Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2432-835/2016 pagal pareiškėjo D. S. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės atgauti išieškotas lėšas tuo atveju, kai panaikinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį jos buvo išieškotos. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/13/00668. Nurodė, kad vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus apylinkės teismo 2013-03-20 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1411-295/2012, buvo atšauktas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi. Pagal minėtą vykdomąjį raštą iš pareiškėjo buvo išieškota iš viso 94,38 Eur skolos ir vykdymo išlaidų. Atšaukus vykdomąjį raštą, pareiškėjas prašė antstolio grąžinti visas išieškotas lėšas. Tačiau antstolis negrąžino lėšų, motyvuodamas, kad jos buvo išieškotos esant teisėtai išduotam ir pagrįstai vykdomam vykdomajam raštui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Nustatė, kad antstolis tą pačią dieną, gavęs nutartį dėl vykdomojo rašto atšaukimo, surašė 2016 m. kovo 21 d. patvarkymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo bei vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis visus veiksmus atliko pagal CPK 625 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, kad pinigines lėšas grąžinti nėra teisinio pagrindo, kadangi lėšos išieškotos esant teisėtai išduotam ir pagrįstai vykdomam vykdomajam raštui. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties dėl vykdomojo rašto atšaukimo nebuvo areštuotos ir išieškotos jokios lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės įpareigojant antstolį grąžinti visą išieškotą sumą ( 94,38 Eur) su delspinigiais ir bylinėjimosi išlaidomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu 2013 m. kovo 20 d. vykdomuoju raštu Nr. 1-1411-295/2012, areštavo pareiškėjo Alytaus pataisos namuose esančias pareiškėjo lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų. Antstoliui 2015 m. kovo 28 d. pervesta 14,69 Eur ir 0,31 Eur siuntimo išlaidų, 2015 m. kovo 30 d. – 79,69 Eur ir 0,31 Eur siuntimo išlaidų. Tai nurodė Alytaus pataisos namai, tačiau šių duomenų pateikti negali, nes Alytaus pataisos namai šią informaciją vengia duoti pareiškėjui. Antstolis nepagrįstai teigia, kad jam pervesta tik 14,69 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino vykdomąjį dokumentą, konstatavo, kad ta pati bauda išieškoma antstolės E. M. kontoroje. Prašė antstolio grąžinti išieškotas sumas pagal atšauktą vykdomąjį raštą, tačiau antstolis jų negrąžino. Iš antstolio priteistina suma lygi 95 Eur, nuo šios sumos skaičiuotini delspinigiai nuo dienos, kada antstolis nutraukė areštą.Mano, kad patyrė moralinę žalą dėl antstolio veiksmų, kurią vertina 1000 Eur. Būdamas įkalintas, negalėjo už savo lėšas įsigyti būtiniausių reikmenų, dėl ko sumažėjo bendravimas su artimaisiais, pablogėjo gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko dėl skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties. Iš 2016 m. balandžio 19 d. skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, prašo grąžinti pagal panaikintą vykdomąjį dokumentą antstolio išieškotas lėšas. Taigi, nors reikalavimas dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo tiesiogiai nenurodytas, iš skundo matyti, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas grąžinti antstolio išieškotas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose, t.y. tikrinamas pareiškėjo skundžiamos 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi reikalavimai dėl delspinigių priteisimo ir dėl moralinės žalos atlyginimo iš antstolio nenagrinėjami, kadangi tokie reikalavimai nebuvo keliami pareiškėjo 2016-04-19 skunde dėl antstolio veiksmų, o reikalavimas priteisti delspinigius iš antstolio nėra susijęs su reikalavimu grąžinti išieškotas sumas ( b.l. 2) ( CPK 312 straipsnis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00668 medžiagos nustatyta, kad antstolis S. V. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/212 dėl 1950 Lt (564,76 Eur) išieškojimo iš skolininko D. S. (apelianto) išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymu antstolis areštavo 1950 Lt skolos, 636,54 Lt (184,35 Eur) vykdymo išlaidų, iš viso 2586,54 Lt (749,11 Eur) sumą, esančią apelianto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo. 2015 m. gegužės 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu nustatė, kad antstolis išieškojo 94,38 Eur, šią sumą paskirstė taip: išieškotojui 14,33 Eur skolos ir 28,02 Eur vykdymo išlaidų (išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos), antstoliui - papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus (49,03 Eur) ir 3 Eur atlygis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi dėl vykdomojo rašto atšaukimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1411-295/2012 atšaukė antstolio S. V. vykdomą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/2012. Šios nutarties pagrindu, antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. kovo 21 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui. Civilinio proceso kodekse atskirai nėra reglamentuotas atvejis, kai vykdomasis raštas atšaukiamas. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija) ( CPK 3 straipsnio 6 dalis). 2016 m. kovo 21 d. patvarkymu antstolis užbaigdamas vykdomąją bylą, nepagrįstai vadovavosi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą turėjo vadovautis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal atšauktą 2013 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/2012 išieškotų piniginių lėšų grąžinimui nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-1411-295/2012 motyvuojamąją dalį (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas), dėl ko padarė neteisingą išvadą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1411-295/2012, kuria atšaukė antstolio S. V. vykdomą 2013 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/2012, konstatavo, kad dėl tos pačios baudos išieškojimo iš pareiškėjo yra išduoti du vykdomieji raštai: vieną 2010 m. sausio 28 d. išdavė Akmenės rajono apylinkės teismas, o kitą 2013 m. kovo 20 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Atšaukdamas vykdomąjį raštą Vilniaus apylinkės teismas nurodė, kad nėra tikslinga vykdyti abu vykdomuosius raštus, nes būtų pažeistos nuteistojo (apelianto) teisės ir jam paskirta bauda būtų išieškota du kartus. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismo išduotas 2010 m. sausio 28 d. vykdomasis raštas Nr. 1-123-672/2009 yra išsiųstas vykdyti antstolei E. M. ir bylos nagrinėjimo dieną nėra grąžintas, t. y. šiuo metu vykdomas. Vadinasi, antstoliui 2016 m. kovo 21 d. užbaigus vykdomąją bylą pagal 2013 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/2012, iki tol iš skolininko ta pati bauda paraleliai buvo išieškoma dviejų antstolių dviejose vykdomosiose bylose. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui turi būti grąžinta pagal atšauktą vykdomąjį raštą Nr. 1-1411-295/2012 išieškota bauda, kadangi ši bauda išieškotina kitoje vykdomoje byloje pagal 2010 m. sausio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-123-672/2009 (CPK 647, 185 straipsniai). Toks aiškinimas nepažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principo, vykdo socialinį teisingumą. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1411-295/2012 nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi apeliantui paskirtą 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą sumažino iki 9 MGL (342 Eur) dydžio baudos, todėl klausimus, susijusius su apeliantui paskirtos baudos išieškojimu ir vykdomojo rašto pakeitimu turi spręsti Akmenės rajono apylinkės teismas.Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ( CPK 609 straipsnio 2 dalis), patvirtinta Lietuvos respublikos teisingumo ministro įsakymu 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352. Pažymėtina, kad nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei Civilinio proceso kodekse atskirai nėra aptarta, kokias teisines pasekmes sukelia vykdomojo rašto atšaukimas, todėl taikytinos nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo dokumento panaikinimo atvejį.Sprendžiant dėl išieškotų lėšų vykdymo išlaidoms padengti grąžinimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliantui nėra grąžintinos, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Nustatyta, kad antstolis iš apelianto vykdymo išlaidoms išieškojo 80,05 Eur (28,02+49,03+3). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kad patirtos vykdymo išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos, ginčijo tik jų išieškojimo faktą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės, eilutėje Nr. 2 nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais (išieškant nuo 2,9 iki 14,48 Eur vykdymo išlaidas sudaro 16 Eur būtinos išlaidos ir 20 Eur atlygis antstoliui), ir apeliantui nenurodžius argumentų dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos neteisingai ir nėra pagrindo grąžinti išieškotas vykdymo išlaidas skolininkui. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies: įpareigoti antstolį S. V. grąžinti pareiškėjui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,33 Eur ( keturiolika eurų ir 33 ct), išieškotų vykdomojoje byloje Nr. 0127/13/00668.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.