Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-04 · Administracinė byla Nr. I-3034-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
I-3034-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01814-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7962-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-01814-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.1., 8.1.6., 9.4., 9.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui A. N. ir atsakovo atstovui Erdvilui Buividavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2, 15-16), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2015-02-13 sprendimą Nr. (23.31-08)320A-3297 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pareiškėjas nurodo, kad 2001–2002 m. už 4 000 Lt įsigijo bankrutavusios įmonės AB „Trobesiai“ nekilnojamąjį turtą – betono mazgą, (unikalus Nr. 381970-0028-08-2) ir už 4 000 Lt armatūrinį cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Skunde teigiama, kad nuo 2007 m. Valstybinė mokesčių inspekcija reikalauja iš pareiškėjo sumokėti Nekilnojamojo turto mokestį, nors pareiškėjas nekilnojamojo turto nėra deklaravęs. Pareiškėjas nevykdo gamybinės, individualios ar kitos veiklos. Įsigytus pastatus naudoja gyvenamajai veiklai ir su žemės ūkiu susijusiai veiklai. Pastatai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir nėra faktiškai naudojami numatytai projektinei veiklai, todėl, pareiškėjo vertinimu, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 7 straipsnį jam neprivalu deklaruoti nekilnojamąjį turtą ir mokėti Nekilnojamojo turto mokestį.

Pareiškėjas pažymi, kad Prievolių ataskaitoje nėra pagrįsti delspinigiai už 2007-2009 m. Už tuos metus išieškojimas jau yra vykdomas pagal Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011-09-20 sprendimą Nr. ()-320-2703 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepimu (b. l. 30-33) prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, tačiau Inspekcijai nepateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2013 m., todėl Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, surašė 2015-01-23 sprendimą Nr. (7.22-69.4) S3(V)-3 dėl 614,86 EUR mokestinės prievolės nustatymo ir elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė jį pareiškėjui. Šio sprendimo pagrindu buvo suformuota pareiškėjo deklaracija už 2013 metus. Sprendimas buvo paskelbtas Elektroninio deklaravimo sistemoje adresu https://deklaravimas.vmi.lt ir portale Mano VMI adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Pareiškėjas nepateikė patikslintos nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2013 m. ir sprendime apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo.

Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jis pagal NTMĮ 7 straipsnio 2 dalies 11 punktą yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Pažymi, kad ši nuostata taikoma juridiniams asmenims, tuo tarpu nekilnojamojo turto registre nėra užfiksuota duomenų ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui yra perduotas naudotis juridiniams asmenims.

Atsakovas taip pat nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad jis neturi mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, nes Statybos įstatymo nustatyta tvarka jo įsigyti pastatai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir nėra faktiškai naudojami numatytai projektinei veiklai. Atsakovas pažymi, kad ši, NTMĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, lengvata nuo 2011-01-01 neteko galios.

Atsakovas nurodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo įsigyjamas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), tačiau būtinas reikalavimas šiai lengvatai pritaikyti, yra pajamų iš atitinkamos žemės ūkio veiklos gavimas (uždirbimas). Tačiau jeigu fizinis asmuo naudoja žemės ūkio paskirties žemę, ant kurios yra pastatytas pastatas (statiniai), savo reikmėms tenkinti, tokiu atveju neatsiranda ir pajamų, kaip jos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas deklaravo nekilnojamojo turto mokestį už 2007-2010, ir 2014 m. bei privalo jį sumokėti. Pareiškėjas neskundė mokesčių administratoriaus 2015-01-23 sprendimo Nr. (7.22-69.4) S3(V)-3 dėl mokestinės prievolės nustatymo už 2013, todėl atsakovas, laiko, kad pareiškėjas pats deklaravo mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį už 2013 m. Kadangi pareiškėjas šio mokesčio iki 2014 m. nesumokėjo, Inspekcija įgijo teisę išieškoti už 2013 metus nustatytą mokesčių nepriemoką.

Pareiškėjas privalomo mokėti mokesčio nemokėjo laiku arba visiškai daugiau nei vienerius metus, todėl mokesčių administratorius, įgijęs teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, pasirinko MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą kaip efektyviausią ir priėmė 2015-02-13 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-3297 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kokias administracinio akto vykdymo taisykles pažeidė Inspekcija.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Inspekcijos 2015-02-13 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-3297 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 202/404 dalis 4,04 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41); 228/456 dalis 4,56 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-44); 41/78 dalis 3,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46); bendrosios nuosavybės teise su V. N. pareiškėjui priklauso 3,91 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48); bendrosios nuosavybės teise su V. N. pareiškėjui priklauso 0,3971 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatas - Betono mazgas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatas - Armatūrinis cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-55).

Pareiškėjas Inspekcijai pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2007-2010 m., 2014 m. (b. l. 56-65).

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-01-23 sprendimu Nr. (7.22-69.4) S3(V)-3 nustatė 614,86 EUR mokestinę prievolę pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis (b. l. 66). Sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu (b. l. 67). Elektrinio deklaravimo sistemoje pareiškėjo vardu buvo 2015-01-23 užpildyta Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2013 m. (b. l. 68, 69-76).

Inspekcija 2015-02-13 sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-3297 nusprendė išieškoti į biudžetą 760,35 EUR mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 3).

Pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių dėl apmokestinamo nekilnojamojo turto vertės ar taikytino mokesčio tarifo nėra. Pareiškėjo vertinimu pagal NTMĮ 7 straipsnio nuostatas jis išvis neprivalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. NTMĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (NTMĮ 3 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo (NTMĮ 3 str. 3 d.). Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį (NTMĮ 4 str.).

NTMĮ 12 straipsnio, reglamentuojančio mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir mokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo (nekilnojamojo turto savininkas). Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos (NTMĮ 12 str. 4 d.). Mokesčio mokėtojai mokesčio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį ir kuriam netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinę vertę taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą tarifą (NTMĮ 12 str. 5 d.). 8. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis, apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turi būti sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos (NTMĮ 12 str. 8 d.). Mokesčio mokėtojai mokestį apskaičiuoja pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis (NTMĮ 12 str. 9 d.).

Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto mokestis yra apskaičiuojamas ir turi būti mokamas pagal mokesčio mokėtojo pateiktas deklaracijas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t.y. 2007-2014 metus, pareiškėjas mokesčio administratoriui pateikė šias nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas: 2011-08-10 už 2007 metus (b.l. 56-57), 2011-08-10 už 2008 metus (b.l. 58-59), 2011-05-20 už 2009 metus (b.l. 60-61), 2011-05-20 už 2010 metus (b.l. 62-63), 2014-10-30 už 2014 metus (b.l. 64-65). Be to, 2014-01-23 Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (7.22-69.4)S3(V)-3 (b.l. 66) pareiškėjui nepateikus deklaracijos pareiškėjui nustatyti 614,86 Eur dydžio mokestinė prievolė už 2013 metus pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčio mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka šį mokesčių administratoriaus sprendimą būtų nuginčijęs, todėl šis sprendimas taip pat turi būti vykdomas.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nekilnojamojo turto mokesčiai pagal pateiktas deklaracijas būti sumokėti. Pagal NTMĮ 13 straipsnį pažeidus šio įstatymo nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčijamu Inspekcijos sprendimu nuspręsta išieškoti į biudžetą 760,35 Eur iš pareiškėjo turto. Mokesčių administratorius vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Be to, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) yra skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai tokiu atveju pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 d.). Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 98 str. 2 d.).

Mokestinės prievolės dydis ir delspinigiai yra nurodyti prie skundžiamo sprendimo pridėtoje prievolių ataskaitoje. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog mokestis ir (ar) delspinigiai mokesčių administratoriaus būtų paskaičiuoti neteisingai. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad ginčijamas VMI 2015-02-13 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-3297 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto yra teisėtas, t.y. priimtas vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjo pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijomis ir Alytaus AVMI 2014-01-23 sprendimu nr. (7.22-69.4)S3(V)-3).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pagal MAĮ 80 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Mokesčių administratorius, nustatęs formalius mokesčio deklaracijos trūkumus, turi teisę juos pašalinti savo iniciatyva, tik tuo atveju, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, kaip nustatyta šio įstatymo 68 straipsnyje. Pareiškėjui pateikus mokesčių administratoriui patikslintas deklaracijas ir paaiškėjus mokesčio permokai, pastaroji jam galėtų būti sugražinta MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka (NTMĮ 12 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė