Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje:

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, teistas:

1) 2013 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,

2) 2019 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 105 MGL (5250 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas viena para, prilyginant 2 MGL dydžio baudai (galutinė bausmė 68 MGL, tai yra 3400 eurų bauda),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 1.10 val., P gatvėje, Pakruojo mieste, vairavo lengvąjį automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 1296556) jam buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad I. V. 2020 m. rugpjūčio 29 d. 1.15 val. buvo nustatytas neblaivumas 1,80 promilės, 1.34 val. – 1,83 promilės (b. l. 26–27).

Kaltinamojo I. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas;

automobilis „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas grąžinti savininkui V. N. (b. l. 35–37).

I. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtas prie bylos medžiagos.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 114–116), kuriame nurodyta, jog įtariamasis I. V. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė arešto bausmę sumažinti iki 20 parų, o išieškotinos sumos dydį sumažinti iki 1000 eurų.

Prokurorė, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlo I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 68 MGL (3400 eurų) bauda ir galutinę bausmę skirti 30 parų arešto ir 68 MGL (3400 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo I. V. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės, kurią vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5700 eurų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis I. V. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 71–75, 77–79), baudos nesumokėjęs (b. l. 82, 85), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (b. l. 68–70), nedirbantis (b. l. 65), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 66), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) I. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 45 paras arešto (BK 49 straipsnio 1–3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į arešto bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 1.15 val. (b. l. 110) iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 13.40 val. (b. l. 112), tai yra viena para.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 68 MGL (3400 eurų) dydžio baudos dalimi. Kadangi I. V. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnis), terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nebenustatytinas ir nesumokėta bauda pakartotinai nebenukreiptina priverstiniam išieškojimui.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi I. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis šia specialia teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad I. V., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai žinojo apie galiojančius itin griežtus įstatymo reikalavimus, kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau, nepaisydamas to, vartojęs alkoholį, važiavo automobiliu, suprasdamas, kad nėra blaivus, kas lemia, jog jis suprato ir žinojo, kad vairuoja neblaivus ir to daryti negalima, tuo šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles. Todėl jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis dėl susiklosčiusios tam tikros situacijos – tai elgesys, nulemtas sąmoningu visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, o šios aplinkybės lemia, jog jis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl I. V. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu I. V. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 103–104), nuo šio momento – 2020 m. rugpjūčio 29 d. – skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Nagrinėjamu atveju I. V. vairavo V. N. priklausančią transporto priemonę, – automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 33). Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 5700 eurų (BK 72 straipsnio 5–6 dalys).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103–104), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento, I. V. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 103–104), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, I. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Automobilis „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)ir jo registracijos liudijimas, paliktini savininkui V. N., jo neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 68 MGL (3400 eurų) dydžio baudos dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 68 MGL (3400 eurų) baudą.

Į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 1.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 13.40 val., tai yra vieną parą.

Nenustatyti termino šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nenukreipti antstoliui.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam I. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės, – automobilio „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį I. V. vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų).

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

I. V. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantį I. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą palikti savininkui V. N., neribotam jo disponavimui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.