Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1048-1078/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-24
Bylos Nr.
II-1048-1078/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01020-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
D. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1048-1078/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01020-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R.,dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-8713-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8713-2025 D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda už tai, jog jis 2024 m. gruodžio 31 d., 13.58 val., Sodų g. 20B, vairuodamas transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą.

Šalies argumentai

D. R. (toliau – ir Pareiškėjas) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog neteisingai yra nurodyta padaryto administracinio nusižengimo padarymo vieta – Sodų g. 22, o realūs šioje vietoje adresai yra Sodų g. 18 bei Sodų g. 20; nėra draudžiamųjų kelio ženklų sustoti ir stovėti, tik pėsčiųjų tako ženklas; panašių į šaligatvio plytelių danga nėra šaligatvis pagal KET, tai yra komercinės paskirties teritorija; užfiksuotoje nuotraukoje nėra stovėjimo, kadangi vairuotojas yra akivaizdžiai išlipęs prie automobilio; Institucijos protokolas ir nutarimas yra surašytas su klaidomis.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog padaryto nusižengimo vieta yra susieta su artimiausiai esančio objekto adresu, todėl nurodyta aplinkybė, jog galimai neteisingai nurodytas nusižengimo adresas, nėra teisiškai reikšminga tinkamam jo nusižengimo kvalifikavimui. Byloje pateiktose nuotraukose nusižengimo padarymo vieta yra aiškiai matoma. Vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis, yra šaligatvis ir atlieka šaligatvio funkciją, nusižengimo padarymo vietoje nėra ženklinimo, kuris žymėtų transporto priemonių stovėjimo vietą, o motorines transporto priemones leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, be to, netoli nusižengimo padarymo vietos, šalia šaligatvio, yra pastatytas ženklas 412 – Pėsčiųjų takas, kuris reiškia, jog takas skirtas tik pėstiesiems.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas D. R. nurodė, kad administracinio nusižengimo adresas nurodytas neteisingai, o tai esą esminis pažeidimas, taip pat tiek surašytas protokolas, tiek nutarimas yra su klaidomis. Jis pabrėžė, kad šiuo atveju buvo sustojimas, o ne stovėjimas, nes automobilis buvo su avariniu ženklu ir vairuotojas buvo šalia. Jis pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kaip atrodo Sodų g. 22 Vilniuje, ir kaip kiti automobiliai važiuoja. Taip pat D. R. atkreipė dėmesį į nuotrauką, kurioje, jo teigimu, klaidingai galima nustatyti, per kur įvažiavo automobilis. Jis pabrėžė, kad pėsčiųjų takas turėtų būti ne platesnis nei 3 metrai, o jeigu komerciniam transportui būtų draudžiama įvažiuoti, turėtų būti papildomas ženklas. Jo nuomone, per minėtą vietą važiuoja visas transportas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepimą atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi, šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas nesilaikant reikalavimų.

KET 150.5 punkte nurodoma, jog yra draudžiama sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Saugaus eismo automobiliais keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 punkte numatyta, jog šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.

Iš teismui pateikto Pareiškėjo skundo matyti, jog D. R. neginčija, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku bei vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su tuo, jog jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje su minėtu automobiliu buvo sustojęs ir stovėjo, taip pat nesutinka su tuo, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas jo automobilis, yra šaligatvis. Be kita ko, Pareiškėjas argumentuoja, jog tiek Institucijos priimtas protokolas, tiek nutarimas yra su klaidomis, todėl turi būti panaikinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 30-31) akivaizdžiai matyti, jog teritorija, kurioje Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, yra grįsta kvadratinėmis plytomis, taip vizualiai atskiriant važiuojamąją kelio dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos vietos. Pažymėtina, jog šalia šios pėsčiųjų eismui skirtos teritorijos nėra jokio kelio ženklo, suteikiančio leidimą vairuotojams pastatyti savo transporto priemones. Kitaip vertinti šios pėstiesiems skirtos teritorijos nėra pagrindo, nes, kaip teisingai nurodė ir Institucija pateiktame atsiliepime, netoli padaryto nusižengimo vietos taip pat yra pastatytas ženklas Nr. 412 – „Pėsčiųjų takas“, kuris reiškia, jog takas skirtas tik pėstiesiems ir nėra nei pritaikytas, nei skirtas transporto priemonių eismui. Pareiškėjas skunde nurodo, jog, kadangi tarp važiuojamosios kelio atkarpos ir šaligatvio yra padarytas nuolydis, o teritorijoje nuolat važinėja komercinis transportas, todėl ši teritorija yra komercinės paskirties. Tačiau pabrėžtina, kad pats nuolydžio suprojektavimas savaime negali būti laikomas vien tik teritorijos, skirtos komerciniam transportui, požymiu. Minėti nuolydžiai yra įrengiami ir siekiant užtikrinti bei sudaryti galimybes saugiai ir patogiai judėti visiems eismo dalyviams, įskaitant asmenis su negalia, kurie naudojasi judėjimo pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, neįgaliojo vežimėliais. Todėl vien tik nuolydžio buvimas, nesant jokiems kelio ženklams, negali būti interpretuojamas kaip transporto priemonėms skirtos ir komercinės paskirties teritorijos požymis, nes jis atlieka platesnę funkciją, susijusią su visų eismo dalyvių judėjimo užtikrinimu. Šioje vietoje teismas pabrėžia, jog, kai yra vertinama, ar buvo laikytasi KET numatytų reikalavimų, teismas neturi teisinio pagrindo įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos, taip pat ir šaligatvio ar važiuojamosios kelio atkarpos suprojektavimo pagrįstumo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju, iš byloje esančių nuotraukų, transporto priemonės skirtos važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvio atribojimas bei išskyrimas yra aiškiai matomas, yra pastatytas ženklas, nurodantis pėsčiųjų taką, todėl Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas negalėjo nesuprasti ženklinimo ir leidžiamo/draudžiamo elgesio, t. y. transporto priemonės statymo reikalavimų. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nėra teisiškai reikšminga, dėl kokios būtent priežasties D. R., nors ir trumpam laikotarpiui, sustojo aptariamoje teritorijoje. Svarbu yra tai, jog jis ignoravo KET nuostatą, draudžiančią transporto priemones palikti stovinčias, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų (KET 150.5 punktas). Pabrėžtina, jog teisės aktuose nėra numatytos jokios išimtys pašalinančios atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes įvykio vietoje nei sustoti, nei stovėti jis apskritai negalėjo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-1036/2025).

Savo skundu D. R. taip pat prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą dėl jame padarytų raštvedybos klaidų. Šiuo atveju sutiktina su Pareiškėju, jog tiek protokole, tiek nutarime yra netiksliai nurodytas adresas – Sodų g. 22, kadangi remiantis Registrų centro duomenimis (https://regia.lt/map/regia2?x=582760&y=6060134&scale=1000&identify=true) Pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo padarytas prie namo, adresu Sodų g. 20B. Akivaizdu, kad padaryta klaida nurodant namo numerį, tačiau tai nekeičia fakto, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, nekeičia skundžiamo nutarimo esmės bei padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavo. Vadovaujantis ANK 638 straipsnio nuostatomis, tikslinga šią rašymo klaidą nutarime ištaisyti ir nurodyti, jog D. R. nusižengimas padarytas adresu Sodų g. 20B. Teismas pažymi, jog kontroliuoti kaip valstybės ir savivaldybių institucijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo yra ne teismo, o Valstybinės kalbos inspekcijos kompetencija (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-497/2021). Atsižvelgiant į ANK imperatyvias nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų, teismas gali nagrinėti tik tokius skundus, kurie susiję su nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, o ne jo kalbos klaidomis.

Sprendžiant dėl D. R. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas nustato baudą nuo 30 iki 90 Eur. Pareiškėjui skundžiamu Institucijos nutarimu buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, lygi sankcijoje nustatytam vidurkiui. Šiuo atveju Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta, taip pat nebuvo nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Pareiškėjui paskirtos baudos dydis paskirtas tinkamai, atsižvelgiant į baudos dydžio nustatymo taisykles ir byloje surinktus duomenis.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Institucija tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertinusi surinktus duomenis, nustatė visas D. R. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kaltės ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Dėl to Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8713-2025 palikti nepakeistą ir D. R. skundo netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. SAVAD-13-ANR_N-8713-2025 rašymo klaidą ir nurodyti, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra Sodų g. 20B, Vilnius.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė