Utenos apylinkės teismo nuosprendis

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktorius, neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-02 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

A. K. ir G. T. 2021 m. birželio mėn. 6 d. apie 09.00 val. privataus namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, žodinio konflikto metu panaudojo nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu fizinį smurtą, A. K. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. L. į kairį smilkinį ir pastarajam parkritus ir gulint ant žemės, jie kartu kojomis spyrė ne mažiau kaip dvylika kartų D. L. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. L. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, kairiame skruoste, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos I piršto nugariniame paviršiuje, kairio žasto apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairio dilbio nugariniame paviršiuje, kairio peties srityje, krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvą kairio akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. save kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir paaiškino tai ne pirmas konfliktas tarp jo ir D. L.. Konfliktai tarp jų pagrinde būna dėl to, kad nukentėjusysis padaugina alkoholio. Jis tampa nevaldomas, nenuspėjamas.

2022 m. birželio 5 d. jis su D. L. atvažiavo į sodybą. Nukentėjusysis visą kelią vartojo alkoholį, o jis vairavo. Kitos dienos ryte gal apie 6 val. D. L. atsikėlė ir šaukė „kur alkoholis“. Jis apsimetė miegančiu, galvojo, kad nereikia nuo pat ankstyvo ryto pradėti vartoti alkoholio. Vėliau D. L. apie 8 val., iš lauko, paskambino jam į telefoną ir vėl šaukė „kur alkoholis“. Jis atsikėlė, nunešė jam alkoholio ir padavė. Pats grįžo atgal į namus miegoti. Antrą kartą, atsikėlęs, nuėjo apie 10 val., buvo užėjęs kaimynas G. T. parūkyti, tačiau greit išėjo dirbti.

Sėdint prie stalo kildavo tarp jo ir nukentėjusiojo kildavo apsižodžiavimai. Jie abu buvo susitarę, kad nekvies policijos jei kils konfliktas ir vienas kitam nedarys problemų. Jis spengėsi konflikto išvengti. Jiems sėdint prie stalo, užėjo antrą kartą G. T.. G. T. su nukentėjusiuoju tarpusavyje diskutavo. G. T. teigė, kad tarnavo spec. pajėgose, padavė D. L. peilį į rankas ir pasakė durt jam į krūtinę. D. L. paėmė tą peilį ir dūrė ne G. T., o jam į koją, nes jis sėdėjo šalia. Jis (A. K.) buvo šoko būsenoje, po dūrio peiliu į koją, išsitempė D. L. iš pavėsinės. G. T. išmušė peilį iš rankų, o jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Ragino ramintis, tačiau jis nesiramino, spaudėsi, keikėsi, plūdosi visokiais žodžiais. Jis (A. K.) jau su pradurta koja nežinojo ką daryti ir trenkė keletą kartų. Sudavė vieną kartą ir ragino ramintis, tačiau nukentėjusysis sakė „ne, aš tave užmušiu, tave užmušiu“, jis vėl suduodavo ir taip kol D. L. pasidavė, nusiramino.

D. L. pargriovė ant žemės, užšokdamas jam ant sprando, primynė su keliu ir su ranka laikė. Jo (A. K.) alkoholio matuoklis D. L. rodė 3,8 promilės, o pas jį buvo 1,46 promilės. Kada nugriovė nukentėjusįjį ant žemės, sudavė kumščiu į galvos sritį, kojomis smūgių nesudavė. Į galvos sritį galėjo suduoti 4 – 5 smūgius, kol šis nusiramino ir nesipriešino. T. smūgius sudavė kojomis, rankomis tikrai nemušė, nes jis stovėjo, o jis (A. K.) buvo primynęs nukentėjusįjį keliu ir taip jį laikė, teko nukentėjusiajam ir suduoti, nes jis masyvus žmogus ir priešinosi. Nukentėjusysis peiliu dūrė sėdint pavėsinėje, o jį jis ir G. T. mušė šalia pavėsinės. Po to, kada jis buvo sužalotas peiliu, tas konfliktas tęsėsi, nors ir buvo nutrūkęs, jie bandė šnekėtis, galvojo, kad D. L. apsiramins, tačiau vėl prasitęsė. Jį gulintį ant žemės spardyti ir daužyti rankomis reikėjo, nes jis priešinosi toliau ir būtų ištrūkęs, tikriausia toliau būtų puolęs ir jį sužalojęs.

Teismo posėdyje kaltinamasis G. T. save kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir paaiškino, kad gali būti 2021 m. birželio 6 d., bet tikslios datos neprisimena, pirmą kartą į A. K. sodybą atėjo apie 11 val. Jo darbas buvo sodyboje už tvoros. A. K. ir D. L. išgėrinėjo, kalbėjosi kaip ir girti - keiksmažodžiais. Jis pas juos parūkė ir išėjo. Antrą kartą nuėjo prieš 13 valandą, D. K. ir D. L. buvo gan girti ir tarp jų vyko žodinis konfliktas, tas aiškiai matėsi. Jie kažkaip susikabino. Prieš tą susistumdymą, keikiantis – tarp keiksmažodžių, nukentėjusysis buvo paėmęs peilį. Matė, kad jis dūrė A. K.. D. L. ir A. K. susikabino. Jis pradėjau ginti A. K.. Norėjo išskirti, o tas išskyrimas gavosi muštynėmis. Jis nesigina, gal ir sudavė, kiek smūgių pasakyti negali, neskaičiavo smūgių. Nematė, kad A. K. suduotų D. L.. D. L. buvo parkritęs ant žemės ir kai jis parkrito, jį pradėjo mušti, jis pats tikrai sudavė. Jis D. L. sudavė ranka, gal ir kojomis, bet buvau su crocsais (guminėmis šlepetėmis), tai smūgiai buvo nestiprūs. Mušė, nes nukentėjusysis priešinosi. Jie dviese su A. K. sudavė smūgius, bet kaip A. K. sudavė D. L. nematė. Tuo metu, kai smūgiavo gulinčiam nukentėjusiajam, tai vykdė abu kartu, kad nukentėjusysis apsiramintų. Nukentėjusysis bandė stotis, keltis, keikėsi. Tas konfliktas galėjo užtrukti 3 minutes, na gal iki 5 minučių. Jis pats suriko „gana, baikime tas nesąmones“. Jie smūgių sudavimą nutraukė. Jis nuvedė D. L. prie bačkos apsiprausti, atsiprašė. A. K. tuo metu, kai jis vedė nukentėjusįjį praustis, stovėjo. Visa tai vyko prie lauko virtuvėlės ir pirties. Savo veiksmus vertina blogai.

Vesdamas D. L. praustis matė, kad ant jo buvo brozdinimai, žymės, kurios atsirado gal nuo jo ir A. K. smūgių, o gal nuo žemės. Jie abu mušė D. L., tačiau kokius smūgius sudavė A. K. nematė.

Teismo posėdyje nukentėjusysis D. L. parodė, kad kaltinamuoju A. K. jis pažįstamas apie 5 metus. Kaltinamąjį T. konflikto metu matė pirmą kartą. 2021 m. birželio 5 d. atvyko A. K. automobiliu atvyko į jo sodybą. Važiuojant į sodybą apsipirkome, vakare pavakarojo. A. K. nuėjo miegoti į namą su seneliu, o jis liko pavėsinėje, nes buvo geras oras.

Atsikėlė apie 6 val., padarė pusryčius ir pakvietė visus pusryčiauti. Tą dieną G. T. buvo užėjęs kelis kartus. Jis su A. K. išgėrę buvo stipriau, o G. T. dirbo ūkio darbus ir beveik negėrė. Apie 11-12 val. vėl atėjo G. T.. Jis atsisėdo priešais prie stalo. A. K., pradėjo prie jo (D. L.) kabinėtis, ieškotis priekabių. Jis (D. L.) atsistojo ir jį žodžiu pasiuntė toliau. Ėjo link išėjimo pavėsinės, tuomet iš nugaros pajuto smūgį į smilkinį ir nugriuvo, nes neišlaikė lygsvaros, smūgis buvo arba kumščiu arba kietu daiktu.

Tuo metu kada jis nugriuvo ant žemės, išgirdo A. K. žodžius „šokam daužom“. Jis (D. L.) keikėsi ir bandė atsikelti. Gulint pajuto tiek smūgių, kad atsikelti negalėjo, o nesutinka su A. K. teiginiu, kad jis buvau prispaustas. Jis gulėjo ir buvo paprasčiausiai daužomas. Kai baigė mušti jis kažkaip sugebėjo atsikelti. G. T. klausė kodėl jis mušė, jis atsakė, kad A. K. yra jo kaimynas. G. T. padėjo jam atsistoti ir apsiprausti, nes jam pačiam buvo sunku atsistoti, nes svaigo galva.

Norėjo paskambinti policijai, bet buvo paimtas jo telefonas. Vėliau jam grąžino telefoną ir jis paskambino sūnui, paprašė jo atvažiuoti. Laukė iki 18 val. Atvykus sūnui su buvusia žmona, atsisėdo į automobilį ir išvažiavome į Kauno klinikų priėmimo skyrių.

Jis su peiliu nieko nežalojo ir jokių peilių nebuvo, tai buvo tik pretekstas, kad surasti kuo jį kaltinti. Ant stalo pavėsinėje buvo mažiukas peiliukas, su kuriuo ryte gamino sumuštinius, tačiau konflikto metu jis jo rankose neturėjo. Konflikto kilo todėl, kad jis atsistojo ir norėjo išeiti.

Liudytojas D. L. teismo posėdyje parodė, kad jam 2021 m. birželio mėnesį paskambino tėvo D. L. pažįstamas A. K.. Skambino iš tėvo telefono. Jis sakė, kad kažkas negerai su jo tėvu, jog reikia atvažiuoti pasiimti, vyksta konfliktai. A. K. pradžių nedavė adreso kuri jie yra, jis nežinojo kur nuvažiuoti. Laukė kol pasakys adresą. Po kiek laiko jam davė adresą ir jis su motina L. L. nuvažiavo link Zarasų. A. K. sakė, kad įvyko tik konfliktas. Jis pasiūlė patiems išsikviesti policiją, kad nereiktų jam važiuoti, bet A. K. nenorėjo kviesti policijos. Nuvažiavę rado tėtį sėdintį verandoje, tai buvo Zarasų rajone, ko gero kaime. Pradžioje atėjęs į kiemą pamatė A. K. mašiną. Savo mašiną pastatė prie vartelių. Tėvas buvo visas sudaužytas, vos matė kažką, jis jį pakėlė, paėmė kurpinę iš terasos ir nuvažiavo į Kauno klinikas. Tėtis sakė, kad jį sumušė A. K. su savo draugu. Tuo metu, kai jie atvažiavo, be tėčio, daugiau nieko nebuvo, nei A. K., jokių žmonių. Tėvas pasakė, kad jį spardė, buvo stipriai ištinęs, galvos forma buvo net pasikeitus.

Liudytoja L. L. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta iš matymo, o G. T. nepažįsta. 2021 m. birželio mėnesį, ji su sūnumi nuvažiavo į nurodytą vietą. Sūnus išėjo parsivesti vyrą, o ji liko mašinoje. Pamatė, kad jos vyrą sūnus beveik neša. Prieš tai jai paskambino A. K. ir pasakė, kad pasiimtume D. L., nes ten vyksta kažkokios nesąmones, jog D. L. dūrė jam į kojas. Ji pasiūlė, kad jei vyksta nesutarimai kviesti policiją. Jis sakė, kad nenori kviesti, tada ji paprašė adreso. Skambino ir sūnus, sakė, kad kažkas negerai, nes skambino tėtis, prašė atvažiuoti pasiimti. A. K. iš pradžių adreso nepasakė. Sūnus sužinojo kur reikia važiuoti. Ji susitiko su sūnumi ir išvažiavo. Į sodybą ji įėjus nebuvo. Mašiną pastatė prie vartelių ir sūnus nuėjo, o ji liko prie vartelių. Jokių žmonių nematė, kol neatėjo sūnus su vyru. Vyras atrodė baisiai, taip sumuštą žmogų ji matė pirmą kartą. Vyro galva buvo visa mėlyna, ištinusi. Vyras aiškino, kad jį mušė, spardė, priežasčių neįvardijo, bet sakė, kad mušė A. K.. Vyras neblaivus. Jie jį nuvežė tiesiai jį į klinikas.

Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis A. K. paaiškino, kad buvo tik trumpam užėjęs kaimynas G., kurio pavardės nežino, jis yra šalia esančio didelio namo ūkvedys, kuris tą namą prižiūri. Kai jie matavosi alkotesteriu girtumą, tai paskutinis D. girtumas buvo 3,83 promilių, jo 0,6 promilių. Jiems sėdint prie stalo lauke, D. vėl agresyvėjo, pradėjo jį puldinėti, jis nuo jo bėgo. Kadangi ten teritorija yra labai didelė, buvęs žvyro karjeras, jam bebėgant nuo jo, jis vis pargriūdavo, turi net nusifotografavęs kaip jis guli pievoje parkritęs. Jis buvo visiškai girtas, sunkiai stovėjo ant kojų. Tada kažkiek jis apsiramino, sugrįžo atgal prie stalo. Jis tada pamatė jo keistas akis, jas yra matęs prieš du metus kai jis jį taip pat stipriai neblaivus sumušė ir išdaužė visus daiktus, tokia būsena liaudyje vadinama "šoko ant baltų arklių", taip pat tuo metu sumušė ir jo draugus, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas susitaikius. Jis kai pamatė tada jo akis, išsigando ir paskambino jo žmonai, pranešė, kad su D. darosi labai negerai, kad atvažiuotų jį pasiimti, bet ji jam atsakė, kad nevažiuos, kad skambintų policijai. Tada tiksliai neprisimena kuriuo momentu jis nuo stalo paėmė peilį su medine rankena ir dūrė jam į koją. Tada jis traukė jį nuo stalo ir paguldė ant žemės ir jį prispaudė, sakė jam gulėti ramiai ant žemės ir blaivytis. Tuo momentu jokio pašalinio asmens nebuvo. Jis kažkiek nusiramino, jis jį paleido ir nuėjo į kambarį atsigulė, užmigo. Jis liko kieme. Jam bemiegant pajuto smūgius į galvą, pabudęs pamatė, kad D. jį rankomis daužo, šoko iš lovos ir vėl jį nuvertė ant žemės, nežino ar jis užsigavo krisdamas ar ne, tačiau jis iš išgąsčio taip pasielgė, nes jis už jį daug didesnis, tai išsigando. Parvertęs ant žemės iškart nubėgo į verandą ir su sofa užstūmė duris, kad jis pas jį nepatektų ir tuo momentu į kiemą įvažiavo automobilis, kaip suprato atvažiavo D. sūnus su žmona jį pasiimi. Jis į lauką nėjo.

Dėl kaimyno G., tai jis tikrai D. nemušė, jo net nebuvo konflikto metu. Jis tik ateidavo trumpam parūkyti ir vėl eidavo atgal į namą kurį prižiūri. (t. 1, b. l. 122-123).

Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis G. T. paaiškino, kad A. senelio sodybos kieme stovi A. automobilis, po kiek laiko, jam bepjaunant žolę, jis pamatė, kad A. senelio kieme bėgioja A. ir dar vienas panašaus sudėjimo kaip A., stambus vyriškis, jie abu buvo tik su apatinėm kelnaitėm. Tą vyriškį matė pirmą kartą. Kodėl jie bėgiojo ir dar pusnuogiai, jis nežino, ar jie ten vienas kitą gaudė ar kas ten vyko, jis nesuprato, tik pagalvojo, kad blaiviu protu taip daryti negalėtų. Ar jie vienas kitam bėgiodami ką nors sakė, jis negirdėjo, kadangi žolę pjovė su traktoriuku, kuris skleidžia stiprų triukšmą. Bet kad A. su kitu vyru būtų susirėmęs ar grūmęsi, jis to nematė.

Tą dieną jis nei su A. ir juolab su tuo kitu vyru nei nekalbėjo, kartu nei vartojo alkoholį, nei rūkė, jų teritorijoj ar namuose tą dieną nebuvo. (t. 1, b. l. 169-170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021-06-09 Specialisto išvada Nr. G 1033/2021 (02), kurioje nurodyta, kad D. L. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, kairiame skruoste, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos I piršto nugariniame paviršiuje, kairio žasto apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairio dilbio nugariniame paviršiuje, kairio peties srityje, krūtinės dešinėje pusėje; kraujosruva kairio akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktą, abiejų akių sritis, kairę ausį, dešinį smilkinį, kairį skruostą, dilbius, dešinę plaštaką, kairį žastą, kairį petį, krūtinės dešinę pusę, mažiausiai 12 (dvylika) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-06-06. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos metu nustatytas nosies kaulų lūžis yra senas ir su 2021-06- 06 trauma nesietinas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga, sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant, suduodant smūgius rankomis. (t. 1, b. l. 66-68).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: 2021-07-16 BPC elektroniniu pašto adresu zivile.jociene@policija.lt pateiktas garso įrašas 2021_06_06_20-16-39_(duomenys neskelbtini). Garso įrašas atidaromas "MP3" programa. Kuriame nurodyta, kad A. K. praneša, kad (duomenys neskelbtini) kaime įvyko buitinis konfliktas, išdaužtas mašinos langas, pavogti iš mašinos pinigai. ( t. 1, b. l. 88-90).

Šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. K. ir G. T. kaltinime nurodytas aplinkybes:

Nukentėjusiojo D. L. teismo posėdyje ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad jis ėjo link išėjimo pavėsinės, tuomet iš nugaros pajuto smūgį į smilkinį ir nugriuvo, nes neišlaikė lygsvaros, smūgis buvo arba kumščiu arba kietu daiktu. Tuo metu kada jis nugriuvo ant žemės, išgirdo A. K. žodžius „šokam daužom“. Jis (D. L.) keikėsi ir bandė atsikelti. Gulint pajuto tiek smūgių, kad atsikelti negalėjo, o nesutinka su A. K. teiginiu, kad jis buvau prispaustas. Jis gulėjo ir buvo paprasčiausiai daužomas.

Liudytojų D. L. bei L. L. parodymai, kad Kalbant su A. K. šis atsisakė kviesti policiją. Nuvažiavę paimti D. L. rado jį stipriai sumuštą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. G 1033/2021 (02), kurioje nurodyta, kad D. L. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, kairiame skruoste, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos I piršto nugariniame paviršiuje, kairio žasto apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairio dilbio nugariniame paviršiuje, kairio peties srityje, krūtinės dešinėje pusėje; kraujosruva kairio akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktą, abiejų akių sritis, kairę ausį, dešinį smilkinį, kairį skruostą, dilbius, dešinę plaštaką, kairį žastą, kairį petį, krūtinės dešinę pusę, mažiausiai 12 (dvylika) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-06-06. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga, sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant, suduodant smūgius rankomis.

Motyvuojamoji dalis

Patvirtina kaltinamiesiems A. K. ir G. T. kaltinimuose nurodytas aplinkybes. Jas taip pat iš dalies patvirtina ir pačių kaltinamųjų A. K. parodymai duoti teisme, kad jis išsitempė D. L. iš pavėsinės. G. T. išmušė peilį iš rankų, o jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Ragino ramintis, tačiau jis nesiramino, spaudėsi, keikėsi, plūdosi visokiais žodžiais. Jis (A. K.) jau su pradurta koja nežinojo ką daryti ir trenkė keletą kartų. Sudavė vieną kartą ir ragino ramintis, tačiau nukentėjusysis sakė „ne, aš tave užmušiu, tave užmušiu“, jis vėl suduodavo ir taip kol D. L. pasidavė, nusiramino.

D. L. pargriovė ant žemės, užšokdamas jam ant sprando, primynė su keliu ir su ranka laikė. Kada nugriovė nukentėjusįjį ant žemės, sudavė kumščiu į galvos sritį, kojomis smūgių nesudavė. Į galvos sritį galėjo suduoti 4 – 5 smūgius, kol šis nusiramino ir nesipriešino. T. smūgius sudavė kojomis, rankomis tikrai nemušė, nes jis stovėjo, o jis (A. K.) buvo primynęs nukentėjusįjį keliu ir taip jį laikė, teko nukentėjusiajam ir suduoti, nes jis masyvus žmogus ir priešinosi. Po to, kada jis buvo sužalotas peiliu, tas konfliktas tęsėsi, nors ir buvo nutrūkęs, jie bandė šnekėtis, galvojo, kad D. L. apsiramins, tačiau vėl prasitęsė. Jį gulintį ant žemės spardyti ir daužyti rankomis reikėjo, nes jis priešinosi toliau ir būtų ištrūkęs, tikriausia toliau būtų puolęs ir jį sužalojęs.

G. T. parodymai duoti teisme, kad D. K. ir D. L. buvo gan girti ir tarp jų vyko žodinis konfliktas, tas aiškiai matėsi. Jie kažkaip susikabino. Prieš tą susistumdymą, keikiantis – tarp keiksmažodžių, nukentėjusysis buvo paėmęs peilį. Matė, kad jis dūrė A. K.. D. L. ir A. K. susikabino. Jis pradėjau ginti A. K.. Norėjo išskirti, o tas išskyrimas gavosi muštynėmis. Jis taip pat sudavė, kiek smūgių pasakyti negali, neskaičiavo smūgių. Nematė, kad A. K. suduotų D. L.. D. L. buvo parkritęs ant žemės ir kai jis parkrito, jį pradėjo mušti, jis pats tikrai sudavė. Jis D. L. sudavė ranka, gal ir kojomis. Mušė, nes nukentėjusysis priešinosi. Jie dviese su A. K. sudavė smūgius, bet kaip A. K. sudavė D. L. nematė. Tuo metu, kai smūgiavo gulinčiam nukentėjusiajam, tai vykdė abu kartu, kad nukentėjusysis apsiramintų. Nukentėjusysis bandė stotis, keltis, keikėsi.

Šie visi įrodymai yra gan išsamūs, visumoje jie vieni kitus papildantys. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu kaltinamieji A. K. ir G. T. ikiteisminiame tyrime duodami parodymus neigė smūgių nukentėjusiajam D. L. sudavimą, jų parodymai nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą šioje byloje, mano, kad kaltinamieji A. K. ir G. T. duodami parodymus teisme siekė palengvinti savo teisinę padėtį ir teikė paaiškinimus apie savo veiksmus, aiškindami juos sau palankesnėmis versijomis, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Visuma įrodymų duoda leidžia pagrįstai teigti, kad tiek A. K., tiek G. T. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje 1 dalyje. Jų veiksmai kvalifikuoti teisingai, atitinką minėto nusikaltimo sudėtį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys – 116,96 eurų dydžio, pagrįstas teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, tenkintinas visiškai.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai ir daiktiniai įrodymų byloje: trys kompaktinis diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Švelninančių A. K. atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės yra tos, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Švelninančia G. T. atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta, tai, kad jis iš esmės pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė, nukentėjusiojo ir šis jam atleido. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto neteistas, padarė vieną nusikalstamą vieką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus. A. K. nevedęs, dirba. Jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu ar apribojimu nesusijusi bausmės rūšis. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nėra A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismo posėdyje kaltinamasis G. T. pateikė prašymą nutraukti jam baudžiamąją bylą, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis D. L. kaltinamajam G. T. atleido.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatyta, kad Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Teismas mano, kad taikyti kaltinamajam G. T. aukščiau nurodytą kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju asmeniu institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, galimybės nėra, jis nusikalto teistas (recidyvas), yra padaręs nusikalstamų veikų ir anksčiau, neatlygino civiliniam ieškovui teritorinei ligonių nusikalstama veika padarytos žalos.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. T. atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto teistas, padarė vieną nusikalstamą vieką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus. G. T. išsiskyręs, tačiau išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu ar apribojimu nesusijusi bausmės rūšis. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į G. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertina jų tarpusavio santykį ir kiekvienos jų reikšmę.

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pripažinti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti solidariai iš A. K. ir G. T. civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 116,96 eurus nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. T. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir daiktinius įrodymus byloje: tris kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.