Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2025 m. gegužės 7 d. apie 17.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 2,37 promilės alkoholio neblaivumas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad buvo išgėręs alkoholio ir, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, nuvyko nurodytu adresu, kur kaltinamajam, vairavusiam krovininį automobilį su puspriekabe, patikrino blaivumą ir nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Policijos pareigūnai taip pat pažymėjo, kad bendraujan su R. Š., nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, vyriškis svirduliavo. R. Š. pripažino vartojęs alkoholį. Alkotesteriu buvo atliktas asmens blaivumo testas ir patikrinus blaivumą pirmu tikrinimu 17 val. 16 min. vairuotojui R. Š. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17 val. 36 min. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. Alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo R. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos L. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. L. Š. paaiškino, kad su vyru R. Š. sutaria gerai, jis ją išlaiko, ji ilgą laiką buvo bedarbė, 8 metus prižiūrėjo tėvus. Su vyru kalba atvirai, sunku paaiškinti, kodėl jis vairavo neblaivus. Ji gali garantuoti, kad vyras daugiau nenusikals. Dėl šio nusikaltimo jam gėda, jis jos atsiprašė. Jų turtinė padėtis yra sunki, ji nedirba, prašo skirti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas teistas 1996 m., tačiau teistumas išnykęs. Taip pat Vokietijoje 2019 m. baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 112–115), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 109–110), pakaltinamas, nedirbantis, pensininkas.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. Š., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 146), seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 145). Ji su kaltinamuoju sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. Š. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato žmonos L. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, neteistas, baustas administracine tvarka, pensininkas, nedirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 12 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomota puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 40, 41). Taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad krovininio automobilio „Mercedes-Benz 1842 LS“ vidutinė rinkos vertė su PVM yra 25 740 eurų, puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“ – 17 010 eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra pensininkas, nebedirba. Jo žmona L. Š. paskutiniu metu nebedirbo, ji taip pat yra vyresnio amžiaus. Iš jų paaiškinimų matyti, kad šeimos turtinė padėtis yra sunki.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. Š., atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir šeimos turtinę, visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų per didelė ir neproporcinga priemonė, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalies, tai yra 5 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Dėl proceso išlaidų

2025 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. Š. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę R. G. B. kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 58,33 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę R. G. B.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas, turintis reikmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Š. perduoti laiduotojos L. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti R. Š. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 12 d.;

– konfiskuoti iš R. Š. dalį transporto priemonės - krovininio automobilį „Mercedes-Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Š. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui L. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.