Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. skirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. S. skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. S. ir A. B., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė 5,816 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-06-11, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 30 litų pardavė J. S. dalį neteisėtai laikomos – 0,022 g psichotropinės medžiagos amfetamino, o likusią dalį – 5,794 g psichotropinės medžiagos amfetamino toliau neteisėtai, turint tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2014 m. birželio 12 d. 1.11 val., kratos metu, 5,794 g psichotropinės medžiagos amfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2014 m. birželio 12 d. 1.11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 50 litų banknotą, kurio serijos numeris AH2334607, kol kratos metu netikri pinigai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. S. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių (BK 213 str. 1 d.), kita – sunkių (BK 260 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms. Dėl to ginčo byloje ir nėra. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad M. S. nusikalto būdamas neteistas (2 t., 32 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 36–37 b. l.), dirbantis (3 t., 38 b. l.), bet atsižvelgdamas į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, skyrė M. S. už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, minimalias, tačiau realias laisvės atėmimo bausmes. Taigi, apylinkės teismas nuosprendžio priėmimo metu, kai dar nebuvo įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio redakcija, įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. už nusikaltimų padarymą skirtinos minimalios trukmės realios laisvės atėmimo bausmės.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas ir anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su M. S. padarytais nusikaltimais, jo asmenį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis, bei į 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusią naują BK 75 straipsnio redakciją (Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23), kuri leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiame kontekste pažymima tai, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tada, kai nusikalstamą veiką padaro jaunas žmogus dėl savo nepakankamos brandos ir nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paliekant apylinkės teismo jam skirtą galutinę laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, tačiau maksimaliam laikotarpiui atidedant jos vykdymą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, ir nustatant pareigas – tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėlto neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, M. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. S. paskirti 100 (vieno šimto) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vienerių metų terminą jiems atlikti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.