Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. G. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-286/2012 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui I. G. dėl 99 912 Lt dydžio žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. G. 63 912,77 Lt žalos atlyginimo, 36 000 Lt negautų pajamų, 2 997,38 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad 2010-12-05 žodinės rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo suremontuoti jo automobilį SCANIA R144L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - suvirinti automobilio kabinos lanžeronų tvirtinimą. 2010-12-06 apie 11.00 val. automobilį atvarė į I. G. gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 15 val. 20 min., atsakovui atliekant suvirinimo darbus, automobilis užsidegė. Vilkiką apie 15 val. 54 min. užgesino Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Jie nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, atliekant ugnies, suvirinimo darbus ir kaltu pripažino atsakovą. Atsakovui, įvertinus jo nuoširdų gailėjimąsi, už priešgaisrinės saugos pažeidimą pagal LR ATPK 192 str. 1 d. , paskyrė minimalią 25 Lt piniginę baudą. Atsakovas pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 172 punktą, numatantį, kad prie ugnies darbų priskiriamos operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštis arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą(metalų suvirinimas elektra ir dujomis, darbai su lituota lempa ir t.t). Pažeidė Taisyklių 178 punktą, numatantį, kad tuo atveju, jeigu atliekant ugnies darbus 5 metrų spinduliu yra konstrukcijų ar medžiagų, kurios gali užsidegti, jos turi būti pašalintos arba tinkamai apsaugotos. Iš ugnies darbų atlikimo vietų turi būti pašalintos nuo metalo konstrukcijų ir įrenginių nuvalytos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, derva, dulkės ir kt. Draudžiama pradėti ugnies darbus, neužtikrinus priešgaisrinės saugos reikalavimų. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės taip pat draudžia atlikti ugnies darbus, remontuojant transporto priemones, kai jų bakuose yra degalų, kateriuose – tepalų, balionuose – dujų. Dėl atsakovo neatsargių ir neapdairių veiksmų – priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, buvo sugadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis ir sunaikinta jame buvusi techninė ir verslo dokumentacija. Dėl to jis patyrė 63 912,77 Lt žalą, kurią sudaro : automobilio pirkimo kaina – 16 000 EUR (16 000 x 3,45=55 200 Lt) ir 8 712,77 Lt iki 2010 metų gruodžio mėnesio atlikto automobilio remonto išlaidos. Be to, automobilis buvo naudojamas komercinėje veikloje ir juo gabenant krovinius per 2010 metų lapkričio mėnesį buvo uždirbta 15 235,48 Lt pelno. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį, rinkos sąlygas, automobilį naudojant krovinių pervežimui, būtų galėjęs gauti ne mažiau kaip po 4 500 Lt pelno kas mėnesį . Įvertinus minėtas aplinkybes, atsakovas taip pat privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius negautų pajamų forma už laikotarpį nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų rugpjūčio imtinai, iš viso 36 000 Lt (4500 Lt x 8 = 36 000 Lt).

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-05-31 sprendimu ieškovo M. S. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 14 176 Lt žalos atlyginimo, 4,90 Lt pašto išlaidų valstybei, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 1 163,24 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 29,70 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškinį pareiškė tinkamas asmuo M. S., kuris yra individualios įmonės ir sugadinto automobilio SCANIA R144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Konstatavo, kad tarp ginčo šalių sudaryta ieškovui priklausančio automobilio remonto sutartis atitinka rangos sutarties požymius, nes, atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovui konkrečią užduotį- suremontuoti automobilį ir šių darbų rezultatą perduoti ieškovui, o pastarasis- sumokėti už atliktus darbus; tarp sutarties šalių nebuvo pavaldumo. Atmetė atsakovo teiginį, kad ginčą reikia spręsti darbo kodekse nustatyta tvarka ir kad verslo liudijimo neturėjimas nėra nelegalus darbo požymis.

Teismas nurodė, kad ieškovas pavedė savo tėvui G. Š. kontroliuoti remonto darbų eigą, nes pats tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę. Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-12-06 akte Nr.104 nurodyta, kad automobilis užsidegė dėl pažeidimų atliekant suvirinimo darbus. Iš 2010-12-08 baudos kvito nustatė, jog atsakovui pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalį skirta 25 Lt bauda už tai, kad jis, 2010-12-06 atlikdamas automobilio kabinos suvirinimo darbus, pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimų pašalinti arba tinkamai apsaugoti 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančias konstrukcijas ar medžiagas, kurios gali užsidegti. Atsakovas jam inkriminuoto pažeidimo ir skirtos baudos neginčijo, t.y. iš esmės pripažino akte nurodytą gaisro kilimo priežastį. Teismas iš šių įrodymų bei liudytojų G. S. ir V. Ž. parodymų sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gaisro sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl I. G. atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo momento, o ne pagal transporto priemonės vertę jos įsigijimo metu. Nustatant žalos atlyginimo dydį, transporto priemonės remonto kaštai neįskaičiuojami. Esant savininko pageidavimui pasinaudoti po sugadinimo išlikusiomis transporto priemonės dalimis, žalos atlyginimo dydis mažinamas transporto priemonės likutinės vertės dydžiu. Teismas, skaičiuodamas ieškovo patirtos žalos dydį, rėmėsi ne ieškovo pateiktu vertinimu, kurį ginčijo atsakovas, o pastarojo (atsakovo) pateiktos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER0314, kurios ieškovas neginčijo, duomenimis ir nustatė, kad automobilio rinkos vertė transporto priemonės sugadinimo dieną buvo 41 500 Lt. Teismas iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad ieškovas ketina remontuoti sugadintą vilkiką -pats buvo suradęs galimybę suremontuoti automobilio kabiną už 12 000 Lt, bei siūlė atsakovui sumokėti už remontą 5000 EUR ar surasti kur galima suremontuoti už mažesnę kainą. Sprendė, kad ieškovui padaryta žala turėtų būti mažinama automobilio likutinės vertės sumos dydžiu iki 28 353 Lt (41 500 Lt – 13 147 Lt = 28 353).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo pateikti dokumentai įrodo, jog M. S. turėjo pagrindo tikėtis gauti kas mėnesį po 4500 Lt pajamų, jeigu vilkikas SCANIA R144L nebūtų sudegęs ir būtų naudotas komercinėje veikloje.

Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir kreditorius, pagal CK 6.248 str. 4 d atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas visiškai atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.

Teismas nurodė, kad iš liudytojo V. Ž. parodymų, kurių nešališkumas abejonių nekelia, seka, kad sugedus vilkikui jis siūlė važiuoti į gerą servisą, surado jį, kuriame darbuotojai pasiūlė išardyti visą kabiną, kad suvirinimo metu nekiltų gaisro ir dėl to, kad remontas servise pasirodė per brangus, ieškovo tėvo nurodymu nuvažiavo remontuoti pas atsakovą. Jis(liudytojas) perspėjo G. Š. ir atsakovą I. G., kad prieš pradedant suvirinimo darbus iš vilkiko kabinos būtina pašalinti degias medžiagas, tačiau pastarieji jo perspėjimų nepaisė ir remonto metu vartojo G. Š. atsivežtus alkoholinius gėrimus. Per gaisrą sudegė tik kabina ir dokumentai, o variklis ir visa kita liko labai geros būklės. Į M. S. motinos skambutį „Skanios“ centras pažadėjo per savaitę laiko už 12.000 Lt įdėti naują kabiną su garantija bei technine apžiūra. Teismas konstatavo, kad ieškovas, siekdamas kuo pigiau suremontuoti automobilį ir žinodamas, kad prieš atliekant suvirinimo darbus iš transporto priemonės kabinos turi būti pašalintos degios medžiagos, šio reikalavimo nepaisė ir patikėjo atsakovui atlikti suvirinimo darbus nepašalinus degių medžiagų. Pažymėjo, jog ieškovas neginčijo, kad G. Š. , tvarkydamas automobilio remonto reikalus, veikė jo vardu. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad M. S., perduodamas atsakovui vilkiką remontuoti, buvo nepakankamai rūpestingas ir sąmoningai rizikavo savo turtu bei verslu ir iš dalies prisiėmė jam priklausančio turto sugadinimo riziką. Ieškovo veiksmai didele apimtimi sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovas atleistinas nuo žalos, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, atlyginimo, o atlygintinos žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis mažinamas 50 procentų, t.y. iki 14 176,50 Lt.

Atsakovas I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 549 Lt. Skundo atmetimo atveju prašo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 2 402,68 Lt.

Teigia, kad teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti argumentai dėl kurių teismas atmetė kai kuriuos įrodymus. Skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip atsiliepime į skunde, savo paaiškinimuose teisme. Skunde teigia, kad teismas nenustatė kuris iš trijų asmenų: IĮ „Vip Transport Lmk“, M. S. ar G. Š. jį pasamdė atlikti suvirinimo darbus. Nepagrįsta teismo išvada, kad buvo sudaryta rangos sutartis. Tai, jog jis dirbo įmonėje nelegalų darbą patvirtina, jog jis pavestą darbą atliko įmonės nurodymu(laikas, vieta, darbo pobūdis); prižiūrimas ir nuolat kontroliuojamas G. Š. ir V. Ž., veikiančių įmonės vardu; dirbo įmonės medžiagomis; už darbą buvo pažadėtas darbo užmokestis, kurio dydis priklausė nuo sugaišto laiko. Nebuvo išankstinio susitarimo dėl konkrečios užduoties atlikimo, o buvo aptarta tik darbo rūšis- suvirinimo darbai, visa kita sprendžiama eigoje. Tai, jog dirbo jam(atsakovui) priklausančiu suvirinimo aparatu, nepanaikina darbo sutarties požymių. Todėl žalą pagal DK nuostatas turi atlyginti įmonė. Pagal DK 254 str. iš jo negalima priteisti žalos, sudarančios trijų vidutinių darbo užmokesčio dydį, nes jam nesumokėjo už darbą. Nepriklausomai nuo to, ar darbą atliko pagal žodinę rangos sutartį ar buvo dirbamas nelegalus darbas, pagal CK 6.254 str. 1 d. pripažinus, kad žala padaryta dėl jo (atsakovo)kaltės ar iš dalies dėl jo kaltės, žalą ar atitinkančią jo dalį privalo atlyginti atsakovą pasamdęs asmuo, t.y. įmonė. Neįrodyta, kad gaisras kilo dėl jo kaltės. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. 2010-12-06 Aktas Nr.104 dėl kilusio gaisro surašytas jam nedalyvaujant, neapklausus jokių įvykio metu toje vietoje buvusių asmenų, nenurodytas dėl gaisro kilimo kaltas asmuo ir gaisro priežasties įrašymas neatspindi tikrosios priežasties , o ieškovą atstovavusios T. S. nuomonę. Baudos kvitas su gaisru nesusijęs. Jame įrašytas pažeidimo laikas 16.10 val, o gaisras buvo 15.24 val. Jame nenurodyta kur atliekant suvirinimo darbus padarytas pažeidimas, kokios medžiagos nepašalintos ir iš kur. Be to, kvite nenurodyta, kad tai susiję su gaisru ir vilkiku. Todėl įmonei tenka automobilio žuvimo rizika. Be to, neteisingai paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Viso turėjo 2800 Lt išlaidų, o teismas skaičiavo nuo 2000 Lt, t.y. neįtraukė 800 Lt už transporto priemonės vertinimą.

Ieškovas M. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, kad ieškovui žala padaryta dėl atsakovo kaltės jam atliekant suvirinimo darbus savo kieme už užmokestį.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi mirusį atsakovą – apeliantą I. G. (mirė2012-07-07) pakeitė jo teisių perėmėja G. G..

Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė , kad ieškovas M. S. 2010 m. liepos 20 d. iš Airijos bendrovės „Sale plant machinery“ už 16 000 eurų įsigijo vilkiką SCANIA R144L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį 2010 m. spalio 25 d Automobilio nuomos sutartimi išnuomojo jam priklausančiai individualiai įmonei „Vip transport Lmk“ už 50 Lt/mėn mokestį. M. S. ir atsakovas I. G. žodžiu susitarė dėl automobilio remonto darbų – vilkiko kabinos lanžeronų sutvirtinimo. Automobilį 2010-12-06 IĮ „Vip Transport Lmk“ vairuotojas V. Ž. pristatė atsakovui . Atliekant vilkiko kabinos suvirinimo darbus, kilo gaisras, kurio metu sudegė automobilio kabina ir dokumentai. Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai nustatė, kad gaisras kilo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, atliekant ugnies – suvirinimo darbus (b. l. 10 – 11). Iš 2010-12-08 baudos kvito nustatyta, kad atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis, 2010-12-06 atlikdamas automobilio kabinos suvirinimo darbus, nepašalino degių medžiagų ir tuo nevykdė BPGT 178 punkto reikalavimų. Tai reiškia, kad jis pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimus, įpareigojančius pašalinti arba tinkamai apsaugoti 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančias konstrukcijas ar medžiagas, kurios gali užsidegti. Parenkant atsakovui nuobaudos dydį už ATPK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, lengvinančia aplinkybe pripažino kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ir paskyrė jam tik 25 Lt piniginę baudą(b.l.12). Atsakovas jam inkriminuoto pažeidimo, skirtos baudos neginčijo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina , kad atsakovas iš esmės pripažino akte nurodytą gaisro kilimo priežastį. Byloje nustatyta, kad suvirinimo darbų atlikimo vietoje be darbus atlikusio atsakovo I. G., taip pat buvo ieškovo tėvas G. Š. ir IĮ „Vip Transport Lmk“ vairuotojas V. Ž.. Šioje byloje nekeliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad automobilio rinkos vertė transporto priemonės sugadinimo dieną buvo 41 500 Lt ir ieškovui padaryta žala turi būti mažinama automobilio likutinės vertės sumos dydžiu, t.y. iki 28.353 Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad neatskleista, kokiu pagrindu ieškinį dėl žalos atlyginimo sudegus automobiliui, išlaidų už automobilio pagerinimą ir negautą pelną pareiškė automobilio savininkas, o ne automobilio nuomininkė- individuali įmonė. Taip pat, jo teigimu, jo atžvilgiu turi būti taikomos Darbo kodekso normos, nes jis dirbo individualioje įmonėje, nors ir nelegaliai, o dėl to, kad jam nesumokėjo darbo užmokesčio, iš jo nėra pagrindo taikyti DK 254 str. nuostatas ir priteisti žalą lygią trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio. Taikant civilinę atsakomybę žalą ieškovui turi atlyginti jį pasamdęs asmuo- įmonė. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais ir skundą atmeta kaip nepagrįstą , išskyrus tikslintiną bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

LR CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis turi nemažai bendrų bruožų su darbo sutartimi, tačiau šias sutartis skiria tam tikri specifiniai požymiai. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui. Rangos sutarties esmę lemia rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gautinu rezultatu. Rangos sutarties atveju, priešingai nei darbo sutartiniuose santykiuose, šalių nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Atlikdamas darbo funkcijas, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos taisyklių, paklusti darbdavio nurodymams, o rangos sutartiniuose santykiuose šalių subordinacija negalima. Atsakovas I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo tėvas G. Š. 2010 m. gruodžio 5 d. jam pasiūlė suvirinti vilkiko SCANIA R144L landžeroną. Atsakovas su minėtu pasiūlymu sutiko. Apelianto teigimu, 2010-12-06 automobilį atvaręs V. Ž. nurodė, kurioje vietoje reikia privirinti landžeroną (b. l. 174). Šios aplinkybės įrodo, kas su atsakovu buvo sutarta dėl vienkartinės konkrečios užduoties – vilkiko landžerono pritvirtinimo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių santykių tarpusavio pobūdį, susitarimo esmę, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio SCANIA R144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sutartis, kuri atitiko ne darbo sutarties, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas, o rangos sutarties požymius. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. S. yra vilkiko SCANIA R144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir jis tuo pačiu yra kito savo turto- individualios įmonės „Vip Transport Lmk“ savininkas, kuriai minėtą transporto priemonę išnuomojo. Iš ieškinio turinio, liudytojų parodymų ir derybų tarp šalių eigos matyti, kad tikrasis darbų užsakovas buvo ieškovas M. S., o jo tėvas G. Š. atliko tik organizacinius veiksmus savo sūnaus nurodymu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovas yra tiek sugadinto vilkiko, tiek įmonės, kuriai transporto priemonė buvo išnuomota, savininkas, konstatuoja, kad paties M. S. ar jam priklausančios įmonės pripažinimas ginčijamos rangos sutarties šalimi neturi reikšmės žalos padarymo ir atsakomybės kilimo faktui, minėtas subjektiškumo klausimas yra reikšmingas tik atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareikšti ieškinį atsakovui I. G., kaip asmeniui padariusiam žalą, turėjo teisę tiek ieškovas, kaip sugadinto automobilio savininkas, tiek ieškovui priklausanti individuali įmonė, valdžiusi automobilį nuomos sutarties pagrindu, kurią atstovauti teisę turi jos savininkas, t.y. ieškovas M. S.. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ieškovas, kaip sugadinto turto savininkas. Todėl jam, sutinkamai su nuomos sutarties sąlygomis, turi būti atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, o ne įmonės patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos, išlaidos remontui).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindo

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 172 punkte nustatyta, kad prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalų suvirinimas elektra ir dujomis, darbai su lituojamąja lempa ir t. t.). Taisyklių 178 punkte įtvirtinta, kad, atliekant ugnies darbus, 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Pabrėžtina, kad Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai nustatė, kad gaisras kilo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, atliekant ugnies – suvirinimo darbus. I. G. buvo paskirta bauda pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalį už Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 178 p. pažeidimą (b. l. 12). Atsakovas baudos kvitą pasirašė. Pažymėtina, kad būtent dėl to, kad atsakovas nuoširdžiai gailėjosi, atsakovui buvo paskirta minimali nuobauda- 25 Lt bauda, kurios atsakovas neginčijo ir ją sumokėjo. Taigi, tokiais veiksmais apeliantas iš esmės pripažino, kad jis, atlikdamas suvirinimo darbus, pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad , priešingai apeliantui, rangos pagrindu darbus atliekantis asmuo veikia savo rizika ir todėl tik jis yra atsakingas už darbų saugumą ir jam perduotų įrenginių išsaugojimą. Kaip nustatyta, atsakovas I. G. vilkiko remonto darbus atliko rangos, o ne darbo sutarties pagrindu. Atsakovas, būdamas profesionaliu suvirintoju, atlikdamas suvirinimo darbus pagal užsakovo užduotį civilinės sutarties pagrindu, naudodamas savo darbo įrankius, privalėjo būti atidus, rūpestingas ir užtikrinti priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi. Liudytojo A. Ž. teigimu, jis perspėjo atsakovą, kad, prieš atliekant suvirinimo darbus, reikia išimti iš vilkiko kabinos degias medžiagas, ją išardyti, tinkamai paruošti suvirinimo darbams, tačiau I. G. perspėjimo nepaisė ir atsakė, kad žinąs ką ir kaip reikia daryti (b. l. 208). Apeliantas šių teiginių nepaneigė. Netikėti šio liudytojo parodymais teisinio pagrindo nėra. Pabrėžtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gaisras kilo ne suvirinimo darbų atlikimo vietoje bei buvo sąlygotas kitų nuo virinimo veiksmų nepriklausančių veiksnių. Jis nepaneigė Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010 m. gruodžio 6 d. Akte dėl kilusio gaisro Nr.104, Ignalinos PGT VPPP vyresn. inspektoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime, 2010 m. gruodžio 6 d. baudos kvite nurodytos gaisro kilimo priežasties, padarytų pažeidimų ir nereikalavo skirti ekspertizės gaisro priežąsties kilimui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė vilkiko atsitiktinio, nesusijusio su jo atliekamais suvirinimo darbais, užsidegimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvadas, tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, apelianto profesines savybes, liudytojų parodymus, bei visus pirmiau nurodytus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios isntancijos teismas iš visų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo neatsargiais ir neapdairiais veiksmais padarė ieškovui žalą ir tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pastebėtina, kad atsakovas nekaltinamas, kad gaisras kilo dėl jo tyčinių veiksmų. Priešingai – dėl jo neatsargaus ir nerūpestingo elgesio atliekant suvirinimo darbus kilo gaisras, ko pasėkoje sudegė ieškovui priklausančiam automobiliui ir buvo padaryta žala ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S., perduodamas atsakovui vilkiką remontuoti, taip pat buvo nepakankamai rūpestingas ir sąmoningai rizikavo savo turtu , gaunamomis iš nuomos pajamomis, bei savo verslu ir iš dalies prisiėmė jam priklausančio turto sugadinimo riziką. Ieškovo veiksmai didele apimtimi sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl pagrįstai Ignalinos rajono apylinkės teismas sprendė, kad atlygintinos už transporto priemonės sugadinimą priteistinos žalos dydis mažinamas 50 procentų, t.y. iki 14 176,50 Lt.

Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje dalyje ieškinys atmestinas, tačiau daro išvadą, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas kitais, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindais. Individualios įmonės turtas ir jos savininko turtas, nors į jo sudėtį patenka individuali įmonė, yra įstatymu atskirtas. Taip pat skiriasi jų teisės ir pareigos. Minėta, ieškovas jam priklausantį automobilį buvo išnuomojęs individualiai įmonei. Nuomos sutartyje nustatyta, kad perduodamas tvarkingas automobilis, kurio einamąjį ir kapitalinį remontą atlieka nuomininkas- individuali įmonė savo lėšomis. Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, kaip fizinis asmuo, automobilio savininkas, išlaidas automobilio remontui, arba jo pagerinimą, įrodinėja pateiktais dokumentais. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad beveik visi mokėjimai atlikti po nuomos sutarties pasirašymo, visus mokėjimus be išimties atliko IĮ „Vip transport Lmk“. Jeigu tikėti ieškovu, kad teismui pateiktuose dokumentuose nurodyti darbai atlikti ir juose nurodytos detalės buvo sudėtos/panaudotos , būtent, ieškovui priklausančiam automobiliui, nors tokių įrodymų nėra, darytina išvada, kad individuali įmonė savo lėšomis remontuodama išsinuomotą automobilį, ar jį pagerindama, kaip teigia ieškovas, tokiu būdu vykdė nuomos sutarties sąlygas, nustatančias , būtent, jai(nuomininkei) pareigą atlikti išsinuomoto automobilio einamąjį , kapitalinį remontą ir apmokėti kitas automobilio išlaikymo išlaidas(sutarties 5 ir 6 p). Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių ir nesant nuginčytos nuomos sutarties ar jos kai kurių dalių, ieškovui negali būti priteisti automobilio remonto ar pagerinimo darbai.

Nėra ginčo, jog sugadintas automobilis buvo naudojamas individualios įmonės komercinėje veikloje. Būtent, todėl ieškovui, kaip fiziniam asmeniui- automobilio savininkui pareiškusiam ieškinį, negali būti atlyginamas individualios įmonės negautas pelnas. Ieškovo negautos pajamos galėtų sudaryti jo negautas 50 Lt/mėn nuomos mokestis, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė ir jis nesirėmė sutarties sąlyga, nustatančią nuomos mokesčio mokėjimą bei dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog realiai minėtas sutarties punktas buvo vykdomas, t.y., jog ieškovas gavo sutartą 50 Lt/mėn nuomos mokestį iš individualios įmonės už lapkričio mėnesį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau nurodyta ieškinio dalis pagrįstai atmesta, tačiau dėl to, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į individualios įmonės patirtus netiesioginius nuostolius.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Atsakovas I. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas apelianto naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, neįtraukė 800 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidų. CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad be kita ko prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Bylos šalis, norėdama, kad teismas iš priešingos šalies priteistų ir kitas išlaidas, turi įrodyti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad priteisiamos žalos dydis buvo nustatinėjamas pagal atsakovo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. VER 0314, pripažintina, kad išlaidos patirtos automobiliui įvertinti yra pagrįstos ir turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, Ignalinos rajono apylinkės teismo atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma didinama iki 1 849,72 Lt (2800 Lt x 0,8581 – 552,96 Lt = 1 849,72 Lt).

Aptartais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, padidinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo M. S. atsakovui I. G. nuo 1163,24 Lt iki 1 849,72 Lt .