- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- e2-13-434/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00562-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Advokatai
- Nona Pulokienė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui A. Č. ir,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu bei teismo posėdyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9267,84 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodydama, kad 2009-02-20 d. ji atsakovui perdavė prašomą priteisti sumą, kurią jam paskolino, jog šis įsigytų savo gyvenamą plotą, nes norėjo, kad jis po skyrybų kuo greičiau išsikeltų iš jai nuosavybės teise priklausančių namų. Kadangi netinkamai surašė paskolos raštelį ir teismas šių pinigų jai nepriteisė, prašo iš atsakovo šią sumą priteisti, nes jis ją įgijo be teisinio pagrindo ir praturtėjo nesąžiningai jos sąskaita. Nesutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad šie pinigai buvo kompensacija už jos turto pagerinimą, nes atsakovas jai priklausančios namo dalies nepagerino, padėjo statyti tik garažą. Esminiai jai priklausančios namo dalies pagerinimai buvo vykdomai nuo 2005 m., kai buvo tvarkoma centrinė šildymo sistema, šildymo katilas, atskirai įrengta kanalizacija, elektra, tačiau atsakovas prie šių darbų neprisidėjo, nes tuo metu jie jau kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Šiems darbams atlikti ji pati buvo pasiėmusi kreditus, apie kuriuos atsakovas nežinojo. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo paaiškinimu, jis nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi raštelyje nurodytą sumą tuo metu iš ieškovės jis gavo kaip kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausiusios namo dalies pagerinimus, kuriuos jis atliko tuo metu, kai ilgus metus gyveno santuokoje. Todėl rašteliu ir patvirtino, kad tą sumą iš ieškovės gavo. Tuos metus, kai su ieškove gyveno kartu, savo lėšomis ir jėgomis tvarkė namus juos remontuodamas, sudėdamas grindis, išklijuodamas plytelėmis, sutvarkydamas balkoną, pakeisdamas rūsyje duris, sutvarkydamas virtuvę, laiptinę, įstatydamas laiptinėje turėklus. Be to, gyvenant santuokoje savo jėgomis pastatė dar vieną garažą. Kadangi po skyrybų iš namų išėjo kaip stovi, todėl ir buvo sutarta tokia suma kaip kompensacija ir tai buvo žodinis susitarimas. Kad ši suma būtų įtraukta į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenorėjo pati ieškovė. Dėl to prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-02-20 d. atsakovas gavo iš ieškovės 9267,84 Eur (32000 Lt). Ginčo byloje dėl to nėra.
Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, kokiu pagrindu šie pinigai buvo perduoti atsakovui. Tiek ankstesnėje, jau išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, teigia tuos pinigus atsakovui paskolinusi, kad jis kuo greičiau išsikeltų iš jai priklausančio gyvenamojo namo. Tuo tarpu atsakovas tiek jau išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje neigia skolinęsis pinigus iš ieškovas, o teigia juos gavęs kaip kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės priklausančio turto pagerinimą per visus jų bendro gyvenimo metus. Kad ginčo pinigai nebuvo paskola, nustatyta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015-03-16 d. sprendimu.
Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu buvo nutraukta A. Č. ir L. Č. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą (b. l. 23, 28). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kito, sutartyje nurodyto turto, L. Č. asmeninės nuosavybės buvo palikta 50/100 dalių gyvenamojo namo bei kiti statiniai, es. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Atsakovo paaiškinimus bei liudytojų A. B., A. Č. ir V. D. parodymus apie tai, kad atsakovas savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie ieškovei priklausančios turto dallies pagerinimo, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo L. Č., šalims gyvenant santuokoje, padidino 21,97 kv. m naudingą plotą gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (prijungtos civ.b. l. 23-24, 29-33). Iš šios sutarties matyti, kad leidimas šiems padidinimams taip pat buvo išduotas jau šalims gyvenant santuokoje, t.y. 1987 m. Atsakovo argumentus ir liudytojų A. B., V. D. parodymus apie tai, kad jis šioje namų valdoje pastatė garažą, taip pat patvirtina rašytiniai duomenys (prijungtos civ. b.l..30-33), iš kurių matyti, kad garažas 2G1p buvo pradėtas ir baigtas statyti 1987 m., t.y. šalims gyvenant santuokoje. Tai patvirtina ir atsakovo teismui pateikti dokumentai apie statybinių medžiagų pirkimą (b.l.49-50). Kadangi santuokos nutraukimo sutartimi šis turtas liko ieškovei L. Č., todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą tarp šalių buvus taikiam susitarimui dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui už ieškovės asmeninio turto pagerinimą ir šio susitarimo neįtraukus į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.117 str. 3 d.). Atsakovas A. Č. teismui tiek pirmojoje jau išnagrinėtoje byloje, tiek šiame teismo posėdyje nuosekliai teigė, jog ieškovė jam sumokėjo piniginę kompensaciją už jai atitekusio turto pagerinimą, t.y. nurodė gautų lėšų pagrindą – ir nors ankstesnėje byloje atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs dar ir tai, jog į šią sumą įėjo ir ieškovės banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų pasidalijimo patvirtinimas, tačiau iš esmės jis nuosekliai visa laiką teigia, jog gautos lėšos yra santuokos metu įgyto šalių turto pasidalijimo patvirtinimas (b. l. 18-21, 42, 48-49, 91-92). Tai, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtraukta visa tai, kas numatyta įstatyme, patvirtina ir tai, kad šalys teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad kreditorių neturi, kai tuo tarpu šiame teismo posėdyje ieškovė teismui pateikė kreditavimo sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovės pasiimto 4000 Lt (apie kurio paėmimą atsakovas nežinojo) kredito grąžinimo terminas yra 2008-11-30. Taigi visi šie virš byloje nustatyti duomenys paneigia ieškovės paaiškinimus ir liud. jos brolio Ž. K. parodymus apie tai, kad atsakovas per visą santuokoje išgyventą laiką niekuo neprisidėjo prie ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto pagerinimo. Teismo posėdyje ieškovės pateikti dokumentai (b.l.30, 45-47) nepatvirtina jos argumentų apie langų, radiatorių ir kitų statybinių medžiagų įsigijimą, kadangi juose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent ieškovė yra jų užsakovė ir įgijėja, gi priešingai, iš sąskaitos (b.l.30) matyti, kad joje nurodytas prekes priėmė liud. Ž. K.. Dėl ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji ginčo sumą atsakovui paskolino todėl, kad jis galėtų įsigyti kitą gyvenamą būstą ir greičiau išsikraustytų iš jai priklausančios namo dalies, teismas nebepasisako, kadangi ši aplinkybė buvo ištirta ir išnagrinėta bei teisiškai įvertinta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos 2015-03-16 d. teismo sprendimu.
Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.
Tuo būdu, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo, santuokos metu pagerinus ieškovės asmeninį turtą ir tai reiškia, kad ginčo sumą atsakovas gavo esant teisiniam pagrindui, todėl nėra būtinosios teisinės sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, dėl ko ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str. 1 d.). Iš ieškovės taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
Nusprendžia:
I. L. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. Č., a.k(duomenys neskelbtini) 400 Eur atsakovui A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės L. Č., a.k(duomenys neskelbtini) 16 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.