšį nebuvo, N. V. kyšio nepaėmė. Vis dėlto, T. K. ir N. V. nurodytas aplinkybes paneigia nuoseklūs, logiški, neprieštaringi ir bylos medžiagą atitinkantys nuteistojo M. R. parodymai, kad išsukęs iš kiemo, nebuvo iki galo užsisegęs saugos diržo, jį sustabdė policijos tarnybinis automobilis. Supratęs, kad policijos pareigūnas N. V. reikalauja kyšio, pasiūlė jam dešimties eurų banknotą. N. V. pasakius, kad tai yra per mažai, policijos pareigūnui davė dar dešimt eurų. Paėmęs automobilio dokumentus su pinigais, N. V. nuėjo į tarnybinį automobilį. Grįžęs iš jo, M. R. atidavė tik automobilio dokumentus, pinigų nebuvo. Nuteistojo M. R. parodymus patvirtina jau aukščiau aptartas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus apžiūros protokolas (t. 1 b. l. 124-126), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame M. R. atpažino N. V. kaip panašų į tą, kuriam jis padavė 20 Eur (t. 2 b. l. 61-63). Pažymėtina, kad nuteistasis M. R. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atpažino N. V., kaip asmenį, kuriam jis davė kyšį.

33. Taip pat nėra nustatyta, kad M. R. turi piktumų N. V. atžvilgiu, ir jį apkalba. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. R. duoda teisingus ir objektyvius parodymus dėl kyšio davimo M. V..

34. Teismas, pripažindamas nuteistąjį N. V. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešime nurodoma, jog vykdant slaptą transporto priemonės sekimą nustatyta, kad 2016 m. vasario 25 d., laikotarpyje nuo 10 val. 00 min. iki 22 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK naudojamame automobilyje „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo T. K. bei N. V.. Užfiksuota kaip 2016 m. vasario 25 d., laikotarpyje tarp 17 val. 29 min. iki 17 val. 33 min., T. K. bei N. V., adresu: (duomenys neskelbtini), dirbdami minėtu automobiliu, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, susitaria ir priima, iš galimai Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens, kuris vairavo automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „K. S.“, nenustatyto dydžio kyšį. Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįforminę, pažeidėją paleidžia (t. 1 b. l. 12-14). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės raštas patvirtina, kad 2016 m. vasario 25 d. T. K. ir N. V. dirbo automobiliu „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 69-76). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus apžiūros protokolas patvirtina, kad policijos patrulio darbo rezultatų šaukinio „429“ ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 25 d. 17 val. iki 18 val. 15 min. jokių duomenų apie galimus transporto priemonių sustabdymo atvejus ir administracinių teisės pažeidimų fiksavimo atvejus duomenų nepateikta (t. 1 b. l. 111-112). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo N. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad N. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

35. Apeliantas savo skunde kritikuoja ir M. R. atliktą atpažinimą iš nuotraukos bei atpažinimą teismo posėdžio metu. Nurodo, kad buvo visos sąlygos atlikti atpažinimą asmenį, parodant gyvai, o atpažinimo pagal nuotrauką metu nurodė nuteistąjį tik kaip panašų į asmenį, kuriam davė kyšį. Atmesdama šiuos nuteistojo argumentus, kolegija pažymi, jog atlikus įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme apklausus ikiteisminio tyrimo tyrėją L. Š., ji parodė, kad nebuvo vykdomas atpažinimas, parodant asmenį gyvai, kadangi taip kilo pavojus ikiteisminio tyrimo sėkmei, kadangi buvo vykdomas slaptas sekimas, todėl nuteistasis N. V. galėjo suprasti, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad nors M. R. ikiteisminio tyrimo metu, vykdant asmens atpažinimą pagal nuotrauką, N. V. nurodė kaip panašų į asmenį, kuriam davė kyšį, tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlikus įrodymų tyrimą, jis atpažino N. V., kaip asmenį, kuriam jis davė kyšį.

36. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistojo N. V. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.