Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui R. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo G. A..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 buto dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų L. Ž. ir A. Ž. nuosavybėn, priteisti iš L. Ž. ir A. Ž. po 9 667 Eur piniginės kompensacijos atsakovui R. Ž.; 2) atidalyti 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 žemės sklypo dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų L. Ž. ir A. Ž. nuosavybėn, priteisti iš L. Ž. ir A. Ž. po 50 Eur piniginės kompensacijos atsakovui R. Ž.; 3) atidalyti 6,4050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 žemės sklypo dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų L. Ž. ir A. Ž. nuosavybėn, priteisti iš L. Ž. ir A. Ž. po 750 Eur piniginės kompensacijos atsakovui R. Ž.; 4) įpareigoti atsakovą R. Ž. per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti L. Ž. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, buto raktus ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bylas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovams 88,73 Eur už turto vertinimą; 6) pripažinti, kad R. Ž. iš R. Ž. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2:42:50 val., pinigus pervedė be jokio pagrindo ir taip praturtėjo ieškovų sąskaita; 7) priteisti iš R. Ž. kiekvienam ieškovui po 3 333,33 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. liepos 31 d., kiekvienam po 93,06 Eur; 8) priteisti iš R. Ž. 5 proc. procesines metines palūkanas nuo 3 333,33 Eur sumos, mokėtinos L. Ž., ir nuo 3 333,33 Eur sumos, mokėtinos A. Ž., nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) priteisti L. Ž. ir A. Ž. iš R. Ž. po 516,50 Eur už laidotuvių išlaidas ir kapavietės sutvarkymą ir 5 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo; 10) priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad trims bendraturčiams nėra galimybių taikiai susitarti dėl po motinos mirties paveldėto turto – buto ir žemės sklypų – valdymo ir priežiūros. Ieškovų nuomonės dėl buto priežiūros ir tolesnio likimo sutampa, o atsakovas šio turto klausimu su ieškovais, kaip bendraturčiais, visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja. Šalių santykiai yra konfliktiški, dėl to šiuo atveju tikslinga ieškovams priteisti natūra visą butą, atsakovui išmokant 19 334 Eur piniginę kompensaciją. Tokio dydžio kompensacija siūloma atsižvelgiant į ieškovų užsakymu atliktą turto vertinimą, pagal jį turto rinkos vertė yra 58 000 Eur, o 1/3 dalis šios sumos sudaro 19 333,33 Eur. Ieškovai, įvertindami atsakovo elgesį ir nesitikėdami ateityje pagerėsiančių santykių, priėmė sprendimą ne tik dėl buto, bet ir dėl žemės sklypų atsidalijimo. Vienas iš žemės sklypų yra 0,12 ha ploto, kiekvienam iš bendraturčių atitenka po 0,04 ha ploto žemės, jos paskirtis – žemės ūkio. Šis žemės sklypas įsiterpęs tarp kitų sklypų, yra pelkėtoje vietovėje, apaugęs menkaverčiais krūmais. VĮ Registrų centro duomenimis, šio sklypo vertė yra 294 Eur. 6,4050 ha žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, tačiau visas miškas šiame žemės sklype yra iškirstas. VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė yra 19 015 Eur, medynų vertė – 15 955 Eur. Kadangi medžių šiame žemės sklype šiuo metu nėra, dabartinė šio sklypo vertė yra 3 060 Eur (19 015 Eur – 15 955 Eur). Taigi ieškovams ir atsakovui priklausanti sklypo dalis yra verta 510 Eur, tačiau atsakovai sutinka kompensaciją už šį sklypą padidinti iki 1 500 Eur. Žemės sklypo valdymas esant nesutarimų tarp bendraturčių yra neįmanomas. Miško paskirties žemės sklypo nėra galimybės išnuomoti, nes jame negali būti vykdoma žemės ūkio veikla, bet jį vis tiek riekia tvarkyti ir prižiūrėti, o 0,12 ha žemės sklypo išnuomoti, kai su tuo nesutinka vienas iš bendraturčių, taip pat nėra galimybės. Įvertinus šalių santykius ir visišką ignoravimą iš atsakovo pusės, ieškovams priteistini žemės sklypai natūra, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją – 100 Eur ir 1 500 Eur. Ieškovai užsakė atlikti buto vertinimą, už turto vertinimą sumokėta 266,20 Eur, jis atliktas siekiant atsidalyti bendrą turtą, todėl ši suma turėtų būti padalyta proporcingai valdomo turto daliai, t. y. kiekvienam bendraturčiui po 1/3 dalį, todėl už turto vertinimą atsakovas turi sumokėti 88,73 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 3 333,33 Eur, nes juos atsakovas nepagrįstai pasisavino iš motinos. Ieškovai ir atsakovas po savo motinos mirties kiekvienas paveldėjo po 1/3 dalį turto. Nurodė, kad motinos mirties dieną atsakovas, pasinaudodamas motinos bute esančiais ir jai priklausančiais elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) naktį 2:42:50 val. į savo sąskaitą persivedė 10 000 Eur, nurodydamas, kad tai yra dovana. Šis piniginis pervedimas buvo atliktas atsakovui supratus, kad motina yra sunkios būklės ir sveikata negerės, jos gyvybinės funkcijos senka. Jeigu atsakovas nebūtų persivedęs sau pinigų iš motinos sąskaitos, kiekvienas paveldėtojas būtų paveldėjęs po 1/3 dalį šių lėšų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovams priteistina po 3 333,33 Eur ir atsakovas privalo sumokėti 5 proc. metines palūkanas. Mirus R. Ž. ieškovai organizavo laidotuves, o atsakovas prie jų išlaidų neprisidėjo. Ieškovas L. Ž. motinos laidotuvėms išleido 1 420 Eur, sumokėdamas UAB „Žemaitijos gralis“ suteiktas paslaugas, 170 Eur už gėles, 220 Eur kainavo papildomos paslaugos bažnyčioje, giesmės, 700 Eur sumokėjo už gedulingus pietus, 980 Eur už paminklą sutvarkant kapavietę. Ieškovai visą laidotuvių sumą yra sumokėję lygiomis dalimis – iš viso 3 490 Eur. Iš valstybės buvo gauta 392 Eur dydžio laidojimo pašalpa, todėl atsakovas turi apmokėti 1 033 Eur laidotuvių išlaidų, nes jis paveldėjo lygiomis dalimis kartu su kitais paveldėtojais.

3. Atsakovas R. Ž. 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui pranešimą, juo prašė pranešti šalims apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; atidalyti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pasiūlymą. Pranešime nurodė, kad yra suinteresuotas padalyti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, sutinka sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją už jų dalis ir pasilikti butą savo nuosavybe pagal ieškovų pateiktą vertinimą. Taip pat sutinka, kad būtų atidalyti žemės sklypai, priteisiant ieškovams pinigines kompensacijas, o jam paliekant žemės sklypus natūra. Jeigu ieškovai sutiktų su jo pasiūlymu, jis sutiktų prisidėti ir prie ieškovų užsakyto buto įvertinimo dalies išlaidų apmokėjimo.

4. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

5. Trečiasis asmuo G. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti; atidalyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 buto dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų nuosavybėn; atidalyti 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 žemės sklypo dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų nuosavybėn; atsidalyti 6,4050 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. Ž. priklausiančią 1/3 žemės sklypo dalį natūra priteisti lygiomis dalimis ieškovų nuosavybėn; priteisti atsakovui R. Ž. po 10 467 Eur pinginės kompensacijos už atidalytą turtą iš ieškovų L. Ž. ir A. Ž.; įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti L. Ž. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, buto raktus ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bylas; priteisti iš atsakovo po 3 333,33 Eur nepagrįstai gautų lėšų, po 93,06 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 333,33 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos 2024 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo po 516,50 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo ieškovams; priteisti iš atsakovo 1 238,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. Ž.; priteisti iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Ž.; atlikti šalims priteistų sumų tarpusavio įskaitymą ir atsakovui R. Ž. iš ieškovo L. Ž. priteisti 5 285,38 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, o iš ieškovo A. Ž. priteisti 6 024,11 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.

7.1. Teismas nurodė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui R. Ž., jam atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) paskirtas advokatas R. S.. Atsakovas prieš teismo posėdį (2024 m. balandžio 12 d.) pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl galimybės susirasti tinkamą atstovą procese, nurodė, kad šiuo metu jis neturi atstovo, kuris atstovautų jo interesams, pridėjo teismui prašymą, juo atsisako advokato R. S.. Teismo posėdžio metu buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, konstatuojant, kad atsakovas R. Ž. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, jo interesams byloje atstovavo advokatas R. S., dėl jo nušalinimo nebuvo priimtas joks sprendimas.

7.2. Teismas, įvertinęs atsakovo elgesį bylos proceso metu, nusprendė, kad atsakovo veiksmai yra nesuderinami su proceso ekonomiškumu, operatyvumu, koncentruotumu ir prieštarauja vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Atsakovas savo veiksmais siekė vilkinti procesą ir nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nebuvo rūpestingas ir nesilaikė pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nustatyta, kad atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos tartis su ieškovais dar iki ieškinio teismui pateikimo, pateikus ieškinį teismui, atvykti į teismą ir dalyvauti teismo posėdžiuose, byloje jo interesams atstovavo paskirtas advokatas, todėl jo kaip šalies interesai byloje nebuvo pažeisti.

7.3. Teismas, pasisakydamas dėl paveldėto turto atidalijimo, nustatė, kad atsakovas paveldėtu turtu nesinaudoja, nors atsakovas išreiškė norą buto dalis išsipirkti iš brolių, tačiau teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi pinigų sumokėti ieškovams kompensaciją, vengė atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ar sudaryti taikos sutartį. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad atsidalyti turto natūra nėra galimybės, nes turtas pagal savo prigimtį yra nedalus, jame nėra tokių patalpų, kuriomis kiekviena iš šalių galėtų naudotis atskirai. Teismo vertinimu, atsakovo ginčo turto poreikis labai mažas ir nevertinamas kaip labai svarbus. Padaryta išvada, kad ieškovų siūlomas buto atidalijimo būdas yra protingas, atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus, palengvina naudojimąsi turtu, taip išvengiama nuolatinių šalių tarpusavio ginčų, todėl tikslinga ieškovams priteisti natūra visą butą, atsakovui išmokant 19 334 Eur piniginę kompensaciją.

7.4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų siūlomas žemės sklypų atidalijimo būdas yra protingas, atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus, palengvina naudojimąsi turtu, taip išvengiama nuolatinių šalių tarpusavio ginčų, todėl tikslinga ieškovams priteisti natūra žemės sklypus, atsakovui išmokant 1 600 Eur piniginę kompensaciją už du žemės sklypus.

7.5. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo neteisėto praturtėjimo sąlygos, t. y. pinigų pervedimo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) 2:42:50 val.) atsakovas neturėjo teisinio pagrindo (sutarties ar įstatymo) šiuos pinigus išimti iš palikėjos R. Ž. sąskaitos; atsakovui išėmus pinigus, ieškovai negalėjo realizuoti savo teisės į atsiradusį palikimą, nes atsakovas sumažino paveldimo turto apimtį; atsakovas praturtėjo ieškovų sąskaita; ieškovai dėl atsakovų veiksmų patiria nuostolių, t. y. negali naudotis jiems teisėtai priklausančiomis lėšomis; yra priežastinis ryšys tarp ieškovų turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, nes pinigai vis dar yra pas atsakovą; ieškovai neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Konstatuota, kad ši ieškinio dalis yra pagrįsta, atsakovas neįrodė, jog turėjo teisinį pagrindą persivesti lėšas, todėl iš atsakovo priteista po 3 333,33 Eur nepagrįstai gautų lėšų kiekvienam ieškovui.

7.6. Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nusprendė, kad jos yra protingos, atitinka vidutines kapavietės sutvarkymo ir laidojimo išlaidas, o atsakovui tenkantis dydis adekvatus, teisingas ir protingas, nepažeidžia nė vienos iš šalių turtinių interesų pusiausvyros ir atitinka protingumo kriterijų. Teismas sutiko su ieškovų atstovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nors atsakovo atstovas nurodė, kad neva paminklas nebuvo statytas. Atsakovas turėjo galimybes teikti teismui papildomus įrodymus, tačiau jokių papildomų dokumentų, paneigiančių ieškovų nurodytas aplinkybes dėl kapo sutvarkymo, nepateikė.

7.7. Teismas, atlikęs nustatytų šalių tarpusavio mokėjimų įskaitymą, atsakovui priteistą kompensaciją sumažino iš atsakovo priteistų sumų dydžiu ir atsakovui R. Ž. iš ieškovo L. Ž. priteisė 5 285,38 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, o iš ieškovo A. Ž. priteisė 6 024,11 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo pridėti teikiamus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Atsakovas nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant jo teises: teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, rungimosi, dispozityvumo, žodiškumo principus ir šalių procesinį lygiateisiškumą, byla išnagrinėta nesuteikiant atsakovui teisės turėti tinkamą atstovą, nesuteikiant teisės dalyvauti pačiam asmeniškai nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, nesuteikiant teisės teikti įrodymus ir ginti savo teises.

8.2. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje prieš tai buvo gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame buvo nurodytos dvi esminės priežastys: atstovo netekimas ir negalėjimas pačiam asmeniškai dalyvauti dėl ligos. Teismas atmetė prašymą, nurodydamas, kad jis tinkamai atstovaujamas, nes Tarnyba nėra panaikinusi suteikto atstovavimo ir atsakovo dalyvavimas nėra būtinas. Atsakovo vertinimu, teismas šiurkščiai pažeidė atstovavimo institutą, nes Tarnyba sprendžia dėl galimybės atstovauti ir tokios pagalbos suteikimo, tačiau, atsakovui atsisakius atstovo, toliau advokatas R. S. negalėjo tęsti atstovavimo, nes veikė prieš atsakovo valią. Atstovo netinkamumą parodo faktai, kad atstovas nepateikė į bylą nė vieno atsakovo teikto įrodymo (todėl jis priverstas juos teikti dabar), nesugebėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nepateikė priešieškinio. Nebuvo atlikti esminiai atstovo veiksmai byloje ginant atsakovo interesus, atliktas tik formalus atstovavimas ir dar buvo atstovaujama teisme, kai jau buvo atsisakyta jo paslaugų.

8.3. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktos nustatytos formos 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymos apie tai, kad negali dalyvauti teisme bylos nagrinėjime, ir jo prašymo, todėl nepagrįstai eliminavo atsakovą, taip iš anksto parodė šališkumą ir būsimą bylos baigtį. Atsakovo įsitikinimu, esant faktui, kad atsakovui buvo užkirstas kelias dalyvauti bylos nagrinėjime, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovo vertinimu, esant vien tik šiems procesiniams pažeidimams, sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti nagrinėjama iš naujo.

8.4. Atsakovas dėl turto padalijimo nurodo, kad ieškovai neteikė į bylą duomenų apie tai, kad negalima atidalyti buto, nors atsakovui toks atidalijimas būtų tinkamas, nes jo butas yra už sienos ir jam tai būtų pakankamai patogu. Atsakovo vertinimu, teismo motyvai šališki ir nelygiateisiai. Nurodo, kad jo teikiami rašytiniai įrodymai paneigia tai, jog jis nesirūpina turtu; atsakovas yra sumokėjęs daugiau komunalinių mokesčių už butą nei ieškovai, jie šias įmokas pradėjo mokėti tik prieš kreipdamiesi į teismą. Pažymi, kad jam keliami reikalavimai pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti kompensaciją ieškovams, tačiau analogiškų reikalavimų ieškovams teismas nekėlė. Ieškovų keliama versija apie tai, kad nėra galimybių atidalyti buto natūra, nėra paremta jokiais įrodymais, nors tai jų pareiga, o ši prievolė primesta atsakovui ir visa tai vyko nesuteikiant jam teisės teikti įrodymus ir pasisakyti teisme.

8.5. Atsakovas nesutinka atsidalyti tokiu būdu, kurį siūlo ieškovai, todėl, atsakovo vertinimu, nesant jo sutikimo, turto atidalijimas, priskiriant atskirus objektus ir reikalaujant piniginės kompensacijos, yra akivaizdus jo, kaip savininko, teisių pažeidimas. Atsakovo vertinimu, teismas pažeidė jo teises, atimdamas iš jo visas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nustatydamas netinkamą kompensacijos dydį.

8.6. Nurodo, kad jis neturi jokių kadastrinių bylų, todėl teismas įpareigojo atsakovą perduoti daiktus, kurių jis neturi, ir padarė sprendimo įvykdymą negalimą.

8.7. Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimu dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Nurodo, kad šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, visas laidojimo išlaidas dalijosi po lygiai, susidėdami grynaisiais pinigais. Pažymi, kad ieškovai byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas, taip pat nesutinka su ieškovų nurodomų išlaidų sumų dydžiu, nurodo, kad pastatytas paminklas netinkamas.

8.8. Atsakovas prieštarauja faktui, kad jis asmeniškai atliko pinigų pervedimą. Teismas neįvertino prokurorės nutarimo duomenų. Atsakovo teigimu, nėra nustatyta nė viena iš dviejų būtinų aplinkybių: nei faktas, kad jis turėjo motinos prisijungimo kodus, nei pats pervedimo faktas. Nurodo, kad pats pinigų pervedimas atitinka rašytinės formos sandoriui keliamus reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai nevertino faktų ir tikrosios motinos valios, ši atitinka 10 000 Eur dovanojimą atsakovui. Teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl motinos pinigų dovanojimo, nes tai yra sandoris, o ne pinigų pasisavinimas, o sandorį privalu nuginčyti.

8.9. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino bylai reikšmingų esminių aplinkybių, o apeliacinei instancijai tai būtų sunku, todėl sprendimas turi būti panaikintas, byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Ieškovai nesutinka su apelianto argumentais dėl jo nurodomų procesinių pažeidimų, nes šie argumentai prieštarauja atsakovo veiksmams visos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovų vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos iki paskutinio teismo posėdžio ir priėmė teisingą sprendimą išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

9.2. Ieškovų vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jo atstovas laiku nesugebėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nepateikė priešieškinio, nepateikė į bylą nė vieno jo teikto įrodymo, todėl jį turi teikti jis kartu su apeliaciniu skundu, visiškai nepagrįsti, jais siekiama suklaidinti teismą. Pažymi, kad pats atsakovas vengė bendrauti su savo net dviem atstovais, jam netiko advokatai, netiko jų rengiami dokumentai. Teigdamas, jog advokatas nesugebėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, atsakovas sąmoningai siekia iškraipyti bylos eigą, nes atsiliepimą į ieškinį jis pateikė pats, kol dar neturėjo advokato. Pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovui atstovaujantis advokatas R. S. minėjo, jog atsakovas su juo bendrauja vangiai, nieko neaiškina, neleido į bylą teikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinio, nors jie buvo parengti. Be to, atsakovas turėjo teismui pateikti įrodymus apie tai, kad jis iš tiesų advokato atsisako ir tai nėra tik pretekstas užvilkinti bylos nagrinėjimą. Apelianto pridedamas susirašinėjimas nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo negalėjimą įgyvendinti savo teisių procese.

9.3. Pažymi, kad iki pat 2024 m. balandžio 12 d. atsakovas nesiskundė savo atstovu. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas neįvertino atsakovo 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymos. Nurodo, kad medicinos pažymų išdavimo laikas ir jose nurodytos sirgimo datos sutampa su teismo posėdžių datomis. Vien sirgimo faktas nepatvirtina, kad atsakovas negalėjo atvykti net į tris teismo posėdžius iš eilės.

9.4. Ieškovai nesutinka su apelianto argumentais dėl turto atidalijimo. Nurodo, kad per tą laiką, kol byla buvo nagrinėjama teisme, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su galimybe jam išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į paties atsakovo būdą, veiksmus, matyti, kad spręsdamas bendro turto reikalus jis nesikooperavo, nemokėjo mokesčių, nederino su ieškovais galimybių susitarti taikiai, piktybiškai neėmė advokatės siųsto laiško iš pašto, nors apie laišką buvo informuotas papildomai SMS žinute. Jo veiksmai akivaizdžiai patvirtina jo advokato išsakytą poziciją, kad su atsakovu bendravimas yra sudėtingas. Ieškovai nesutinka su atsakovo argumentais apie neva netinkamai nustatytą žemės sklypų vertę. Atsakovas ilgą laiką nemokėjo mokesčių už butą, juos pradėjo mokėti praėjus daugiau kaip metams po motinos mirties. Teismo posėdyje 2024 m. balandžio 12 d. nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus už butą, nors atsakovas šiuos duomenis turėjo, – prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai patvirtina jų surašymo datą, tačiau atsakovas, sugebėdamas teismui teikti savo prašymus, šių dokumentų nepridėjo, todėl negali jais vadovautis apeliaciniame skunde.

9.5. Ieškovai nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių domenų apie tai, kad kažkokiu būdu prisidėjo prie motinos laidotuvių, nepateikė savo teiginius apie netinkamą kapavietės sutvarkymą pagrindžiančių įrodymų.

9.6. Ieškovų vertinimu, teismas, konstatuodamas nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tiek dovanojimo sandorių sudarymo sąlygas, tiek nepagrįstą praturtėjimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teismas tinkamai įvertino ne tik atsakovo veiksmus pervedant pinigus, tačiau ir tai, kad jis nebuvo nuoseklus duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, juos keitė.

9.7. Ieškovų vertinimu, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui dar kartą patvirtina atsakovo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis; nėra jokio poreikio šiuos dokumentus teikti su apeliaciniu skundu, nes jie galėjo būti pateikiami iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

13. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentais, kad jam buvo užkirstas kelias dalyvauti bylos nagrinėjime ir nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Atsakovo vertinimu, byla buvo išnagrinėta nesuteikus atsakovui teisės turėti tinkamą atstovą, nesuteikus teisės dalyvauti pačiam asmeniškai nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, nesuteikus teisės teikti įrodymus ir ginti savo teises.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinys pateiktas 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nustatyta, kad byloje buvo paskirti keli parengiamieji teismo posėdžiai ir byla išnagrinėta 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, atsakovas pats asmeniškai į paskirtus posėdžius neatvyko.

15. Remiantis bylos duomenimis, atsakovui Tarnybos 2023 m. spalio 17 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti byloje antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatę J. P.. Atsakovas neatvyko į 2023 m. spalio 26 d. parengiamąjį posėdį (į jį buvo atvykusi atsakovui paskirta advokatė J. P.). Atsakovas 2023 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą nurodytą posėdį atidėti dėl galimybės susirasti tinkamą atstovą procese, nurodė, kad neturi atstovo, kuris atstovautų jo interesams. Parengiamasis posėdis buvo atidėtas, atsakovui suteikiant galimybę pasirinkti jam tinkamą atstovą. Remiantis bylos duomenimis, Tarnybos 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu atsakovui paskirta advokatė pakeista advokatu R. S. (sprendimas galioja iki 2024 m. spalio 17 d.). Atsakovas neatvyko į 2023 m. gruodžio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį, jam atstovavo advokatas R. S.; posėdžio metu šalių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, siekiant taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovas neatvyko į 2024 m. vasario 14 d. vykusį parengiamąjį posėdį, posėdyje dalyvavo jo atstovas advokatas R. S.; posėdžio metu atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Atsakovas prieš 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. parengiamuosius teismo posėdžius pateikė atitinkamai 2024 m. kovo 19 d. (laikotarpis nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo 27 d.) ir 2024 m. balandžio 8 d. (laikotarpis nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.) medicinos pažymas (forma Nr. 094-1/a) dėl negalėjimo atvykti į teismą dėl ligos. Atsakovas į nurodytus parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko, juose jam atstovavo advokatas R. S.. Teismas 2024 m. balandžio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nebepripažino atsakovo dalyvavimo būtinu, įvertinęs, kad atsakovas nesiekia tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo ir yra atstovaujamas advokato. Kadangi atsakovas byloje atstovautas advokato, teismas nutarė pereiti iš parengiamojo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. balandžio 12 d.

16. Atsakovas byloje 2024 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės susirasti privatų advokatą ir paskirti mediatorių, nurodė, kad šiuo metu neturi atstovo, kuris atstovautų jo interesams. Atsakovas kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pateikė Tarnybai adresuotą 2024 m. balandžio 12 d. prašymą, jame nurodyta, kad atsakovas atsisako advokato R. S. atstovavimo dėl interesų nesutapimo civilinėje byloje. Atsakovas taip pat pateikė 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymą (forma Nr. 094-1/a) dėl negalėjimo atvykti į teismą dėl ligos (laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.).

17. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje. Į teismo posėdį kaip atsakovo atstovas buvo atvykęs advokatas R. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo tai, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui R. Ž., jam atstovavo Tarnybos paskirtas advokatas R. S..

18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-287/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020, 14 punktas).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių atsakovas pats dalyvavo bylos procese, t. y. pradinis ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti asmeniškai 2023 m. rugsėjo 14 d., per teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovas 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui pranešimą, jame išdėstė savo poziciją dėl bylos eigos (prašė pranešti šalims apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu), taip pat nurodė savo poziciją dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje atsakovas taip pat turėjo atstovą – Tarnybos jam atstovauti paskirtą advokatę, atsakovo prašymu ji buvo pakeista kitu advokatu.

20. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovui atstovaujantis advokatas, paskyrė kito teismo posėdžio datą ir laiką, taigi atsakovas per atstovą buvo informuotas apie 2024 m. balandžio 12 d. paskirtą teismo posėdį (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 162² straipsnio 2 dalis). Apeliantas nenurodo aplinkybių, kad jam nebuvo tinkamai parnešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto 2024 m. balandžio 12 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo turinys taip pat patvirtina tai, kad atsakovui buvo žinoma apie 2024 m. balandžio 12 d. 13 val. turėjusį vykti teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovui buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nėra pagrindo pripažinti, kad yra visos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos sąlygos konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl to šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo instituto pažeidimo

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje nenustatė pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, pripažino, kad atsakovas teismo posėdyje yra atstovaujamas advokato, ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atstovavimo institutą, nes, atsakovui atsisakius atstovo, advokatas R. S. toliau negalėjo tęsti atstovavimo, nes veikė prieš atsakovo valią. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktos 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymos.

22. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

23. CPK 246 straipsnio 2 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

24. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. CPK 246 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

25. Procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų.

26. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima Tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

27. Proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (CPK 13 straipsnis, CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą; jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki trijų šimtų eurų. Kaip minėta anksčiau, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme pareiškėjo valios išraiška dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo taip pat yra numatyta kaip vienas iš pagrindų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taigi atsakovas turi procesinę teisę atsisakyti atstovavimo byloje (CPK 13 straipsnis).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga įvertinti tai, kad atsakovas 2024 m. balandžio 12 d. teismui pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas atsisako Tarnybos jam atstovauti paskirto advokato dėl interesų nesutapimo civilinėje byloje. Nustatyta, kad atsakovui paskirtas advokatas 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jo paskyrimas nėra panaikintas, tačiau taip pat nurodė, kad teismo posėdžio dieną pateikti duomenys sudarytų jam pagrindą prašyti nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Taigi, nors šiuo atveju Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui nebuvo priimtas, tačiau atsakovas prieš teismo posėdį teismui pateikė duomenis apie tai, kad jis atsisako Tarnybos jam atstovauti paskirto advokato, nurodė, kad neturi atstovo, kuris atstovautų jo interesams, ir prašė atidėti teismo posėdį dėl galimybės susirasti tinkamą atstovą procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui byloje teismui išreiškus savo valią dėl atstovo – atstovauti atsakovui Tarnybos paskirto advokato – atsisakymo (vidinis atstovavimo aspektas) ir nurodžius siekį susirasti privatų advokatą, vien ta aplinkybė, kad dar nebuvo priimtas Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui ir buvo galiojantis Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir ją teikiančio advokato paskyrimo (kaip advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas), nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas, pareiškęs teismui apie atstovavimo santykių pabaigą, teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokato.

29. CPK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Šalių tiesiogiai ar per atstovus pateikti paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis 1 ir 2 dalys).

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir kuriame nedalyvavo atsakovas, atsakovui atstovavo Tarnybos paskirtas advokatas R. S.. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui pareiškus valią dėl atstovo atsisakymo ir kilus abejonių dėl atstovo (advokato) teisės atstovauti atsakovui, neturėjo pagrindo leisti advokatui atstovauti atsakovui teismo posėdyje ir neturėjo pagrindo 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje dalyvavusio advokato R. S. paaiškinimų vertinti kaip atsakovo paaiškinimų, pateiktų per atstovą.

31. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas prieš teismo posėdį, kuriame atsakovui nedalyvaujant byla išnagrinėta iš esmės, kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pateikė ir 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymą. Iš atsakovo pateiktų 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. balandžio 8 d. ir 2024 m. balandžio 12 d. medicinos pažymų matyti, kad atsakovas negalėjo į teismą atvykti dėl ligos laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pažymose nenurodyta, kokia liga serga atsakovas, kokia jo sveikatos būklė ir pan. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas byloje yra atstovaujamas advokato (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, jog atsakovas teismo posėdyje yra atstovaujamas advokato, visapusiškai nesiaiškino ir neįvertino neatvykusios šalies (atsakovo) neatvykimo aplinkybių ir jų priežasčių svarbos.

32. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

33. Nagrinėjamu atveju duomenys apie bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme sudaro pagrindą vertinti, kad teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios šalies (atsakovo) atstovavimą teisme, taip pat šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 51 ir 246 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai užtikrintas dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų taikymas (CPK 12, 13, 17 straipsniai), taip pat procesinės įrodinėjimo teisės ir pareigos (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) tinkamas įgyvendinimas. Esant paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas vertinti, kad nurodytų proceso teisės nuostatų netinkamas pritaikymas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galėjo turėti įtakos proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176, 177, 183, 185, 263 straipsniai), netinkamam taikymui, dėl to galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.

34. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai taikytos proceso teisės nuostatos savo pobūdžiu yra susijusios su bylos šalies procesinių teisių vesti bylą užtikrinimu pirmosios instancijos teisme, jos teisių ir pareigų įrodinėjimo procese įgyvendinimu, konstatuotina, kad šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokiu atveju prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai šalių ginčą pirmiausia iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

35. Apeliaciniame skunde atsakovas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atstovavimo institutą, kartu su apeliaciniu skundu teikia į bylą ir naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į bylos procesinį rezultatą, t. y. tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje atsakovo prašymo prie bylos pridėti naujus įrodymus nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, nes šio klausimo sprendimas paliekamas bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių šalies atstovavimą, netinkamo taikymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.