- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-2463-221/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02845-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- J. G., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Minera“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., V. G. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. gegužės 10 d. Kauno rajono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „Minera“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3468-214/2011, bei į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Minera“.
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. G. ir V. G. prašė patvirtinti tarp jų sudarytą 2011-12-13 taikos sutartį :
„V. G. K. m. savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-1524 buvo atkurtos nuosavybės teisės į butą Nr. 3 su rūsiu, unikalus Nr. 1993-2044-2013:0005, esantį adresu Totorių g. 18, Kaune. 2007-07-02 V. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į šį butą su rūsiu, o 2008-04-01 perdavimo ir perėmimo aktu Nr. S-743 Kauno m. savivaldybės administracija šį butą su rūsiu perdavė V. G. nuosavybėn.J. G. laikotarpyje nuo 2008-04-20 iki 2008-12-15, iš jos tėvų pagal 2007- 03-30, 2007-05-31, 2007-08-29, 2007-10-30, 2007-11-30, 2007-12-28, 2008-01-28, 2008-07-16 ir 2008-10-25 dovanojimo sutartis dovanotų piniginių lėšų atliko buto Nr. 3, unikalus Nr. 1993-2044- 2013:0005, esančio adresu Totorių g. 18, Kaune, pagerinimo darbus už bendrą 118 000 Lt sumą, kuriuos V. G. pripažįsta (pagrindas: 2011-12-13 buto pagerinimo darbų sąrašas; 2001-11-23 ir 2011-11-09 patalpų planai iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos; 2008-03-05 buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktas ir 2011-11-10 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), tokiu būdu iš esmės padidindama šio buto vertę (pagrindas: 2007-07-02 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta 281 928 Lt buto su rūsiu vertė; 2011-11-10 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, nepaisant dėl ekonominio sunkmečio visuotinai kritusių nekilnojamojo turto kainų, nurodyta 369 000 Lt buto su rūsiu vertė).V. G. ir J. G., atsižvelgdami į 2000 m. jų tarpusavio susitarimą, kad visus butus ir negyvenamąsias patalpas, esančius adresu Totorių g. 18, Kaune, į kuriuos paveldėjimo pagrindu V. G. bus atkurtos nuosavybės teisės, sutuoktinė J. G. pagerins iš savo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu šis turtas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe, sutuoktiniai šį turtą nuomos ir šeima iš šio turto nuomos gaus pajamas, remdamiesi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi šia taikos susitarė, kad butas Nr. 3 su rūsiu, unikalus Nr. 1993-2044-2013:0005, esantis adresu Totorių g. 18, Kaune, jų yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Ši taikos sutartis įsigalioja ją patvirtinus Kauno rajono apylinkės teismui.“
Šalies argumentai
UAB „Minera“ atstovė su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad šis susitarimas yra turto teisinio režimo keitimas, t. y. dalies nuosavybės perleidimas. Prašė palikti pareiškimą nenagrinėtą, nes tarp šalių teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, šia sutartimi pažeidžiamos UAB „Minera“ teisės. Atstovė nurodė, jog pareiškėjai gali sudaryti kokią nori sutartį, kol tai neliečia turto, kuris yra įkeistas UAB „Minera“. Dabartinis susitarimas liečia ir UAB „Minera“ turtą. Prašė pareiškėjų prašymą tvirtinti taikos sutartį pripažinti piktnaudžiavimu teise ir skirti baudą. Iš pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad patalpos Totorių g. 18-4 yra įkeistos. Disponavimas keičiant teisinį režimą yra galimas tik su UAB „Minera“ sutikimu, o UAB „Minera“ tokio sutikimo nedavė, pareiškėjai dėl jo net nesikreipė. Tokiu pareiškimu buvo siekiama ne išspręsti esamą ginčą, o sukurti rašytinį įrodymą, kurį būtų galima naudoti kitoje civilinėje byloje.
Pareiškėja J. G. prašė patvirtinti taikos sutartį, bei nurodė, kad jai žinoma, kad butas Totorių g. 18-4 yra įkeistas, tačiau nežinojo kad įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalima perleisti, ar negali būti keičiamas jo teisinis režimas. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta sąvoka „butus ir negyvenamas patalpas, esančias Totorių g. 18, Kaune“ apima visus butus, kur įdėjo savo lėšas, tame tarpe ir 4 butas. Paduodami šią taikos sutartį tvirtinti teismui, pareiškėjai norėjo pagreitinti kituose teismuose nagrinėjamų bylų nagrinėjimą, kad būtų išspręstas jų šeimos turto teisinis režimas. Procesu nepiktnaudžiavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-08-27 nutartimi (b. l. 119-122) Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3468-214/2011 panaikino, priėmė naują nutartį - pareiškėjų J. G. ir V. G. prašymo patvirtinti 2011-12-13 taikos sutartį, netenkino; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė pareiškėjams po 500 Lt baudą kiekvienam, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
Dėl piktnaudžiavimo teise teismas nurodė, kad išnagrinėjęs UAB „Minera“ prašymą sutiko su prašyme išdėstytais argumentais dėl J. G. ir V. G. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas, patikrinęs Teismų informacinę Liteko sistemą, nustatė, kad 2011-03-23 Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės J. G. ieškinys atsakovams V. G., UAB „Minera“, UAB „Gratus“, kuriame vienas iš ieškinio reikalavimų pripažinti butą Totorių g. 18-4, Kaune, ir negyvenamąsias patalpas Totorių g. 18, Kaune, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o, pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo įkeistas nurodytas turtas. 2011-11-23 pareiškėjai J. G. ir V. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami patvirtinti taikos sutartį. 2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti šį prašymą. 2011-11-28 Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurios nagrinėjimas atidėtas. Pareiškėjai 2011-12-14 analogišką prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė Kauno rajono apylinkės teismui tvirtinti. Kaip matyti, iš procesinių dokumentų pateikimo teismams datų, pareiškėjai žinodami jog Kauno apygardos teisme yra sprendžiami tapatūs reikalavimai, pakartotinai, neinformuodami kitų proceso šalių, bei žinodami Kauno miesto apylinkės teismo nutarties turinį, pateikė naują prašymą patvirtinti taikos sutartį Kauno rajono apylinkės teismui. CPK 137 straipsnis numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nors Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje reikalavimai ir Kauno rajono apylinkės teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje nebuvo identiškai tapatūs, tačiau kaip nurodo UAB „Minera“ atstovė 2012-01-17 Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu J. G. šią Kauno rajono apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjų taikos sutartis, pateikia kaip įrodymą ir prašo prijungti, bei vėliau, rašydama apeliacinį skundą, vėl remiasi Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai J. G. ir V. G. veikė turėdami tikslą apsunkinti civilinės bylos nagrinėjamą Kauno apygardos teisme, o ne realiai susitarti dėl turto teisinio režimo, t. y. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, dėl to buvo nepagrįstai užvedamos bylos teismuose. Tokie pareiškėjų veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką jiems skirta po 500 baudos (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Dėl atstovavimo išlaidų byloje teismas nurodė, jog nors suinteresuoto asmens atstovė pateikė prašymą dėl išlaidų priteisimo, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai objektyviai patvirtinantys, kad UAB „Minera“ šias išlaidas advokato pagalbai apmokėjo. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 00636, be jokių parašų, antspaudų, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 48 pasirašyta G. O. vardu, tačiau ar ji yra apmokėta duomenų taip pat atstovė nepateikė, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. prašo teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1. Pareiškėja nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartis, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų taikos sutartis, nėra susijusi su UAB „Minera“ teisėmis ir pareigomis, nes šioje nutartyje dėl jokių UAB „Minera“ materialinių teisių ir pareigų nepasisakyta – taikos sutartis patvirtinta dėl buto Nr. 3, esančio Totorių g. 18, Kaune, pripažinimo pareiškėjų bendrąja jungtine nuosavybe, o ne dėl 2008 m. UAB „Minera“ įkeistų negyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir buto Nr. 4, esančių adresu Totorių g. 18, Kaune. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje ieškovė J. G. yra pateikusi ieškinį dėl negyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir buto Nr. 4 pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe dėl anksčiau, t. y. 2001-2003 m. įvykdyto šio turto pagerinimo, kuris atliktas iki 2008 m. įvykdyto šio turto įkeitimo UAB „Minera“, o ne dėl būsimo jo pagerinimo, kaip kad nurodo UAB „Minera“. J. G. žinodama apie tai, kad negyvenamosios patalpos Nr. 1 ir butas Nr. 4 yra įkeisti, negalėtų atliktų papildomo jų pagerinimo be UAB „Minera“ sutikimo. Todėl UAB „Minera“ argumentai dėl jos materialinio teisinio suinteresuotumo Kauno rajono apylinkės teismo civiline byla dėl pareiškėjų taikos sutarties patvirtinimo dėl J. G. galimybių ateityje pagerinti šį turtą yra nepagrįsti.
2. Teismas, atnaujindamas procesą ir iš naujo nagrinėdamas bylą, nepasisakė dėl kokių UAB „Minera“ materialiųjų teisių ir pareigų buvo pasisakyta 2011-12-20 nutartimi. Vien ta aplinkybė, kad J. G. K. rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį pateikė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl negyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir buto Nr. 4, savaime nesukuria UAB „Minera“ materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kito turto, t. y. buto Nr. 3.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atnaujinęs procesą ir pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2012-08-27 nutartimi, priešingai nei buvo nuspręsta 2011-12-20 nutartimi, pareiškėjų prašymo patvirtinti 2011-12-13 taikos sutartį netenkino tuo pagrindu, kad CK 3.83 straipsnyje numatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį, kuri pagal CK 3.103 straipsnio nuostatas turi būti tvirtinama notaro, o ne teismo. Tačiau pareiškėjai neturėjo tikslo sudarinėti vedybų sutarties ir keisti įstatyme įtvirtinto turto teisinio režimo (CK 3.82 straipsnis), jie turėjo tikslą butą Nr. 3, esantį adresu Totorių g. 18, Kaune, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne vedybų sutartimi.
4. Sutinkamai su CPK 370 straipsnio 4 dalimi, teismas atnaujinęs procesą bylą turėjo nagrinėti neperžengdamas ribų, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, t. y. turėjo išsiaiškinti, ar būtų pažeistos kokios nors UAB „Minera“ teisės, jei liktų galioti tarp pareiškėjų patvirtinta taikos sutartis, o ne aiškintis ar tokiai sutarčiai turėtų būti taikomos vedybų sutartis reglamentuojančios teisės normos. Todėl darytina išvada, kad teismas pasisakydamas ne dėl tų klausimų, dėl kurių atnaujino procesą, pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas ir panaikino pagrįstą bei teisėtą Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2012-08-27 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nors J. G. savo atskirajame skunde teigia, kad taikos sutartimi nėra pasisakyta dėl UAB „Minera“ įkeisto turto, t. y. buto Nr. 4 ir negyvenamųjų patalpų Nr. 1, esančių Totorių g. 18, Kaune, ir ja pasisakoma tik dėl buto Nr. 3, esančio Totorių g. 18, Kaune, taip pat kad taikos sutartimi nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl 2000 m. susitarimo patvirtinimo, tačiau kaip matyti iš taikos sutarties teksto, šios sutarties teksto aiškinimo apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo nutarties (c. b. Nr. 2-723-264/2012) ir J. G. paaiškinimų šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ja yra pasisakoma bendrai dėl viso turto, esančio Totorių g. 18, Kaune, teisinio režimo. Taip pat šia taikos sutartimi siekta sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų įrodinėjamos aplinkybės (2000 m. susitarimo egzistavimas ir vykdymas) kitoje civilinėje byloje.
2. Ta pačia taikos sutartimi buvo pasisakyta ir dėl UAB „Minera“ įkeisto turto (buto Nr. 4 ir patalpų Nr. 1), kas neabejotinai reiškia, kad nesant UAB „Minera“ sutikimo dėl jai įkeisto turto teisinio režimo keitimo, toks susitarimas pažeidžia UAB „Mienra“ teises ir tokia taikos sutartis patvirtinta negalėjo būti. Pažymi, kad UAB „Minera“ prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė tik po to, kai gavo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2-723-264/2012, ir procesas buvo atnaujintas vertinant visas aplinkybes, tame tarpe ir tą, kaip pati J. G. aiškina, patvirtintos taikos sutarties tekstą. Atsižvelgiant į tai, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sutartimi yra siekiama susitarti ir dėl hipoteka įkeisto turto teisinio režimo pakeitimo, todėl tokia sutartis negali būti tvirtinama be hipotekos kreditoriaus sutikimo.
3. Aplinkybes, kad taikos sutarties tvirtinimo procesas buvo nesąžiningas ir juo siekta teisei priešingų tikslų, įvertino pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad pareiškėjai šiame civiliniame procese piktnaudžiauja teise. Beje, pareiškėja šios aplinkybės savo atskirajame skunde neginčija ir pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą įrodinėja ne nurodydama, kad teismas iš esmės neteisingai išsprendė ginčą, tačiau siekdama nutartį nuginčyti išimtinai formaliais pagrindais. Tačiau pažymėtina, kad jei teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai, tai teismo nutartis negali būti naikinama išimtinai tik dėl formalių pagrindų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ prašo teismo priteisti išlaidas, patirtas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, bei sumokėtą žyminį mokestį.
1. CPK 98 straipsnyje numatytas reikalavimas pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o ne išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos yra buhalterinės apskaitos terminai juos būtina aiškinti vadovaujantis atitinkamais buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal kaupimo principą sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai. Taigi UAB „Minera“ išlaidas patyrė kai buvo išrašytos sąskaitos – atitinkami 2012-04-30 ir 2012-05-18, o ne kai šios sąskaitos buvo apmokėtos – atitinkamai 2012-06-14 ir 2012-05-31. Vadovaujantis buhalterinės apskaitos nuostatomis, juridinio asmens išlaidas pagrindžiantis dokumentas yra sąskaita faktūra, o išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas yra išmoką patvirtinantis dokumentas. Todėl teismui buvo pateikti teisinių paslaugų išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t. y. sąskaitos faktūros, o ne išmokas šioms išlaidoms apmokėti patvirtinantys dokumentai (atsiskaitomosios sąskaitos arba kasos išlaidų orderio kopijos).
2. Ar klientas atsiskaitys su advokatu ir kada yra kliento ir advokato tarpusavio santykių klausimas, kuris niekaip negali keisti bylos šalies (kliento) teisių apimties civiliniame procese. Be to, reikalavimas į paskutinį teismo posėdį pateikti ne tik sąskaitą už suteiktas paslaugas (kas juridinio asmens apskaitoje pripažįstama išlaidas pagrindžiančiu dokumentu), tačiau ir pateikti sąskaitos faktūros apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą visiškai neatitinka įmonėse nusistovėjusios darbo organizavimo tvarkos, realiai tarp advokatų ir juridinių asmenų susiklosčiusios atsiskaitymo praktikos ir yra formalus bei neatitinka protingumo principo. Galutinė sąskaita paprastai išrašoma prieš pat paskutinį posėdį, nes yra būtina įtraukti visas paslaugas suteiktas byloje, pagal teismo aiškinimą juridinis asmuo yra verčiamas nedelsiant tokią sąskaitą apmokėti, nors įmonių veikloje toks greitas apmokėjimas kartais yra sudėtingas ne tik dėl pinigų srautų bendrovėje, tačiau ir dėl darbo organizavimo tvarkos. Be to, juridiniai asmenys teisinių paslaugų sutartis neretai sudaro su visa advokatų kontora, kuri juridinį asmenį atstovauja ne vienoje byloje konsultuoja einamaisiais klausimais bei padeda spręsti kitus teisinius klausimus. Taigi išlaidas pagrindžiančio dokumento prilyginimas išlaidų apmokėjimą patvirtinančiam dokumentui yra neteisingas ir nepagrįstas, o reikalavimas, kad juridinis asmuo išlaidas apmokėtų nedelsiant, o ne tarp šalių sutartais terminais ir tvarka prieštarauja sutarčių laisvės ir protingumo principams.
3. Dėl teismo argumento, kad pateikta PVM sąskaita faktūra yra be jokių parašų ir antspaudų, nurodo, kad vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio nuostatomis parašas ir antspaudas ant PVM sąskaitos faktūros nėra privalomi. Tiek sąskaita faktūra Nr. 48, tiek PVM sąskaita faktūra Nr. 00636 yra apmokėtos, tačiau UAB „Mienra“ dokumentų, patvirtinančių išlaidų apmokėjimą į bylą nepateikė, nes toks reikalavimas CPK 98 straipsnyje nenumatytas. Kadangi teismas aplinkybę dėl išlaidų apmokėjimo vertina kaip būtiną išlaidoms priteisti, šie įrodymai pateikiami teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Minera“ atskirąjį skundą pareiškėjas V. G. prašo teismo UAB „Minera“ atsirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarką nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atnaujintas pareiškėjų V. G. ir J. G. prašymas buvo nagrinėjamas pagal tas pačias procesines taisykles, t. y. numatytas CPK XXXIX skyriuje. Be to, net ir taikant CPK 98 straipsnį, išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Dėl taikos sutarties tvirtinimo
Apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti tarp pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį ir kuria už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjams paskirta bauda. Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. skundžia teismo atsisakymą patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį. Klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 straipsnis, CPK 582 straipsnis). CPK 582 straipsnio 6 dalis numato, kad teismo nutartis dėl pareiškimų ar faktų patvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Atskirajame skunde pareiškėja pasisako ir dėl nepagrįstai atnaujinto proceso, tuo tarpu proceso atnaujinimo klausimas buvo išspręstas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuri neskundžiama. Darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, jog atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos nutarties dalies, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl nutrauktinas apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis), (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1856/2011).
Apeliantei išaiškintina, kad vadovaujantis CPK 582 straipsnio 6 dalimi, pasikeitus aplinkybėms, gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atskiruoju skundu UAB „Minera“ prašo priteisti iš pareiškėjų išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą apmokėti. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti patirtas išlaidas, nurodydamas, kad teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, objektyviai patvirtinantys, kad UAB „Minera“ šias išlaidas faktiškai patyrė, t. y. jas apmokėjo.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nors pirmosios instancijos teismui suinteresuotas asmuo nepateikė teisinių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau pateikė prašymą išlaidas priteisti bei jas patvirtinančius įrodymus. Išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apmokėjimas už teisines paslaugas padarytas dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2012-08-27 (b. l. 150-151).
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Pareiškėjo V. G. argumentas atsiliepime į atskirąjį skundą, kad atnaujintas pareiškėjų V. G. ir J. G. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjamas pagal procesines taisykles, numatytas CPK XXXIX skyriuje, o šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, laikytinas pagrįstu. Tačiau pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ patyrė išlaidas ir dėl proceso atnaujinimo, o šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos yra atlygintinos.
Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei vadovaujantis Rekomendacijų 8.8, 8.15 punktais, už prašymą atnaujinti procesą suinteresuotam asmeniui priteistina 2400 Lt, už prašymą dėl piktnaudžiavimo teise – 400 Lt, tačiau už atstovavimą pirmosios instancijos teisme išlaidos nepriteistinos (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, keistina Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai, prašymas dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti patenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą nutraukti.
Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, priteisti iš pareiškėjų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1200 Lt už prašymą atnaujini procesą ir po 200 Lt už prašymą dėl piktnaudžiavimo teise, iš viso po 1400 Lt (bendra suma 2800 Lt).