- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-935/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinkis
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko skundas dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Herdas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) UAB Medicinos bankas pateikė atsakovo VšĮ „Herdas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais ir klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pavesti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė pritarti administratoriaus atliktam darbui ir patvirtinti pateiktą veiklos ataskaitą. Nors administratorius pridėjo prie ataskaitos pajamų-išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., kurioje nurodė, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo faktiškai patyrę 9 982,13 Lt administravimo išlaidų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. dar 573 Lt, tačiau, pareiškėjo teigimu, visiškai nepagrindė nei detaliais paaiškinimais, kodėl buvo būtina šias išlaidas patirti, nei sutartimis ir pirminiais apskaitos dokumentais, t. y. jokių pagrindžiančių patirtas išlaidas dokumentų kreditorių susirinkimui nepateikė, nors pagal teismų praktiką privalėjo tai padaryti. Kreditorių susirinkimas, negavęs šių duomenų, negalėjo tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 50 000 Lt (tarp kurių 20 000 Lt administratoriaus atlyginimas) nuo bankroto proceso pradžios iki įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjo teigimu, šiuo nutarimu kreditorių susirinkimas patvirtino tokią pačią administravimo išlaidų sąmatą, kuri buvo patvirtinta atsakovo 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkime ir kurios neteisėtumą ir nepagrįstumą konstatavo Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje ir administratorius šios nutarties neskundė. Be to, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pažeidžia kreditorių ir pačios įmonės teises, nes neužtikrina administratoriaus ir bankrutavusios įstaigos kreditorių interesų pusiausvyros, nepagrįstai suteikia viršenybę administratoriaus interesams, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad administratorius tinkamai informavo kreditorius, kokios gali būti administravimo išlaidos. Kreditoriai balsų dauguma nutarė, kokio dydžio turi būti administratoriaus atlyginimas ir tinkamai išsprendė klausimą dėl kitų administravimo išlaidų dengimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, t. y. atsakovo kreditorius, svarstant klausimus turi ir turėjo galimybę pasisakyti ir balsuoti kreditorių susirinkime visais klausimais, todėl sprendė, jog pareiškėjas kaip ir kiti atsakovo kreditoriai savo teises realizavo visa apimtimi (ĮBĮ 21 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad atsakovo kreditorių daugumos nuomonė nesutapo su pareiškėjo interesais, dar nereiškia įstatymo pažeidimo, nes tik balsuodami paritetiniais pagrindais kreditoriai įgyvendina savo teisių ir įstatymu nustatytų apribojimų pusiausvyrą bankroto procedūros metu, todėl ginčo atveju pareiškėjo skundas vertintinas kaip noras įgyti dominuojančią padėtį kitų kreditorių atžvilgiu. Kadangi bankroto byloje esanti medžiaga patvirtina administratoriaus atliktų bankroto procedūrų teisėtumą ir šie veiksmai atitinka kreditorių interesus bei savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja ĮBĮ 11 ir 23 straipsnių nuostatoms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ĮBĮ 23 straipsnis, 24 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB Medicinos bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepateikė motyvų dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu ir neaiškiai suformulavo rezoliucinę dalį, todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu. Pirma, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl neprotingo ir aiškiai per didelio administratoriui nustatyto 20 000 Lt dydžio atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria buvo patenkintas pareiškėjo ankstesnis skundas dėl 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, priimto analogišku klausimu, buvo konstatuota, kad atsakovo administravimo procedūros nebus tokios sudėtingos, kad 20 000 Lt atlyginimą administratoriui galima būtų laikyti proporcingam būsimam darbui. Administratorius šios teismo nutarties neskundė, o naujų aplinkybių, į kurias butų galima atsižvelgti nustatant atlyginimą administratoriui, nebuvo pateikta, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas, spręsdamas dėl tokio paties dydžio atlyginimo administratoriui nustatymo pagrįstumo klausimą, skundžiamoje nutartyje padarė priešingą išvadą nei minėtoje 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje. Administratorius, teikdamas paaiškinimus dėl atlyginimo dydžio, nepagrįstai palygino atlyginimo administratoriaus dydį su minimalia mėnesine alga. Antra, teismas netinkamai įvertino kitų skundžiamu nutarimu patvirtintų administravimo išlaidų pagrįstumą. Patvirtintos administravimo išlaidos (30 000 Lt) nėra išskaidytos pagal atskiras rūšis, kas sudaro prielaidas administratoriui bankroto administravimui skirtas lėšas naudoti netaupiai ir neatsakingai bei ne pagal paskirtį. Trečia, administravimo išlaidų dydis turi būti racionalus, proporcingas įmonės administravimo ypatumams (sudėtingumui), atitikti administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Skundžiamu nutarimu patvirtintos išlaidos iš esmės būtų dengiamos tik iš įkeisto pareiškėjui turto pardavimo pajamų, nes išieškoti skolas iš debitorių beveik nėra galimybių. Ketvirta, pareiškėjo nuomone, administratorius tinkamai neinformavo, kas sudaro administravimo išlaidas ir kad patirtos bei būsimos išlaidos yra būtinos ir racionalios, taip pat jų nepagrindė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BVšĮ „Herdas“ atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pasisakė ir dėl apelianto skundžiamo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Be to, teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė atmesti patį skundą dėl kreditorių susirinkimo tiek pirmu, tiek antru darbotvarkės klausimais.
2. Administratoriaus pateikti paskaičiavimai atrodo nepagrįsti tik apeliantui, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos yra nepagrįstos ar neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties. Administratorius neviršijo teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sumos ir pateikė, ateityje teiks kreditoriams išsamias ataskaitas. Apeliantas prieš susirinkimą gavo visą papildomą informaciją, tačiau nei prieš kreditorių susirinkimą, nei jo metu nesikreipė į administratorių dėl informacijos trūkumo. Atsakovo bankroto procesas jau trunka 12 mėnesių ir kreditorių per šį laikotarpį administratoriaus veiklos trūkumų nenustatė. Darytina išvada, kad administratorius tinkama organizuoja bankroto procedūras. Be to, administratorius pateikė ir paaiškino kiekvieną administravimo išlaidų straipsnį (tiek jau patirtų, tiek numatomų). Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas kreditorių susirinkime pasisakė, kad jam įkeistas turtas yra žymiai vertingesnis nei jo balansinė vertė, todėl apeliantas siekia suklaidinti teismą bandydamas nustatyti kuo mažesnį atlyginimą administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, 2011 m. gruodžio 9 d. įvyko atsakovo BVšĮ „Herdas“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti administratoriaus atliktam darbui ir patvirtinti pateiktą veiklos ataskaitą. Pareiškėjas (atsakovo kreditorius) UAB Medicinos bankas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikė teismui skundą, kuriame nurodė išsamius argumentus, kodėl, jo manymu, šiuo klausimu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių ir pačios įmonės teises ir teisėtus interesus.
CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) turiniui, vienas iš kurių motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti: teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą; argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, visiškai neargumentavo tokios savo išvados. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Pareiškėjas teismui pateiktu skundu taip pat prašė panaikinti atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kurio nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 50 000 Lt (tarp kurių 20 000 Lt administratoriaus atlyginimas) nuo bankroto proceso pradžios iki įstaigos išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Šį reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad šiuo nutarimu kreditorių susirinkimas patvirtino tokią pačią administravimo išlaidų sąmatą, kuri buvo patvirtinta atsakovo 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkime ir kurios neteisėtumą ir nepagrįstumą konstatavo Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje ir administratorius šios nutarties neskundė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo atmetė motyvuodamas tuo, kad kreditoriai balsų dauguma nutarė, kokio dydžio turi būti administratoriaus atlyginimas ir tinkamai išsprendė klausimą dėl kitų administravimo išlaidų dengimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, t. y. atsakovo kreditorius, svarstant klausimus turėjo galimybę pasisakyti ir balsuoti kreditorių susirinkime visais klausimais, todėl sprendė, jog pareiškėjas kaip ir kiti atsakovo kreditoriai savo teises realizavo visa apimtimi. Vadovaujantis tokia pirmosios instancijos teismo logika, netektų prasmės kreditoriaus, nesutinkančio su kreditoriaus susirinkimo priimtu nutarimu, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytos teisės apskųsti tokį nutarimą teismui įgyvendinimas, nes teismui nenustačius kreditorių susirinkimo nutarimo tvarkos pažeidimų, toks skundas būtų atmetamas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, patikrina ne tik tai, ar nebuvo pažeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka (ĮBĮ 24 straipsnio 1-3 dalys), tačiau ir pasisako dėl kitų skunde nurodytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes ir pateikė argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu pažeidžia kreditorių ir pačios įmonės teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šis nutarimas priimtas balsų dauguma nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų pasisakė labai abstrakčiai. Nurodė, kad bankroto byloje esanti medžiaga patvirtina administratoriaus atliktų bankroto procedūrų teisėtumą ir šie veiksmai atitinka kreditorių interesus bei savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja ĮBĮ 11 ir 23 straipsnių nuostatoms, tačiau pačioje nutartyje trūksta motyvacijos, faktinių aplinkybių, įrodymų ir argumentų vertinimo. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kodėl teismas padarė būtent tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada laikytina nepakankamai argumentuota atsižvelgiant ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas vieną kartą jau sprendė atsakovo kreditorių susirinkimo patvirtintos analogiško dydžio administravimo išlaidų sąmatos teisėtumą ir pagrįstumą ir tada buvo pateikęs kitą išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dalyje dėl apreiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo UAB Medicinos banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.