Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta 72 MGL (3600,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones vienerius metus, 2019 m. spalio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes, vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones vienerius metus, nes 2019 m. lapkričio 19 d. apie 17.00 val., Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, Tauckūnų kaime, Kaišiadorių gatvėje ties 12 namu, vairavo L. U. priklausančią transporto priemonę – „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas Egidijus Urba parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje specialistu. 2019 m. spalio 10 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus registrą buvo įrašytas S. M., gimęs 1981 m. rugpjūčio 7 d., gyvenantis Vilniaus g. 71, Gudienos k., Kaišiadorių r., kuris 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė - 1600,00 Eur bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga: 2020 m. spalio 4 d. 2019 m. spalio 21 d. S. M. pasirašytinai supažindino su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Buvo sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo sutiko, pasirašė, pastabų neturėjo. 2019 m. lapkričio 21 d. gavo informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato, kad S. M. nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės, nes vėl vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 22). Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metus, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 51-55).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Konstatuotina, kad nustatytu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Kaip nustatyta, teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo S. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios nevykdymu jis kaltinamas, įsiteisėjo 2019 m. spalio 5 d., 2019 m. spalio 21 d. kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti visas transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, jis suprato galimas nevykdymo pasekmes, tačiau buvo joms visiškai abejingas ir todėl jo veika, kai jis 2019 m. lapkričio 19 d. vairavo automobilį, atitinka pavojingos veikos, padarytos tyčia, požymį. Didesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės ignoravimą rodo tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo ne tik kad neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas neblaivus. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas S. M. už Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą taip pat už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 34-39), baustas administracine tvarka (b. l. 62-64), yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 78), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 66). Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – kiek didesnę nei minimalaus dydžio baudą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio sankcijoje.

S. M. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kadangi S. M. naują nusikaltimą veiką įvykdė dar iki nuosprendžio, priimto 2020 m. sausio 3 d. pirmoje byloje, tai šioje byloje paskirta bausmė su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turi būti subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

Aiškinant bausmių bendrinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-351/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 18 minimalių gyvenimo lygio (MGL) dydžio (900,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. 12 MGL (600,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme – 70 MGL (3500,00 Eur) bauda, ir paskirti galutinę bausmę - 80 MGL dydžio (4000,00 Eur) baudą.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. M. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Išaiškinti S. M., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.