Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Sporto paslaugos“, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Sporto paslaugos“ 11 436,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. lapkričio 23 d. tarp paminėtų bylos šalių buvo sudaryta kita Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – abi kartu Sutartys, kiekviena atskirai - Sutartis), pagal kurias ieškovė atsakovei išmokėjo 11 436,58 Eur sumą už neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą už laikotarpį - 2016 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Ieškovė 2018 m. balandžio 24 d. gavo trečiojo asmens Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ pažeidimo tyrimo“ kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi 2016-04-29 Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą, nustatė, kad nebuvo išsaugotos atsakovės sutarčių su vaikų tėvais kopijos (už 2016 metus), todėl Europos socialinio fondo agentūra pradėjo projekto pažeidimo tyrimą. 2018 m. liepos 4 d. Europos socialinio fondo agentūra priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė pažeidimą - trečiajam asmeniui išmokėtų lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, ir priėmė sprendimą – netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis pripažino 13 410,26 Eur sumą. Nurodė, kad esant susidariusiai situacijai, trečiasis asmuo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2018 m. liepos 11 d. prašymu „Dėl projekto „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 16 d. grąžinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 11 436,58 Eur. Pažymėjo, kad siekiant patikrinti, ar projektui skirtos lėšos naudojamos tinkamai, t. y. pagal paskirtį, buvo kreiptasi į atsakovę ir prašoma iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvavusių mokinių sutartis su tėvais, patvirtinančias, kad jų vaikas lankė programą. Iki nurodyto termino ir pakartotinai pareikalavus atsakovė sutarčių nepateikė. Europos socialinio fondo agentūra įvertinusi, kad sutarčių kopijos pateiktos nebuvo, bei kitais būdais projekto dalyvių dalyvavimas projekto veiklose nebuvo patvirtintas, 2018 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą netinkamomis finansuoti pripažinti 11 436,58 Eur atsakovės išlaidų už 2016 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei dėl 11 436,58 Eur skolos priteisimo, kadangi atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti nenustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, o būtent, nėra nustatyta žala (nuostoliai) kilusi ieškovei dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovė nepatyrė jokios objektyvios tiesioginės ar netiesioginės žalos (nuostolių).

3.2. Pažymėjo, kad ieškovė dar 2016 m. atlikusi patikrinimą, turėjo galimybę inicijuoti atsakovei Sutartimis suteiktų lėšų panaudojimo pagal paskirtį pakartotinį patikrinimą ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovė skirtą finansavimą panaudojo ne pagal paskirtį, pati ieškovė, vadovaudamasi savo patikrinimo rezultatais, o ne Europos socialinio fondo agentūros priimtu sprendimu dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręstų apie galimai netinkamą Sutarčių vykdymą iš atsakovės pusės ir paskaičiuoti atsakovės grąžintiną pripažintų netinkamomis finansuoti lėšų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą - ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas tik formaliai pasisakė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nebūtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimų. Nei atsakovė, nei jos atstovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad skirtos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį.

4.2. Netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų suma 11 436,58 Eur pripažintini kaip būsimi nuostoliai, kurie yra realūs, akivaizdūs ir aiškus jų dydis.

4.3. Teismas formaliai pasisakydamas, kad ieškovė pakartotinai nesiėmė iniciatyvos tirti Sutartimis atsakovei skirtų lėšų panaudojimo, neatsižvelgė į ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad siekiant patikrinti, ar projektui skirtos lėšos naudojamos tinkamai, pagal paskirtį, buvo kreiptasi į atsakovę ir prašoma iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti NVS programoje dalyvavusių mokinių sutartis su tėvais arba, jeigu sutartys nebuvo išsaugotos, buvo pasiūlyta pateikti vaikų, lankiusių NVS programą, duomenis. Taip pat teismo posėdžio metu liudytoja S. M. nurodė, kad su atsakove buvo bendradarbiaujama ir prašoma pateikti sutartis, kurios būtų vertinamos ir tikrinamos, tačiau sutarčių pateikta nebuvo.

4.4. Teismas remiasi ir nurodo ieškovo pareigą vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašu, kuris 2016 metais, kai buvo skiriamas finansavimas ir atliekami veiklos patikrinimai, negaliojo.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės pareigą kontroliuoti lėšų panaudojimą pagal paskirtį, rėmėsi vien tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašu.

5.2. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad konstatuodamas ieškovės pareigų pažeidimą kontroliuojant lėšų panaudojimą pirmosios instancijos teismas pacitavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, kuris 2016 m., kai buvo skiriamas finansavimas ir atliekami veiklos patikrinimai, negaliojo, būtų neteisinga. Be to, 2016 metais galiojo kiti teisės aktai. t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), ir Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 1 d. įsakymu, šie teisės aktai taip pat numatė pareigą ieškovei kontroliuoti lėšų skyrimą ir naudojimą.

5.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad ieškovė nepakankamai tinkamai vykdė savo pareigas, todėl ir jai tenka atsakomybė dėl Europos socialinio fondo agentūros priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. 1101 pasekmių, taigi teismas vertino ne tik žalos (nuostolių) pagrįstumą, bet ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, analizavo atsakovės veiksmų teisėtumą/neteisėtumą.

5.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį paremtas ne tik tuo, kad nuostoliai nėra realiai patirti, bet ir tuo, kad pati ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras prašo skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Netinkamomis finansuoti pripažintos 11 436,58 Eur lėšos privalės būti grąžintos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, todėl Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neįrodė patirtos žalos dėl to, kad iki šiol negrąžino netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų.

6.2. Lėšų grąžinimo pareiga Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kyla iš šalių pasirašytos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties įgyvendinant projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Nustatyta, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo lėšų paskirstymo 2016 m. vasario - birželio mėn.“ pakeitimo, atsakovei pagal „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ projektą šiai programai skirta 4 371 Eur. 2016 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo lėšų paskirstymo 2016 m. rugsėjo - gruodžio mėn.“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei skiriamos lėšos sudarė 9 589,18 Eur. Faktiškai išmokėtos lėšos už 2016 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių laikotarpį sudaro 11 436,58 Eur. 2018 m. liepos 4 d. Europos socialinio fondo agentūra priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, tai yra, trečiajam asmeniui išmokėtų lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį, ir priėmė sprendimą – netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis pripažino 13 410,26 Eur sumą. Trečiasis asmuo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2018 m. liepos 11 d. prašymu „Dėl projekto „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 16 d. grąžinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 11 436,58 Eur. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų grąžinimo“ atsakovei nurodyta grąžinti 11 436,58 Eur į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., tačiau atsakovė iki minėto termino lėšų negrąžino. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl šių negrąžintų lėšų priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė.

10. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas tik formaliai pasisakė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nebūtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimų, be to, nei atsakovė, nei jos atstovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad skirtos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Šie argumentai atmestini.

11. Nagrinėjamoje byloj tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

12. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13. Kaip byloje nustatyta, ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2016 m. gegužės 5 d. Jungtinės veiklos partnerystės sutarties įgyvendinant projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ 2.2.3. punkte numatyta, kad ieškovė turi pareigą koordinuoti lėšų, skirtų mokinių ugdymui, pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, panaudojimą ir vykdyti neformaliojo vaikų švietimo programų stebėseną. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 4.3 punktas numato, kad ieškovė turi pareigą kontroliuoti pagal šią sutartį skirtų lėšų tikslinį panaudojimą ir programos vykdymo kokybę: tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 3.3 punkte pažymėta, kad ieškovė turi pareigą tikrinti kaip atsakovė laikosi reikalavimų ir šios sutarties sąlygų, o taip pat kontroliuoti neformalaus vaikų švietimo lėšų tikslinį panaudojimą: Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. V-l „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punkte nustatyta, kad „Savivaldybės naudoja lėšas teisės aktų nustatyta tvarka ir užtikrina šių lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį, vykdo NVS programų įgyvendinimo stebėseną savo nustatyta tvarka, užtikrina programos vykdymo kokybę ir priežiūrą“.

14. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) “Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ sutarties 6.1. p. numatyta, kad projekto vykdytojas (Šiuo atveju trečiasis asmuo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) privalo saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius duomenis ne trumpiau kaip iki Sutarties I priedo 7.2 papunktyje nurodytos datos, t. y. iki 2029 m. gruodžio 31 d.

15. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi minėtose Sutartyse ieškovei numatyta pareiga kontroliuoti kaip įsisavinamos projekto lėšos ir kaip jos naudojamos, taip pat Sutartyse numatyta, kad projekto vykdytojas privalo saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius duomenis ne trumpiau kaip iki Sutarties I priedo 7.2 papunktyje nurodytos datos, t. y. iki 2029 m. gruodžio 31 d.

16. Iš byloje pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 28 d. pažymos Nr. ŠV2-31 matyti, kad ieškovė tikrino kaip naudojamos Projekto lėšos, padarė išvadą, kad Projekto lėšos naudojamos tinkamai, visos lėšos naudojamos programų įgyvendinimui. patikrinimo išvadose, be kita ko, nurodyta, kad visi tikrinti neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjai veda mokinių lankomumo apskaitą, visi neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjai pateikė pasirašytas sutartis su tėvais ir vaikais. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tokias išvadas padarė remdamasi atsakovės pateiktais dokumentais. Taigi atsakovei pateikus dokumentus, ieškovė turėjo pareigą šiuos dokumentus išsaugoti, o jei juos atsakovei grąžino, išsaugoti šių dokumentų kopijas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei atliekant patikrinimą, ir nustačius pažeidimus, jie turėjo būti nurodomi jau patikrinimo 2016 m. spalio 28 d. išvadoje, tačiau ieškovė tokių pažeidimų nenurodė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie pažeidimai buvo.

18. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė ar nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis).

19. Tikėtina, kad praėjus 2 metams po ieškovės 2016 m. atlikto patikrinimo, atsakovė galėjo būti ir neišsaugojusi visų reikiamų dokumentų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė norėjo pateikti ieškovei turimus dokumentus, tačiau ieškovė atsisakė juo tikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytose Sutartyse nėra nustatyta atsakovei pareiga išsaugoti dokumentus ir pateikti neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvavusių mokinių sutartis su tėvais, patvirtinančias, kad jų vaikas lankė programą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė jai Sutartimis priskirtinas lėšų panaudojimo pagal paskirtį patikrinimo pareigas, todėl ir jai tenka atsakomybė dėl Europos socialinio fondo agentūros priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 pasekmių (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Taigi ieškovei neįvykdžius pareigų pagal sutartis ir neginant savo teisių, tai yra, neapskundus Europos socialinio fondo agentūros priimto sprendimo, ieškovei pačiai tenka patirti neigiamas neveikimo pasekmes, o ne siekti būsimus nuostolius prisiteisti iš atsakovės.

21. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad teismo sprendimas neteisėtas ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir nurodė ieškovės pareigą vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašu, kuris 2016 metais, kai buvo skiriamas finansavimas ir atliekami veiklos patikrinimai, negaliojo.

22. Pažymėtina, kad motyvuodamas teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu, tačiau ir šalių sudarytos sutarties, CK nuostatomis. Be to, 2016 metais galiojo kiti teisės aktai. t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu T2-I42 ir Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 1 d. įsakymu, šie teisės aktai taip pat numatė pareigą ieškovei kontroliuoti lėšų skyrimą ir naudojimą. Taigi dėl šio apeliantės nurodyto pažeidimo teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. (CPK 328 straipsnis).

23. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė pagal sutartį turėjo pareigą kontroliuoti lėšų panaudojimą, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko, netikslinga pasisakyti dėl teismo argumento, kad ieškovė realiai nepatyrusi nuostolių neturi teisės į jų atlyginimą.

24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Nustatyta, kad apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovei viešajai įstaigai „Sporto paslaugos“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.