- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-171-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20696-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- G. A.
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. paskirta sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Priteista iš G. A. nukentėjusiojo G. Š. naudai 2476,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt šeši eurai) turtinės ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, bei 300,00 Eur (trys šimtai eurų) už patirtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 3 d., apie 1:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas G. Š. priklausančiame bute, pagrobė svetimą G. Š. priklausantį turtą: iš miegamojo kambaryje buvusios piniginės pagrobė pinigus – 100,00 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Sony E6653 XPERIA Z5“ su „Tele 2“ SIM kortele ir pakrovėju, bendros 728,00 Eur vertės, garso kolonėlę „Harman/Kardon“ su maitinimo kabeliu bendros 320,00 Eur vertės, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš kieme buvusios automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė G. Š. priklausantį automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 3900,00 Eur vertės, su jame buvusiais daiktais: 2 vnt. meškerių, kurių vienos vertė 50,00 Eur, bendros 100,00 Eur vertės, 50,00 Eur vertės žvejybine dėže, 8 vnt. krovinio tvirtinimo įtempimo diržų, kurio vieno vertė 3,75 Eur, bendros 30,00 Eur vertės, įvairiais bendros 200,00 Eur vertės raktais, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. Š. bendrą 5428,00 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. Š. prašo priteisti jam 5 procentus metinių palūkanų nuo jam priteistos sumos, iki kol jam bus atlyginta visa priteista žala.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. Š. prašo priteisti jam 5 procentus metinių palūkanų nuo jam priteistos sumos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Vadinasi, BPK 109 straipsnio prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala, ir negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Šiuo atveju nukentėjusiojo prašomos priteisti palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje įsiteisės tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną – 2017 m. birželio 15 d. (BPK 336 str. 2 d.). Taigi ir pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) nuteistajam atsiras tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Todėl ir negalima kalbėti apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo G. Š. apeliacinio skundo reikalavimas – priteisti jam 5 procentus metinių palūkanų nuo jam priteistos sumos, laikytinas priešlaikiniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010) ir dėl to tenkinamas būti negali.
Todėl nukentėjusiojo G. Š. apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.