Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. O. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sužalojo žmogų – A. S., dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: 2023 m. gegužės 22 d. apie 13.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir tame pačiame objekte dirbusio nukentėjusiojo A. S. metu, tyčia koridoriaus patalpoje pastūmė A. S., kuriam nukritus ant grindinio ne mažiau kaip vieną kartą dešine koja spyrė į kaktą. Po ko ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė gulinčiam ant grindinio A. S. į nosies sritį bei iš nugaros srities abejomis rankomis apglėbęs nukentėjusiojo A. S. kaklą – smaugė, viso suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius ir tuo padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktos kairėje pusėje, nugaros kairėję pusėje, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarydamas nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. A. O. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino civilinius ieškinius. Taip pat pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą.

3. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko pateiktą kaltinamojo prašymą, atleido kaltinamajam.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis.

5. Be kaltinamojo A. O. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. 13 val., pertraukėlės metu, kaltinamasis, kuris užsiima grindinio klojimu, nukentėjusiajam kažką pasakė lietuviškai. Nukentėjusysis lietuviškai atsakė, kad nesupranta lietuvių kalbos, tada kaltinamasis nukentėjusiajam atsakė rusiškai, kad teisingai, nes į Lietuvą greitai atvažiuos rusai. Kaltinamasis taip pat nukentėjusiajam pasakė, kad jau bandė užsirašyti į „Vagner“ grupuotę, bet nepriėmė, jis būtų žudęs ukrainiečius. Nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, kad jis yra ukrainietis. Tada kaltinamasis ėmė labai agresyviai elgtis, stumdyti abejomis rankomis nukentėjusįjį. Kai kaltinamasis jį trečią kartą pastūmė, nukentėjusysis atmušė kaltinamojo smūgį rankomis ir prasidėjo muštynės. Kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį dar kartą ir pastarasis nukrito ant nugaros. Bandė stotis, tačiau staiga priėjęs kaltinamasis viena kartą spyrė dešine koja į kaktą. Po smūgio nukentėjusiajam aptemo akyse, sąmonės praradęs nebuvo. Bandė stotis vėl, tada kaltinamasis su rankos kumščiu, dar gulinčiam nukentėjusiajam, trenkė tiesiai į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajautė didelį skausmą. Nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, kai kaltinamasis paėmė su savo dešine ranka jam už kaklo, apglėbė jį, ėmė smaugti. Nukentėjusysis bandė kaltinamąjį nuo savęs stumti, tačiau prarado jėgas. Po kurio laiko kaltinamasis paleido jo kaklą, ir nukentėjusysis nuėjo nusiplauti kraują. Nuvažiavus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, medikai po apžiūros nustatė nosies kaulų lūžį (1 t., b. l. 39–42);

5.2. liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kartu su nukentėjusiuoju. 2023 m. gegužės 22 d. apie pietus 13.00 val. pas liudytoją atėjo nukentėjusysis su sumušta raudona nosimi. Pastarasis jam nurodė, kad sulūžo nosis ir reikia į ligoninę. Tuo metu nukentėjusysis buvo nekruvinas, jau nusiprausęs. Apie įvykį pranešė aikštelės vadovui ir nurodė, kad nukentėjusįjį veža į Lazdynų ligoninę. Vykstant į ligoninę nukentėjusysis pasakojo, kad ėjo į darbo vietą ir užkliuvo už pakloto armavimo tinklo. Kaltinamasis pamatęs tai, nukentėjusiajam nurodė, kad čia vaikščioti jam negali, o nukentėjusysis atsakė, kad tiesiog eina į darbo vietą. Kaltinamasis pradėjo šaukti, o kaip įvyko muštynės jis taip ir neišsiaiškino (1 t., b. l. 86–89);

5.3. liudytojas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. apie pietus 13 val. objekte pirmame korpuse trečiame aukšte nukentėjusysis turėjo montuoti kriauklių nuotėkų vamzdžius. Gretimoje patalpoje išgirdo konflikto garsus. Buvo kalbama rusiškai. Liudytojas rusų kalbą supranta, tačiau neįsigilino, ką ten ir su kuo konfliktuoja. Nerimstant konfliktui nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad vienas betonuotojas yra su ranka ir pažastimi apglėbęs nukentėjusiojo galvą ir laiko prirėmęs prie sienos. Rusiškai kaltinamasis jam pasakė „nu ką baigiam?“ Nukentėjusysis atsakė paleisk ir jį paleido. Tuo metu pastebėjo ant grindų kraujo, o kai paleido nukentėjusįjį ir jis atsitiesė, pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas (1 t., b. l. 92–95);

5.4. liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. dirbo kartu su kaltinamuoju. Tądien tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dirbusio kitoje įmonėje, tačiau tame pačiame objekte, kilo konfliktas, kadangi kai jie su kaltinamuoju išliejo betonines grindis, ukrainietis savavališkai nepaisydamas „STOP“ juostos, kuria buvo apdengta išbetonuotas plotas, užėjo į patalpą, į kurią pašaliniams buvo draudžiama eiti. Kaltinamasis dėl to ukrainiečiui pasakė pastabą, kad jam vaikščioti čia negalima ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžiu, prasivardžiavo. Žodinio konflikto metu ukrainietis bandė suduoti rankos kumščiu kaltinamajam į galvos sritį, tačiau nepataikė. Iš karto po to kaltinamasis pradėjo ukrainietį „lupt“, t. y. pastvėrė už drabužių krūtinės srityje iš su dešinės kojos keliu spyrė ukrainiečiui į nosies sritį, po ko kaltinamasis iš tos patalpos link laiptinės bandė rankomis stumti ukrainietį, tačiau šis priešinosi stūmimui, dėl ko kaltinamasis apglebęs rankomis ukrainietį per kaklą, kai tuo metu ukrainiečio galva buvo kaltinamojo pažasties srityje, jėga išstūmė, ištempė ukrainietį iš patalpos. Ukrainietis atsidūręs laiptinėje nulipęs laiptais išėjo. Tuo konfliktas pasibaigė. Nematė, kad ukrainiečiui iš nosies bėgtų kraujas (1 t., b. l. 104–107);

5.5. Iš patikrinimo vietoje protokolo teismas nustatė analogiškas aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo apklausos protokole (1 t., b. l. 110–113);

5.6. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusysis atpažino asmenį, kuris prieš jį panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 123–127).

5.7. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1578/2023 (01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai poodinės kraujosruvos akių vokuose, kaktos kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiajam sveikata sutrikdo ilgiau nei 10 dienų, kiti tiriamajam nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 164–168).

Motyvuojamoji dalis

A. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. O. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia koridoriaus patalpoje pastūmė nukentėjusįjį, kuriam nukritus ant grindinio ne mažiau kaip vieną kartą dešine koja spyrė į kaktą, po ko ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam į nosies sritį bei iš nugaros srities abejomis rankomis apglėbęs nukentėjusiojo kaklą smaugė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktos kairėje pusėje, nugaros kairėję pusėje, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarydamas nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

9.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga, tad pagrindo jais nesivadovauti nėra. Tai, kad tarp šalių vyko konfliktas, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis patvirtina ir liudytojų A. O., T. T. ir L. B. parodymai.

9.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktos kairėje pusėje, nugaros kairėję pusėje bei nosies kaulų lūžį), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

9.3. Be to, vadovaujantis šio nuosprendžio 8 punkte aptartu Įsakymu nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. dėl nosies kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

9.4. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam smūgius, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius bei sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9.5. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, atpažinimo pagal fotonuotrauką protokolo duomenys ir kt.

10. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

11. Pripažinus kaltinamąjį A. O. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko

12. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas. Iš susitaikymo protokolo teismas nustatė, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo dėl nusikalstamu būdu kilusių pasekmių, tuo tarpu nukentėjusysis kaltinamajam atleido. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Esant šioms aplinkybėms proceso dalyviai prašo baudžiamąją bylą užbaigti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei nukentėjusysis palaikė pateiktą prašymą. Dėl baudžiamosios bylos užbaigimo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius sutiko ir prokurorė.

15. Kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymu metu neteistas. Kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu laikytina nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiojo, kas teismo pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).Svarbu ir tai, jog kaltinamasis atlygino civilinius ieškinius bei sumokėjo išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad proceso dalyviams susitaikius šioje byloje, galimai bus išvengta konfliktų ir ateityje.

16. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis yra dirbantis, neteistas, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo nepadaręs, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

17. Civiliniai ieškovai – Vilniaus teritorinės ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, ikiteisminio tyrimo metus pareikštus civilinius ieškinius atsiėmė, kadangi kaltinamasis juos pilnai atlygino.

18. Atsižvelgiant į esančias aplinkybes, teismas priima civilinių ieškovų ieškinių atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl procesinių klausimų

19. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (2 t., b. l. 71–74) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,

nusprendė:

A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju A. S. (A. S.), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. O. (A. O.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinių ieškinių atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. O., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.