Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas D. V., kuris nėra turto savininkas, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – statiniai), yra sąžiningai įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. pavasario. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs toliau nurodomas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą.

Kaip nurodė pareiškėjas, statinius apie (duomenys neskelbtini) m. statė jo močiutė V. V., kuri sodyboje gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su tėvu R. V. ir mama S. V. sodyboje gyveno iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. V. iš sodybos išvyko (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo (duomenys neskelbtini) V. V. – (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas yra V. V. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis pareiškėjo gimimo liudijimas ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. V. gimimo įrašas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kada šeimos nariai išvyko iš sodybos, patvirtina Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pateiktos 1986 – 1990 metų asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų (lapų) apie šeimos galvos V. V. ūkinį kiemą kopijos. Minėti dokumentai patvirtina, kad statiniai buvo statomi (duomenys neskelbtini) metais. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad statiniai inventorizuoti (duomenys neskelbtini), buvo priskirti asmeninės nuosavybės fondui, savininkas – V. V., byloje nėra žymų, kad statiniai būtų pripažinti kaip savavališka statyba, todėl nėra pagrindo išvadai, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Be to, iš 2023 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pati valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra registruota Nekilnojamojo turto registre, suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data – (duomenys neskelbtini), kas atitinka Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, kad statiniai inventorizuoti (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad valdoje yra ūkio pastatų ir kiemo statinys. Įrašų apie nuosavybės teisę, kitas daiktines teises nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad nuolat pradėjo sodyboje gyventi nuo (duomenys neskelbtini) m. pavasario, pateikė apmokėjimo už elektros energiją kvitus.

Įvertinus nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjas D. V. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra statinių savininkas.

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Byloje nėra duomenų, kad statiniai būtų sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškime nurodomas nekilnojamasis turtas nėra Utenos rajono savivaldybės administracijos nuosavybė. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registre konkretūs statiniai nėra įregistruoti. Šių aplinkybių pagrindu daroma išvada nesant CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę į statinius įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų įgytas neteisėtai. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik įsitikinus, kad statiniai buvo sukurti teisėtai, t. y. statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau minėta, kad nėra pagrindo išvadai, jog statiniai pastatyti neteisėtai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad statinių valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Nurodytų sąlygų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teismui duoda teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į statinius, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.