- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2554-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03991-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ir atsakovo V. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, trečiasis asmuo - I. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2022 m. rugsėjo 7 d. gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, taikos sutarties tvirtinimo klausimą prašo spręsti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkino. Patvirtino ieškovės N. P. ir atsakovo V. P. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-8333-842/2022 šalių pasirašyto turinio:
„Šalys, N. P. (toliau - ieškovė), ir V. P. (toliau - atsakovas), sudarė šią taikos sutartį, siekdamos taikiai baigti ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8333-842/2022 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Šalys susitarė:
Remiantis LR CPK 140 str. 3 d., 4 d., nuostatomis, baigti civilinę bylą Nr. e2-8333-842/2022 žemiau nurodytomis sąlygomis:
1. Šalys sutaria padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26634-1045/2017 D. P., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo V. P. išlaikymą po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisiant iš atsakovo V. P., išlaikymą dukrai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę N. P..
2. Šalys sutaria padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26634-1045/2017 M. P., gim. 2015 m. gruodžio 18 d., priteistą iš atsakovo V. P., išlaikymą po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisiant iš atsakovo V. P., išlaikymą sūnui M. P., gim. 2015 m. gruodžio 18 d., po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę N. P..
3. Kiekviena šalis pati padengia visas savo bylinėjimosi bei kitas išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2-8333-842/2022, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jei tokių būtų, apmoka Šalys lygiomis dalimis.
4. Šalys prašo civilinę bylą Nr. e2-8333-842/2022 nutraukti.
5. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos šios Taikos sutarties sudarymo ir jos
patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Įsigaliojus šią Taikos sutartį patvirtinančiam (-iai) teismo sprendimui (nutarčiai), ši Taikos sutartis Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu.
6. Ši taikos sutartis surašyta dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai Šaliai. Skenuotas taikos sutarties variantas pateikiamas Teismui.“
Civilinę bylą Nr. e2-8333-842/2022 nutraukė. Priteisė valstybei iš atsakovo V. P., 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės N. P. ir atsakovo V. P. po 13,44 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad I. P. ir atsakovo V. P. sūnui I. P. nustatytas 434,43 Eur / mėn. išlaikymo dydis iki sūnaus pilnametystės (patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45462-127/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26634-1045/2017 nutraukdamas šalių santuoką šalių vaikams D. P. ir M. P. išlaikymą iš V. P. nustatė po 150 Eur / mėn. iki kiekvieno iki vaikų pilnametystės.
4. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tik po 70 Eur kiekvienam. Šalių vaikams sutartas išlaikymo dydis nėra didesnis nei trečiojo asmens ir atsakovo sūnui. Be to, prieš apsispręsdamas susilaukti daugiau vaikų kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes juos tinkamai išlaikyti bei vykdyti savo jau prisiimtus finansinius įsipareigojimu, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad išlaikymas I. P. galėtų būti sumažintas. Taip pat nėra duomenų, kad 434,43 Eur / mėn. išlaikymas I. P. būtų per mažas.
5. Teismas konstatavo, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Trečiasis asmuo (apeliantė) I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimo dėl prašymo patvirtinti taikos sutartį išsprendimui bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui yra nesuderinama su kreditoriaus interesais, todėl negali būti patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą objektyviai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas ar atsakovo prisiimami nauji įsipareigojimai yra suderinami su kreditorių interesais, ar kreditorių interesai nebus pažeisti, ar nebus pažeisti dar labiau nei buvo pažeidinėjami iki taikos sutarties sudarymo. Tuo tarpu, teismas spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties turinio (ne)prieštaravimo viešajam interesui vertino pavienius įrodymus ir nesigilino į eilę reikšmingų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų.
6.2. Atsakovas ne tik turi prievoles nepilnamečio vaiko I. P. atžvilgiu, bet ir ilgą laiką prievolių tinkamai nevykdo, tuo pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir interesus gauti nustatyto dydžio išlaikymą. Atsakovas turėdamas pareigą mokėti 434,43 Eur išlaikymą, kuris kas metus indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, nuo 2021 m. balandžio mėnesio moka (perveda jo darbovietės ir antstolis) tik apie 187 Eur ir tai yra mažesnis išlaikymas, nei atsakovas ir ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. taikos sutartimi susitarė dėl išlaikymo dydžio jų bendriems nepilnamečiams vaikams. Taigi, sūnus 2014 m. lapkričio 3 d. patvirtintą taikos sutartimi 434,43 Eur išlaikymą iš atsakovo ilgą laiką negauna. Be to, atsakovas teigė, jog jo turtinė padėtis jam neleidžia teikti nustatyto dydžio išlaikymo sūnui, o tai reiškia, kad bet kokie nauji įsipareigojimai dar labiau mažina atsakovo mokumą ir galimybes tinkamai vykdyti prievoles.
6.3. Apeliantė pažymi, kad atsakovo įsiskolinimas sūnui sudaro apie 4 744,41 Eur ir kas mėnesį įsiskolinimas didėja. Pasak pačios ieškovės, atsakovas jų nepilnamečiams vaikams taip pat yra skolingas apie 4 000 Eur. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kuriais remiantis teismas galėjo daryti išvadą, jog atsakovui prisiėmus naujus (didesnius) įsipareigojimus kitiems nepilnamečiams vaikams, prievolės nepilnamečiui sūnui I. P. bus vykdomos tinkamai. Priešingai, atsakovui prisiimant naujus (didesnius įsipareigojimus), įvertinus atsakovo deklaruojamą turtinę padėtį (gaunamas pajamas) buvo daugiau nei akivaizdu, jog nepilnamečio vaiko I. P. kaip kreditoriaus interesai bus ir toliau pažeidinėjami. Atsakovo galimybės po 2022 m. rugsėjo 6 d. taikos sutarties sudarymo tinkamai vykdyti įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, padengti susidariusį įsiskolinimą turėtų dar labiau sumažėti. Be to, šios aplinkybės patvirtina ir realią grėsmę, jog dėl atsakovo prisiimtų naujų įsipareigojimų, nepilnametis vaikas I. P. gaus dar mažesnį išlaikymą nei 187 Eur. Apeliantės nuomone, teismas nesigilino ir nevertino ar atsakovas turi finansines galimybes prisiimti didesnius įsipareigojimus ir juos vykdyti nepažeidžiant kitų turimų kreditorių teisių ir interesų.
6.4. Apeliantės nuomone, šalių sudaryta 2022 m. rugsėjo 6 d. taikos sutartis pažeidžia viešą interesą, kuris yra susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko I. P. teisėmis ir interesais, nes atsakovo ir ieškovės nepilnamečių vaikų interesai susiję su tinkamo išlaikymo gavimu iki pilnametystės atsakovo jau yra užtikrinti, t. y. nepilnamečiams vaikams D. P. ir M. P. 2016 m. birželio 20 d. atsakovas padovanojo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl net ir teismui atsisakius patvirtinti 2022 m. rugsėjo 6 d. taikos sutartį, viešasis interesas nepilnamečių vaikų D. P. ir M. P. atžvilgiu nebūtų pažeisti.
6.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog apeliantė buvo tinkamai informuota apie pareiškėjų iškeltą santuokos nutraukimo bylą. Atsakovas dar 2014 m. lapkričio 7 d. buvo informuotas, jog apeliantės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau, atsakovas ir ieškovė veikdami nesąžiningai dokumentus siuntė senu adresu (duomenys neskelbtini), nors žinojo, jog apeliantė šiuo adresu negyvena. Apeliantė apie minėtą bylą sužinojo po to kai sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, todėl galimybės ginti nepilnamečio vaiko I. P. teises ir interesus buvo apribotos.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, įvertino taikos sutarties sąlygas atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Be to, teismas patikrino tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka proceso įstatyme nutarčiai nustatytus bendruosius reikalavimus, nutartis yra aiški, suprantama ir motyvuota. Teismas prieš priimdamas nutartį įvertino absoliučiai visas byloje tiek šalių, tiek trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, kad trečiasis asmuo nesutinka, kad taikos sutartis būtų tvirtinama.
7.2. Trečiojo asmens nesutikimas su tuo, kad būtų patvirtinta taikos sutartis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia šalių nepilnamečių vaikų teisę į tinkamo dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą priimdamas skundžiamą nutartį, jog šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tik po 70 Eur kiekvienam; šalių vaikams sutartas išlaikymo dydis nėra didesnis nei trečiojo asmens ir atsakovo sūnui, be to, prieš apsispręsdamas susilaukti daugiau vaikų kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes juos tinkamai išlaikyti bei vykdyti savo jau prisiimtus finansinius įsipareigojimu, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad išlaikymas I. P. galėtų būti sumažintas; taip pat nėra duomenų, kad 434,43 Eur / mėn. išlaikymas I. P. būtų per mažas. Taigi, teismas išsamiai išanalizavęs bylos dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad išlaikymas I. P. galėtų būti sumažintas.
7.3. Teismas pirmiausia gina nepilnamečių interesus, o ne suaugusių jų tėvų interesus. Tėvai turi imtis visų priemonių, kad tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šalių sudaryta taikos sutartis išlaiko pusiausvyrą tarp nepilnamečių vaikų interesų, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, „šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tik po septyniasdešimt eurų kiekvienam. Šalių vaikams sutartas išlaikymo dydis nėra didesnis nei trečiojo asmens ir atsakovo sūnui“.
7.4. Atsakovas pažymi, jog sutiko sudaryti taikos sutartį, nes: išlaikymas nepilnamečiams vaikams padidinamas neženkliai ir padidintas išlaikymas nesiekia net pusės minimalios algos; 2017 metų, kai buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai, praėjo jau 5 metai, kilo minimali mėnesinė alga, pragyvenimo lygis, augant dukrai didėjo ir jos poreikiai, buvo tikimybė, kad teismas ieškovės ieškinį tenkins visiškai arba bent jau iš dalies ir reikės padengti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas; ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos nutartį, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, nukentėtų tik nepilnamečių vaikų interesai.
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens I. P. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Ieškovė pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas atsakovo bei ieškovės nepilnamečių vaikų D. P. ir M. P. išlaikymo dydžio klausimas, o ne atsakovo ir trečiojo asmens vaiko I. P. išlaikymo klausimas. Tad D. P. ir M. P. išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas, todėl būtent tėvai (šiuo atveju atsakovas ir ieškovė, o ne trečiasis asmuo) galėjo spręsti dėl D. P. ir M. P. išlaikymo padidinimo ir atitinkamai sudaryti taikos sutartį.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog padidinus išlaikymą atsakovo nepilnamečiams vaikams D. P. ir M. P. iki 220 Eur kas mėnesį, pažeidžiami I. P. interesai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tik po 70 Eur kiekvienam. Ieškovės ir atsakovo vaikams D. P. ir M. P. sutartas išlaikymo dydis nėra didesnis nei trečiojo asmens ir atsakovo sūnui I. P.. Priešingai, D. P. ir M. P. taikos sutartimi buvo nustatytas tik 220 Eur mėnesinis išlaikymo dydis, kai tuo tarpu I. P. yra nustatytas 434,43 Eur mėnesinis išlaikymo dydis. Taigi, apeliantės sūnui I. P. yra nustatytas vos ne du kartus didesnis išlaikymo dydis, nei taikos sutartimi nustatytas išlaikymo dydis kitiems atsakovo vaikams – D. P. ir M. P..
8.3. Apeliantės nurodyta aplinkybė apie tai, kad šiuo metu yra neva susidaręs išlaikymo įsiskolinimas I. P., nereiškia, jog atsakovas neturi prievolės išlaikyti kitus savo vaikus (D. P. ir M. P.), teikiant išlaikymą atsižvelgiant į jų padidėjusius poreikius. Kitaip tariant, sunki atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus bei nepaneigia padidėjusių D. P. ir M. P. poreikių egzistavimo.
8.4. Taikos sutarties sudarymas yra naudingas tiek atsakovui, tiek trečiojo asmens bei atsakovo sūnui I. P., kadangi taikos sutartimi buvo susitarta dėl mažesnio išlaikymo teikimo nei buvo prašoma priteisti byloje paduotu ieškiniu, t. y. byloje paduotu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo D. P. priteisti 255 Eur, o M. P. 245 Eur, tačiau taikos sutartimi šalys susitarė, jog išlaikymas D. P. ir M. P. bus padidintas tik iki 220 Eur.
8.5. Apeliantė skunde visiškai nepagrįstai, iškraipydamas faktinę situaciją nurodo, jog D. P. ir M. P. tinkamas išlaikymas jau yra užtikrintas 2016 m. birželio 20 d. padovanotu nekilnojamuoju turtu, po 1?2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai, jog atsakovas savo vaikams D. P. ir M. P. 2016 m. birželio 20 d. padovanojo nekilnojamąjį turtą nereiškia, jog D. P. ir M. P. nustatyta išlaikymo formą yra išlaikymas turtu. Iš tikrųjų D. P. ir M. P. nustatyta išlaikymo forma yra išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ne nekilnojamuoju turtu. Analogiškas išlaikymas numatytas ir sūnui M. P..
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo apie ieškovės ir atsakovo iškeltą santuokos nutraukimo bylą tinkamai informuota, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagrindo abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, kuria sūnui I. P. nustatytas 434,43 Eur per mėnesį išlaikymo dydis iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nutraukdamas šalių santuoką šalių vaikams D. P. ir M. P. išlaikymą iš atsakovo nustatė po 150 Eur per mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Teisme 2022 m. rugsėjo 7 d. gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas
12. Apeliantės teigimu, taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui yra nesuderinama su kreditoriaus interesais, todėl negali būti patvirtinta. Pasak apeliantės, byloje nebuvo surinkta duomenų, kuriais remiantis teismas galėjo daryti išvadą, jog atsakovui prisiėmus naujus (didesnius) įsipareigojimus kitiems nepilnamečiams vaikams, prievolės nepilnamečiui sūnui I. P. bus vykdomos tinkamai. Priešingai, atsakovui prisiimant naujus (didesnius įsipareigojimus), įvertinus atsakovo deklaruojamą turtinę padėtį (gaunamas pajamas) buvo daugiau nei akivaizdu, jog nepilnamečio vaiko I. P. kaip kreditoriaus interesai bus ir toliau pažeidinėjami. Apeliantės nuomone, teismas nesigilino ir nevertino ar atsakovas turi finansines galimybes prisiimti didesnius įsipareigojimus ir juos vykdyti nepažeidžiant kitų turimų kreditorių teisių ir interesų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo sutikti su atskirajame skunde trečiojo asmens I. P. dėstoma pozicija.
14. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi įvertinti ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties turinio (ne)prieštaravimo viešajam interesui vertino pavienius įrodymus ir nesigilino į eilę reikšmingų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino visas tiek šalių, tiek trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes, taip pat ir tai, jog trečiasis asmuo nesutinka, kad taikos sutartis būtų tvirtinama. Teismas savo išvadas dėl trečiojo asmens pateiktų argumentų padarė įvertinęs įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
16. Apeliantės nuomone, šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešą interesą, kuris yra susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko I. P. teisėmis ir interesais. Apeliantė nurodo, kad teismas nesigilino ir nevertino ar atsakovas turi finansines galimybes prisiimti didesnius įsipareigojimus ir juos vykdyti nepažeidžiant kitų turimų kreditorių teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai turi imtis visų priemonių teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Nustatyta, kad šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tik po 70 Eur kiekvienam. Taigi, šalių vaikams sutartas išlaikymo dydis yra po 220 Eur kas mėnesį ir jis nėra didesnis nei trečiojo asmens ir atsakovo sūnui nustatytas išlaikymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo metu išlaikymas I. P. galėtų būti sumažintas ar būtų per mažas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog taikos sutartimi sutartas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, pažeidžia nepilnamečio vaiko I. P. teises ir interesus. Be to, atsakovas turi pareigą visiems nepilnamečiams vaikams teikti tinkamą išlaikymą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką prievolių tinkamai nevykdo, nepilnametis vaikas I. P. taikos sutartimi sutartą išlaikymą negauna, todėl yra susidaręs įsiskolinimas, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas neturi prievolės išlaikyti kitus savo nepilnamečius vaikus ir neteikti tinkamo išlaikymo padidėjus vaikų poreikiams.
17. Apeliantė nurodo, kad atsakovo ir ieškovės nepilnamečių vaikų interesai susiję su tinkamo išlaikymo gavimu iki pilnametystės atsakovo jau yra užtikrinti, t. y. nepilnamečiams vaikams D. P. ir M. P. 2016 m. birželio 20 d. atsakovas padovanojo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešą interesą, kuris yra susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko I. P. teisėmis ir interesais. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nutraukdamas šalių santuoką šalių vaikams D. P. ir M. P. išlaikymą iš atsakovo nustatė po 150 Eur per mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Taigi, nepilnamečiams vaikams nustatyta išlaikymo forma yra išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis o ne išlaikymas turtu. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo ir ieškovės nepilnamečių vaikų interesai susiję su tinkamo išlaikymo gavimu iki pilnametystės atsakovo jau yra užtikrinti.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atskirąjį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė patyrė 580,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 numatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
trečiojo asmens I. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 580,80 Eur N. P., a.k. (duomenys neskelbtini)