- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-956-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00672-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2017 m. lapkričio 30 d.
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja V. V. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po V. B. (duomenys neskelbtini) mirties.
Patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 28-29), jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. V. motina V. B., tačiau paveldėjimo byla po V. B. mirties užvesta nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. V. tėvas V. B.. Po tėvo V. B. mirties pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kitų asmenų, galinčių paveldėti turtą nėra, kadangi pareiškėjos vienintelis brolis M. B. miręs, po jo mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjos tėvams V. B. ir V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nors po V. B. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau pergyvenęs sutuoktinis V. B. valdė, prižiūrėjo, rūpinosi likusiu po sutuoktinės mirties nekilnojamuoju turtu. Po pareiškėjos tėvo V. B. mirties visą tėvų turtą, tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį pradėjo valdyti ir prižiūrėti pareiškėja, mokėjo mokesčius.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. V. atstovė advokato padėjėja R. S. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. B., paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po pareiškėjos motinos mirties visą palikimą faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios sutuoktinis, t. y. pareiškėjos tėvas V. B.. Jis priėmė tiek kilnojamuosius, tiek ir santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus – du žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje „Gija“ – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) esančiame sklype stovi mobilusis namelis, o (duomenys neskelbtini) esančiame sklype pastatytas sodo namelis, tačiau jis yra nesudėtingos konstrukcijos statinys, todėl neregistruotas. Šiuos žemės sklypus pareiškėjos tėvas prižiūrėjo, juose augino daržoves, pjovė žolę, gyveno sodo namelyje. Pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties rinko dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui, bet, kadangi buvo rusakalbis, į notaro biurą nesikreipė. Po V. B. mirties pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kuriame sužinojo, kad jos tėvas nėra priėmęs palikimo po sutuoktinės mirties, todėl ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo (2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min. – 12 min., 2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. – 17 min.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 61-62). Pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 31-32), kuriame prašė pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, fakto nustatymo, nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 65-66). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 47-48), kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 63-64). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 69-70), kuriame nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius jog po V. B. mirties 2011 m. balandžio 25 d., V. B. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 0,0776 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog V. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 9). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų – M. B. ir V. V. (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 4, 5, 11, 18, 19). 1993 m. sausio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 21). 1998 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 20). Pareiškėjos motina V. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 7, 18). Pareiškėjos brolis M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 10). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 8). Pareiškėja V. V. iki tėvų V. B. ir V. B. mirties gyveno su jais kartu SB „Gija“, (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 17). Paveldėjimo byla į V. B. palikimą nepradėta (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 12). V. B. palikimą priėmė pareiškėja V. V. (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 13). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. B. (duomenys neskelbtini) mirties. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai, kaip pirmosios eilės įstatyminei įpėdinei, teisines pasekmes gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog V. B., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po V. B. (duomenys neskelbtini) mirties, nes liko gyventi tuose pačiuose statiniuose, prižiūrėjo žemės sklypus, sodino daržoves, mokėjo mokesčius ir pan., patvirtino liudytojų J. Ž. ir R. J. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. patvirtino, kad, mirus seseriai V. B., jos sutuoktinis iki mirties gyveno sodo namelyje (duomenys neskelbtini), šiame sklype sodino daržoves, augino vištas, ožkas. Paaiškino, kad sutuoktiniai toje pačioje sodų bendrijoje buvo įgiję ir kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje turėjo vagonėlį. Liudytoja patvirtino, kad visas turtas buvo įgytas santuokoje. Nurodė, kad po V. B. mirties po trijų mėnesių mirė ir sūnus M. B. (2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min. – 24 min.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. J. patvirtino, kad pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties gyveno sodo namelyje Aronijų gatvėje, tvarkėsi, sodino daržoves, vaismedžius, augino vištas, ožkas (2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. – 30 min.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. V. iki tėvų V. B. ir V. B. mirties gyveno su jais kartu SB „Gija“, (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 17); sodininkų bendrijos „Gija“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. B. už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrijai neskolinga (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 23); mokėjimų nurodymai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 22). Byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadą, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) toliau valdė mirusios turtą, naudojo, prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos V. B. turtą nuosavybės teise, todėl, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (V. B. pradėjus valdyti likusį turtą, juo rūpinantis iki mirties kaip savu, nesant kitų įpėdinių, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto) pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Valstybė šioje byloje patyrė 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl iš pareiškėjų jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.