Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tuo K. A. kaltino V. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2011 metų pabaigoje, kur dirbo kartu su savo tėvu. Dirbo statybos-remonto darbus vaikų darželio patalpose. Sudarė darbo sutartį. Dėl visko tarėsi su K. A.. Buvo aptartas darbo užmokesčio dydis. Išdirbus vieną mėnesį su objekte dirbusiais žmonėmis nebuvo atsiskaityta, K. A. žadėjo po poros dienų. Vėliau pažadus kartojo, aiškino, jog už atliktus darbus neatsiskaito užsakovas. Praėjus antram mėnesiui, išseko kantrybė laukti. Tuomet parašė su tėvu pareiškimus ir iš darbo išėjo. Dar kelis kartus skambino K. A., tikėdamasis atsiskaitymo, bet buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) pradėta bankroto procedūra, ir kai ji baigsis, pinigus gaus. Jų taip ir nesulaukė. Neatsiskaityta apie 1400 litų. Atleidžiant iš darbo K. A. jam davęs tik 200 litų. Jautęs nuoskaudą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neištesėtų pažadų, jautęs, kad tuo buvo apvogta jo šeima, todėl 2014 metais rašęs komentarus internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt. Informaciją svetainėje radęs atsitiktinai, ieškodamas kur įsidarbinti. Pamatęs, jog galima apie (duomenys neskelbtini) rašyti komentarus, taip ir padaręs. Svetainėje taip pat rašęs komentarus apie (duomenys neskelbtini) “, nes pamatė, kad nurodytas direktorius K. A.. Vadinęs jį „vagimi“, „sukčiumi“. Rašydamas komentarus save vadinęs įvairiais vardais, kadangi nenorėjęs viešinti tikrojo savo vardo. Juos rašė iš tėvų bute (duomenys neskelbtini), esančio kompiuterio. IP adresas registruotas motinos A. M. vardu. Komentarų buvo parašyta ir kitų asmenų, bet kas juos rašė, nežino. Pripažįstantis, kad rašė neigiamus komentarus, bet kaltės nepripažįstantis. Mano, jog rašė tiesą, nes neatsiskaitydamas K. A. jį savotiškai apvogė, neturėjo pinigų šeimai išlaikyti. Dėl pinigų trūkumo buvo priverstas parduoti automobilį. Bendraudamas su kitais (duomenys neskelbtini) ilgiau dirbusiais asmenimis, girdėjo, kad su jais K. A. vėliau atsiskaitė. Neturėjęs tikslo šmeižti K. A., meluoti, nes rašęs tiesą, tuo išsakęs savo nuoskaudą. Su K. A. reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, nesutinkantis. Prašė priteisti iš K. A. 600 eurų dėl turėtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Privatus kaltintojas K. A. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Šioje įmonėje dirbo ir V. M.. Bendrovė užsiėmė statybos-remonto darbais. V. M. dirbo apie du mėnesius. Toliau dirbti atsisakė, nes bendrovė neturėjo lėšų laiku atlyginimams išmokėti. O tai įvyko dėl to, nes darbų užsakovas nepervedė (duomenys neskelbtini) pinigų už atliekamus darbus. Pradžioje su bendrovės darbuotojais iš dalies atsiskaitė iš kitų lėšų, bet galiausiai darbų užsakovas bankrutavo ir už nieką nesumokėjo. Darbuotojams buvo siūloma nutraukti darbo sutartis savo noru. V. M. taip ir pasielgė. Jam liko nesumokėta apie 1500 litų. Praėjus kiek laiko pažįstamas jam pasiūlė pasidomėti internetiniu puslapiu www.rekvizitai.lt., kur sakė apie jį (K. A.) prirašyta įvairių komentarų. Perskaitęs rašytus svetainėje komentarus, suprato, kad juos rašė du asmenys, tik pasivadinę įvairiais vardais. Jie buvo neigiami ir jį skaudino, nes dėl susidariusios situacijos nesijautė kaltas, stengėsi su darbuotojais atsiskaityti nors iš dalies. Juose jis buvo vadinamas „vagiu“, „sukčiumi“, „aferistu“. Šie komentarai buvo rašomi 2014 metais. Komentarai tiesos neatitiko tik iš dalies, nes iš tikrųjų su darbuotojais nebuvo pilnai atsiskaityta, tame tarpe ir su V. M.. Šiuo metu bendrovei paskelbtas bankrotas. Kadangi nurodytas tinklalapis yra visiems prieinamas, viešas, todėl turėjo įtakos jo reputacijai, nes turi įkūręs ir daugiau įmonių. Rašyti komentarai jį žeidė bei žemino jo garbę ir orumą. Jie buvo skirti tiesiogiai jo asmeniui. Mano, kad tuo buvo siekiama pakenkti jo reputacijai. Prašė priteisti iš V. M. neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Sąskaitos už teisines paslaugas patvirtina, kad V. M. gynėjui advokatui S. Š. sumokėjo 500 eurų ir 100 eurų (b. l. 23, 51).

SODROS duomenų pažyma patvirtina, kad V. M. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011-11-08 iki 2012-01-20. Šiuo laikotarpiu nuo 2012-01-02 iki 2012-01-20 nurodomas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 59).

VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta, kad K. A. nuo 2011-09-08 iki 2016-10-27 buvo (duomenys neskelbtini) vadovas.

VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta, kad K. A. nuo 2012-05-21 buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, vienasmenis atstovas. 2017-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi apribotos teisės 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (b. l. 69-71). Nutartis priimta (duomenys neskelbtini) vadovo K. A. atžvilgiu dėl netinkamo šios bendrovės bankroto procedūros vykdymo, dokumentų neteikimo, bankroto procedūros vilkinimo (b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-2-00141-17 dokumentais nustatyta:

Tinklalapio www.rekvizitai.lt valdytojas pateikė informaciją, kad komentarai buvo rašomi iš dviejų IP adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , prie įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirų. Iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo rašoma: „Vagys..........“, „man taip pat nesumokėjo pinigų už padarytą darbą, ir ne nesiruošia grąžinti“, „melagių melagis šitas žmogus nemoka žmonėms pinigų už padarytą darbą“, „sukčių sukčius, durnių kontora, nemoka žmonėms atlyginimų melagių melagis tas (duomenys neskelbtini)..žmonės nepapulkit pas jį nes už darbą pinigų negausit....“. Šie komentarai buvo rašomi 2014-03-10. Iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo rašomi komentarai, kuriuose K. A. vadinamas aferistu, siūloma nesikreipti į tą įmonę, nes tai aferistų kontora (b. l. 14).

UAB „Cgates“ rašte nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2014-03-10 priklausė A. M.. Interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

AB „Telia Lietuva“ rašte nurodyta, kad duomenys apie tai, kam priklausė IP adresas (duomenys neskelbtini), neišsaugoti. Duomenų saugojimo trukmė – 6 mėnesiai. Informacijos teikimo metu nurodytas IP adresas nenaudojamas (b. l. 24).

Apklaustas liudytoju V. M. nurodė, kad rašytuose komentaruose apie įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei vadindamas K. A. vagimi, rašęs tiesą, kadangi jis apgavo, o nesumokėdamas atlyginimo, apvogė jo šeimą. Melagiu vadino todėl, kad jis nuolat žadėjo sumokėti atlyginimus, tačiau savo pažadų neištesėjo (b. l. 39-40).

2017-04-25 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl K. A. prašyme policijai minimų faktų, nurodant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos pareiškėjui tiesiogiai kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 42-44).

Šių byloje surinktų įrodymų pagrindu turi būti sprendžiama, ar V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimas yra tai, kas paskleidė apie žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi, BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką pabrėžia, kad svarbu nustatyti, ar tekste, pasisakymuose, kurie buvo paviešinti, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi aiškiai neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla. Nurodyta, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, o tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008, 2K-104-303/2016).

Nagrinėjamoje byloje privatus kaltintojas K. A. nurodė, kad vadovavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , jog dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo laiku atsiskaityti ir neatsikaitė su darbininkais, (duomenys neskelbtini) paskelbtas bankrotas, (duomenys neskelbtini) veikla sustabdyta. K. V. M. tuo, kad jis paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie jį (K. A.) ir jo valdomas įmones, nurodė, jog interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt atsiliepimų skiltyse apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. rašė komentarus bei vadino jį „vagimi“, „aferistu“, „sukčiumi“ ir tuo šmeižė jį.

Kaltinamasis V. M., nepripažindamas savo kaltės teigė, kad rašė neigiamus komentarus, bet mano, jog rašė tiesą, nes neatsiskaitydamas K. A. jį savotiškai apvogė, neturėjo pinigų šeimai išlaikyti. Neturėjęs tikslo šmeižti K. A., meluoti, nes rašęs tiesą, tuo išsakęs savo nuoskaudą. Sukčiumi, melagiu vadino todėl, kad jis nuolat žadėjo sumokėti atlyginimus, tačiau savo pažadų neištesėjo. Tuo pačiu norėjo įspėti ir kitus žmones, kad nebūtų jie apgauti, kad gali negauti pinigų už darbą.

Policijai patikrinus informaciją apie IP adresus ir iš jų rašytų komentarų turinį, nenustatyta, kad juose iš V. M. naudoto IP adreso (duomenys neskelbtini) K. A. būtų vadinamas „aferistu“. Tokie komentarai buvo rašomi iš kito IP adreso, kurio naudotojas nenustatytas. Taigi, šioje kaltinimo dalyje V. M. atžvilgiu kaltės neįžvelgiama.

Toliau reikėtų vertinti byloje surinktų įrodymų visumą apie V. M. paskleistus komentarus, kuriuose jis K. A. vadino „vagimi“ ir „sukčiumi“.

Iš surinktų įrodymų darytina išvada, kad K. A., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir vykdydamas darbdavio funkcijas, jas atliko netinkamai, pats pripažino, kad neatsiskaitė su darbuotojais, tuo pačiu ir su V. M.. Žinodamas apie įmonės blogą finansinę padėtį, apsunkintą galimybę atsiskaityti su darbuotojais, tęsė darbus, žadėjo atsiskaityti, vilkino bankroto bylos iškėlimą, kas sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apie tai konstatuota ir 2017-07-05 Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria buvo apribotos K. A. teisės penkių metų laikotarpiu eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pripažintina, kad byloje nustatytos šios aplinkybės sąlygojo V. M. nuomonės susiformavimą ir negatyvią reakciją bei vėliau sekusius veiksmus, išreiškiant šią nuomonę viešame internetiniame tinklalapyje. Tai, kad V. M., dėstydamas savo nuomonę pasirinko atitinkamus išsireiškimus, t. y. konkrečiai panaudojo žodžius – „vagis“ ir „sukčius“, galima vertinti kaip turinčius neigiamą ir niekinamą atspalvį, tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą. Tačiau dėstomi tinklaraštyje faktai suprantami, kaip žmogaus nuoskauda, nuomonė apie buvusį jo darbdavį, kitų įspėjimas nepatekti į panašią situaciją, kaip įvyko su juo. Šie žodžiai nėra siejami tiesiogiai su nusikalstamomis veikomis, vagyste ar turto pasisavinimu sukčiavimo būdu.

Pripažintina, kad V. M., įgyvendindamas savo teisę reikšti nuomonę, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo šmeižti, o tik viešoje erdvėje polemizuodamas apie įmonės vadovą. Interneto tinklapyje išsakydamas savo subjektyvią nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir ją argumentuodamas tam tikru faktiniu pagrindu (neišmokėtu dvejų mėnesių darbo užmokesčiu), neperžengė teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Byloje nenustatyta aplinkybė, jog V. M., parašydamas nurodytas frazes visuomenės informavimo priemonėje, suvokė paskleidžiantis melagingą, prasimanytą, t. y. tikrovės neatitinkančią, informaciją. Kaltininko suvokimas, kad skleidžia melagingą, prasimanytą informaciją yra būtinas BK 154 straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymis, o nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamoji atsakomybė už šią veiką negalima (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą pripažintina, kad kaltinamasis V. M. turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privatus kaltintojas K. A. prašė iš kaltinamojo V. M. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei advokato atstovavimo išlaidas. Prašymas netenkinamas, nes priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog duomenys apie turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nebuvo pateikti.

Kaltinamasis V. M. taip pat prašė priteisti iš privataus kaltintojo K. A. jo patirtas proceso išlaidas, susijusias advokato darbo apmokėjimu. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas pagal privataus kaltintojo skundą, o kaltinamasis V. M. išteisintinas, todėl prašymas priteisti proceso išlaidas kaltinamojo naudai tenkinamas. Prašomos priteisti išlaidos - 600 eurų advokato darbui apmokėti (b. l. 23, 51) nelaikytinos didelėmis. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas S. Š. prašė V. M. naudai priteisti 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tačiau toks civilinis ieškinys byloje nei iki įrodymų tyrimo pradžios, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikštas, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

K. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti V. M. naudai iš K. A. 600 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.