Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-1812-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-22Šiaulių apygardos teismas
  3. T-1812-946/2018Nutartis · 2018-08-23Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
T-1812-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00148-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-1812-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00148-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu Nr. 95-186 nutarta taikyti nuteistajam M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 34 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas – nebaustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

M. S. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, kaltę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teismas taip pat vertina tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi užsienyje, dėl ko laisvės atėmimo bausmę pradėjo vykdyti tik nuo 2018 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą be specialybės, todėl konkrečios profesinės kvalifikacijos neturėjimas gali apsunkinti nuteistojo įsiliejimą į darbo rinką laisvėje. Nuteistasis laisvėje dažniausiai dirbdavo ir piniginių lėšų pragyvenimui užtekdavo, tačiau būdavo ir finansinių lėšų trūkumo laikotarpių, kas turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, dirbti atsisakė, įsidarbino tik 2018 m. kovo 9 d. Nuteistojo pataisos namuose niekas nelanko, su artimaisiais jis bendrauja laiškais, kas socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė įkalbėtas narkotines medžiagas vartojančių pažįstamų asmenų, kas socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta kaip galimas nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Be to, nuteistasis laisvėje sistemingai vartodavo narkotines medžiagas (amfetaminą), tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nelaiko probleminiu. Nors nuteistasis socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra artima vidutinei (34 balai), išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: teisės pažeidimai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; socialiniai ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-186 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-186 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis