Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajai S. L. ne mažiau kaip penkis kartus rankos delnu į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną S. grįžo po paros laiko į namus. Jis paklausė, kur buvo ir ji atsakė jam nemandagiais žodžiais. Tada jis ir sudavė jai per veidą. Tai buvo pirmas kartas kai jis sudavė dukrai. Nesupranta, kodėl jis negali vaikui taikyti jokių auklėjimo priemonių. Valstybė pasirūpina, kad baudas mokėtų, daugiau nieko. Po įvykio S. pabėgo iš namų, o jis buvo išėjęs į balkoną parūkyti. Namuose dar buvo S. brolis ir močiutė, tačiau jie įvykio nematė. Prieš dvi savaites S. buvo sumušusi močiutę. Ji yra suorganizavusi ir daugiau visokių įvykių. Šiuo metu S. gyvena vaikų namuose, mokykloje pradėjo prastai mokytis. Po mamos mirties, kai S. pradėjo gyventi su juo su mokslais irgi buvo blogai, bet po kurio laiko mokytis buvo pradėjusi geriau. Kai vaikų teisės įsikišo į jų santykius, tada S. tapo nevaldoma. Dabar ji kartais nakvoja namuose, jie nesipyksta. Kad sudavė S., nesigaili, nes kaltu nesijaučia. Kad tinkamas auklėjimas mušant, taip nemano. Buvo paskyręs ir kitas auklėjimo priemones, nedavė telefono, paskyręs namų areštą, uždraudė lankyti būrelius, tačiau niekas nepadėjo. Dukrai 15 metų ir ji privalo būti 22 val. namuose. Šiuo metu jis gyvena su mama ir sūnumi, kurį išlaiko. Dukrą irgi išlaikė, bet dabar tuo rūpinasi valstybė. Civilinio ieškinio nepripažino, su dukra nesitaikys, nes jis su ja ir nesipyksta, be to, tokiu atveju išeitų, kad jis turi jos atsiprašyti. Vaikų teisių apsaugos skyrius buvo įpareigojęs juos abu lankytis pas psichologą. Buvo nuvykę abu vieną kartą. Jį išprašė iš kabineto, o S. po to apsilankymo daugiau ten atsisakė vykti. Sakė, kad psichologė ją nervina.

Nukentėjusioji S. L. teisme parodė, kad tą dieną ji grįžo į namus po paros. Nespėjo pasakyti nei vieno žodžio, kai tėvas ją užsipuolė. Pradėjo šaukti ir ją daužyti. Jis trenkė jai koridoriuje, o ji bandė išvengti smūgių ir nueiti į savo kambarį. Kambaryje dar keletą kartų trenkė. Po smūgių jai buvo sutrenktas antakis, buvo sutinusi nosis, bėgo kraujas. Brolis grįžęs matė, kaip ji atrodė. Tėvas nuėjo į balkoną parūkyti, ar telefonu kalbėjo, gerai nepamena, bet tuo metu ji pasiėmė kelis daiktus ir išėjo iš namų. Nakvojo pas draugę. Tėvas mušdamas sakė, jei neužmuš, tai padarys invalide. Vaikų teisių skyriuje sakė, kad nenori gyventi nei su juo, nei su jo motina. Vaikų teisių specialistai liepė apie tokį jos apsisprendimą pranešti tėvui. Kadangi reikėjo padaryti ekspertizę ji nuvažiavo į ligoninę ir ten gulėjo parą. Ligoninėje buvo kilęs konfliktas tarp jos brolio ir draugių, be to, brolis tada ir gydytoją išplūdo. Ji pati broliui padėjo per langą pabėgti. Iš ligoninės grįžo pas draugę, kurios mama norėjo ją įsivaikinti, bet neatitiko reikalavimų, tai nepavyko. Vėliau susitaikė su tėvu ir grįžo į namus. Į namus grįždavo vėlai, nes tėvo mama priekaištaudavo dėl visko. Kartą paskambino brolis ir liepė trumpam grįžti. Jai parėjus, užrakino duris ir pasakė, kad taip liepė tėvas. Sakė susikrauti daiktus ir kad išveš ją į vaikų namus. Dar sakė: “kad šiukšlės išmetamos iš namų“. Dabar gyvena vaikų namuose, o vieną naktį miegojo namuose. Tėvas buvo parašęs prašymą, kad jai leistų savaitgaliais grįžti į namus. Konfliktai namuose dėl močiutės, nes ji pastoviai prikaišioja ir negražiai kalba apie mirusią mamą. Tėvas sudavė daugiau nei penkis smūgius į veido sritį. Skausmą juto, negalėjo išsižioti dėl žandikaulio skausmo. Pykčio tėvui nejaučia, bet neatleis ir nesitaikys su juo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad atleido tėvui, bet dabar nuomonę pakeitė. Manė, kad gailisi dėl to, ką padarė, bet pasirodo jam atrodo, kad pasielgė gerai. Ligoninėje ji sakė, kad jai nieko nėra, nes ji bijojo, kad broliui nebūtų blogai. Po smūgių skaudėjo dvi dienas, pykino. Dėl močiutės sumušimo, tai pas brolį buvo atėję jo draugai, gėrė alų. Kilus konfliktui ji bandė užstoti brolio draugę, bet tada atėjo močiutė, kuri pirma jai trenkė su ramentu, o tada ir ji sudavė močiutei.

Liudytoja A. I. teisme parodė, kad dienos tiksliai nepamena, S. atvykusi sakė, kad grįžo į namus vėlai ir tėtis ją užsipuolė. Buvo matyti žymės ant lūpos ir akies. Kartu tai matė ir specialistas S. G. Jie kreipėsi į policiją. Atvykę pareigūnai apklausė ir vyko stebėjimui į įstaigą. S. į skyrių atvyko sekančią dieną po įvykio, su draugės mama. Kai S. ligoninėje nusirengė, ant rankos buvo žymės. Sakė, kad tėtis tai padarė, dar buvo sužalotas ir delnas, bet sakė, kad susižalojo pati. Moters ir vaiko klinikos skyriuje mergaitė buvo apžiūrėta gydytojos. Ji konstatuoja tik faktą, kad aiškiai buvo matyti sužalojimai. Kas buvo išvadoje parašyta, ji nežino.

Liudytojas R. L. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o S. L. sesuo. Apie tą įvykį žino tik tiek, kad S. neklausė tėvo ir nebuvo parą namuose. S. buvo paskirta bausmė ir ji jos nesilaikė. Kiek žino, tėvas sutrenkė S. per veidą, tačiau jis ant jos veido sužalojimų nematė. Jam grįžus į namus, jau po įvykusio konflikto, sesuo verkė ir sakė, kad prisidirbo. Su sese po to susitiko ligoninėje. Kiek laiko buvo prabėgę, tiksliai pasakyti negali. Jis su ja kalbėjosi, bet jokių žymių ant veido nebuvo. Kalbėjosi apie tą įvykį, jis pyko ant jos, kad pranešė vaikų teisių apsaugos skyriui. Sakė jai, kad tėvo privalo klausyti. Ligoninėje jis sukėlė triukšmą, pasakė kelis necenzūrinius žodžius. Po to įvykio grįžusi iš ligoninės S. gyveno pas juos. Išeidavo į mokyklą ir grįždavo apie 23 val.

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad A. L. yra jos sūnus. S. nebuvo namuose visą naktį. Kai grįžo, kilo konfliktas tarp S. ir A. L., tačiau ji nieko nematė, nes buvo savo kambaryje. Jie nešaukė, kalbėjosi ir tiek. Tėvo pozicija buvo, kad dukra turi mokytis. S. nuomone, ji turi savo teises. Tačiau ji pamiršo savo pareigas. S. visiškai nesiskaito su ja, nors S. 15 m., o jai 65 m. Po konflikto S. neverkė, ant veido žymių nebuvo. Apie įvykį su sūnumi nesikalbėjo, jis tik pasakė, kad sudavė S.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų A. L. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

2011-08-16 S. L. protokolu-pareiškimu, kuriuo ji pranešė apie tai, kad 2011-08-14, jai grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas A. L. pradėjo ant jos šaukti ir jai sudavė keletą kartų delnu per veidą (b.l. 11).

2011-11-03 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo fotografuota, sudaryta schema ir fotolentelė (b.l. 20-24).

2011-12-15 specialisto išvadoje Nr. G 1764/11(04) ir 2012-01-26 specialisto paaiškinime nurodoma, kad S. L. veide, galvoje sužalojimų nėra, tačiau nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl S. L. susiūtos žaizdos dešinėje plaštakoje, šis sužalojimas padarytas iki 2011-08-15 įvykio (b.l. 32, 33).

2011-11-30 gautame rašte iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos nurodoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto informacinėje sistemoje „Sveidra“ nėra duomenų apie S. L. po 2011-08-15 įvykio suteiktas paslaugas, todėl žala nepadaryta (b.l. 35).

Kaltinamojo A. L. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo S. L. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas remiasi paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų duotais parodymais, tiek, kiek jų duoti parodymai atitinka 2011-08-15 įvykusio konflikto aplinkybes. Pats kaltinamasis teisme pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai per veidą. Teismas atmeta nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo sutinusi nosis, bėgo kraujas, buvo sutrenktas antakis, bei liudytojos A. I. parodymus, kad buvo matyti žymės ant lūpos ir akies, nes šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Liudytoja E. L. parodė, kad po konflikto S. neverkė, ant jos veido žymių nebuvo; liudytojas R. L. taip pat parodė, kad ant jos veido sužalojimų nematė; be to, ir 2011-12-15 specialisto išvadoje Nr. G 1764/11(04), ir 2012-01-26 specialisto paaiškinime nurodoma, kad S. L. veide, galvoje sužalojimų nėra. Todėl teismas remiasi pastaraisiais parodymais ir konstatuoja faktą, kad A. L. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajai S. L. ne mažiau kaip penkis kartus rankos delnu į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. L. fizinį skausmą. Teismas pažymi, kad smurto naudojimas vaiko atžvilgiu negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas kaip normali vaiko auklėjimo priemonė, todėl konstatuoja, kad A. L. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. A. L., auklėdamas dukrą, galėjo pasirinkti kitas leistinas priemones, pamėgindamas aiškintis vaiko neklausymo priežastis, tačiau šių veiksmų neatliko, pasirinkdamas priešingą teisei veikimą, t. y. bandydamas problemas spręsti panaudojant fizinį smurtą. A. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Nors kaltinamasis ir pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, tačiau jis pats teisme nurodė, kad dėl tokio savo elgesio nesigaili ir kaltu nesijaučia, todėl teismas nepripažįsta jo prisipažinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitų jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, taip pat nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. L. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. L. veikdamas tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje neteistas (b. l. 86), buvo ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 89-92), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88), dirbantis (b. l. 93), darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 95), esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties A. L. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

A. L. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, gindama nukentėjusiosios S. L. interesus, pareiškė 1 000 litų civilinį ieškinį S. L. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų S. L. jaučiasi nesaugi, yra netikrumo ir pažeminimo būsenoje, jaučia išgąstį. Abejonių nekyla, kad, dėl nusikalstamos veikos patirto fizinio smurto bei tuo sukelto fizinio skausmo, nukentėjusioji patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, duomenų, kad būtų išlikę kokie nors neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusiosios elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareikštas 1 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo A. L. priteistina atlyginti 500 litų suma nukentėjusiajai S. L.

Nukentėjusiosios S. L. atstovės advokatės pagalbai apmokėti patirtos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. 2012 m. kovo 12 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. L. pagal tarnybos sprendimą Nr. SP-865(7.0708), buvo patirtos 80 Lt išlaidos advokatės Vidos Povilaitienės užmokesčiui, todėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. 80 litų, priteistinos valstybei iš kaltinamojo A. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti jį per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareikštą 1 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. L. priteisti atlyginti 500 litų sumą nukentėjusiajai S. L..

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t.y. 80 litų, priteisti valstybei iš kaltinamojo A. L..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.