Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-609-996/2025

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-17
Bylos Nr.
e2-609-996/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03486-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“
Advokatai
Girius Ivoška, Dovilė Boguševičienė
Civilinė byla Nr. e2-609-996/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03486-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovės G. M. atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“ atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimeka“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. M. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–8) uždarajai akcinei bendrovei „Dimeka“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), prašydama pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 VDU dydžio kompensaciją DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, 420 Eur turtinę žalą ir 1 000 Eur neturtinę žalą.

Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. vasario 10 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta įmonėje dirbti vadybininke, 2023 m. spalio 26 d. ir 27 d. gavo atsakovės pranešimus dėl pasiaiškinimo, 2023 m. spalio 27 d. atsakovės įsakymu buvo nušalinta nuo pareigų vadovaujantis DK 49 straipsnio 3 dalimi (tiriant galimai padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą), 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei paaiškinimus dėl abiejuose darbdavės pranešimuose nurodytų aplinkybių, 2023 m. lapkričio 3 d. darbdavės įsakymu darbo sutartis su ja buvo nutraukta nuo 2023 m. lapkričio 3 d. vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad ji piktnaudžiavo vadybininkės įgaliojimais, t. y. viršijo jai darbo sutartimi suteiktus įgaliojimus – priėmė ir vykdė sprendimus, susijusius su mokėjimo pavedimo grąžinant 20 000 Eur mažajai bendrijai „Skvairas“ (toliau – MB „Svairas“) atlikimu, tuo padarydama šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atitinkantį DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą (tyčia padaryta turtinė žala) bei vykdė jai darbo sutartimi nenustatytas ir darbdavės turtiniams interesams priešingus veiksmus – į darbdavės buhalterinę apskaitą įtraukė tokius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nėra darbdavės rekvizitų, tuo padarydama šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atitinkantį DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą (bandymas padaryti turtinę žalą). Ieškovė pažymėjo, kad 2023 m. spalio 18 d. vienintelio akcininko sprendimu iš pareigų buvo atšauktas atsakovės vadovas – jos sutuoktinis D. M., šias pareigas ėjęs nuo 2022 m. gegužės 18 d. Ieškovės nuomone, atsakovė darbo sutartį su ja nutraukė išimtinai dėl to, kad buvo atšauktas iš pareigų jos sutuoktinis, o 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovės įsakyme nurodyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai yra tik formali priežastis nutraukti darbo santykius, nemokant išeitinės išmokos. Ieškovė, komentuodama pirmąjį atvejį, nurodė, kad atlikti mokėjimo pavedimus buvo jos įprastinė darbo funkcija, o nurodymą dėl paskolų grąžinimo dalimis ieškovei buvo davęs atsakovės vadovas D. M. dar iki jo atšaukimo iš pareigų, paskutinės dalies paskolos grąžinimą ji atliko įprastai atlikdama darbo funkcijas, nežinodama apie D. M. atšaukimą iš pareigų (mokėjimas atliktas 2023 m. spalio 20 d. 9:53 val., į sistemą apie atsakovės vadovo pakeitimą įsakymas įkeltas 2023 m. spalio 20 d. 14:43 val.). Pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovės lėšos nebuvo iššvaistytos ar pasisavintos, paskolos grąžinimas negali būti laikomas žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė patyrė turtinę žalą. Ieškovė, komentuodama antrąjį atvejį, nurodė, kad turėjo suteiktas sistemos prieigos teises, turėjo teisę įkelti dokumentus į sistemą, vykdydama vieną iš darbo funkcijų – pateikti pirkimo kvitus (čekius) apskaitą tvarkančiai įmonei, siekiant tinkamai atsiskaityti su atskaitingais asmenimis (išlaidas patyrusiais atsakovės darbuotojais), jos funkcija nebuvo įtraukti buhalterinės apskaitos dokumentus į atsakovės apskaitą, nes tokią funkciją atliko atsakovės apskaitą tvarkanti įmonė, atsakovės apskaitą tvarkančios įmonės atstovė nuolat jai pranešdavo, jei apskaitoje trūko sąskaitų ar kvitų mokėjimams pagrįsti, jeigu jie įkelti netinkamai, atitinkamai tokia praktika vadovaudamasi 2023 m. spalio 24 d. įkėlė kvitus į sistemą, kvitų atskirai neperžiūrinėjo, nes pakartotinai įkeliami anksčiau jau pateikti kvitai yra automatiškai atmetami. Ieškovė paaiškino, kad jos darbo santykiai truko ilgiau negu dvejus metus (nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.), todėl jai priklauso 1 VDU dydžio kompensacija, be to, ji patyrė 420 Eur turtinę žalą dėl būtinybės kreiptis į advokatą konsultacijos dėl neteisėto atleidimo ir prašymo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) parengimo, taipogi, ji augina vaiką iki 3 metų, todėl turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad apie darbo sutarties nutraukimą darbdavės valia ji bus įspėta ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius, tuo tarpu atsakovė apie darbo sutarties su ja nutraukimą pranešė tą pačią dieną, staiga atjungdama ją nuo darbo priemonių, taip pablogindama jos galimybes bendrauti su kolegomis, kas sukėlė jai ypač didelį stresą, nerimą dėl reputacijos kolegų ir potencialių darbdavių akyse, neaiškumą dėl ateities ir šeimos finansinio stabilumo, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, l. 1–10).