Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-770-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
II-770-963/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01130-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Arnoldas Jokūbaitis
Kategorijos
  • 12.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-770-963/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01130-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3 (S)
Registro objektas ROIK: 21139784363KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Arnoldui Jokūbaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3753-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. AAD 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3753-2021 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 242 straipsnio 3 dalį 500 (penkių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. birželio 30 d., nuo 08.00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 12.30 val., (duomenys neskelbtini), įvertinus UAB „F. K.“ 2021-07-02 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktą UAB „F. K.“ el. pranešimą apie UAB „F. K.“ eksploatuojamoje termofikacinėje jėgainėje paleidžiant atliekomis kūrenamą katilą fiksuotą teršalo - amoniako padidėjusį išmetimo lygį, 2021-07-13 el. paštu pateiktą patikslintą informaciją dėl teršalų viršijimo (teršalo koncentracijos matuotos automatizuota emisijų matavimo sistema GASMET CEMSI1, matuojant nuolatiniais matavimais) ir pateiktus termofikacinės jėgainės kamine sumontuotos automatinės matavimo sistemos atliekamų nuolatinių teršalų matavimų duomenis (Dienos ataskaita 30.06.2021), nustatyta, kad katilo paleidimo metu 2021-06-30 laikotarpyje 08:00-08:30 val., 08:30-09:00 val., 12:00-12:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.1-3/2014 (pakeisto 2016-10-12) (toliau - T1PK leidimas) 8 p. neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3. Amoniako koncentracija 2021-06-30 buvo: 08:00-08:30 val. -24,552 mg/Nm3, 08:30-09:00 val. - 23,832 mg/Nut3, 12:00-12:30 val’, buvo 20,456 mg/Nm3. 2014-10-10 UAB „F. K.“ direktoriaus įsakymu Nr. IV-14-19 patvirtinto UAB „F. K.“ jėgainės neatitiktinių veiklos sąlygų techninio reglamento 1 p., prie neįprastų (neatitiktinių) veiklos sąlygų yra priskirtas planinis katilo paleidimas, numatyta amoniako koncentracija (30 min vidurkis) 20 mg/Nm3. Tai, kad 2021-06-30 nuo 08:00 val. iki 12:30 val. val. vyksta katilo paleidimas, pagrindžia UAB „F. K.“ 2021-07-13 el. paštu pateikta patikslinta informacija. 2021-07-02 UAB „F. K.“ el. pranešime nurodyta, kad amoniako leidžiamos vidutinės pusės valandos vertės (koncentracijos) normatyvo viršijimo priežastis yra amoniako dozavimo siurblio gedimas. Pagal 2013-07-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau-AAĮ) Nr. DI-528 patvirtintų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.22 punktą, termofikacinėje jėgainėje atliekomis kūrenamo katilo paleidimas, amoniako dozavimo siurblio gedimas priskiriami neįprastoms (neatitiktinėms) veiklos sąlygoms. Tuo buvo pažeistas TIPK leidime neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta nustatytas i atmosferą išmetamo teršalo kiekio normatyvas (maksimaliai leidžiama ribinė vertė). Atsakingas asmuo yra UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J., pagal 2014-09-12 UAB „F. K.“ direktoriaus įsakymą Nr. 1V-14-II ir UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginę instrukciją. Tokiu būdu R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, AAĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2021 m. spalio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas AAD persiųstas R. J. skundas dėl AAD 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3753-2021 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad AAD baudą pareiškėjui paskyrė nepagrįstai, dėl viršyto amoniako normatyvo nesant pareiškėjo kaltės, taigi nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. AAD nustatė, jog bendrovė, kurioje pareiškėjas dirba ir yra atsakingas už laboratoriją ir darbų saugą, 2020-06-30 d. viršijo bendrovei išduotame TIPK leidime numatytą leistiną amoniako normatyvą (20 mg/Nm3), t. y. amoniako koncentracija 2021-06-30 atitinkamu laiku buvo fiksuota tokia: 8:00 - 08:30 val. - 24,552 mg/Nm3; 08:30 - 09:00 val. - 23,832 mg/Nm3; 12:00 - 12:30 val. - 20,456 mg/Nm3. Nutarime konstatuota, jog tokiu būdu buvo pažeisti LR aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau- AOAĮ) 18 str. 1 d. ir LR aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 str. 2 d., o atsakomybė, remiantis ANK 242 str. 3 d. pritaikyta UAB „G. K.“ darbuotojui - laboratorijos ir darbų saugos inžinieriui R. J., atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014-09-12 UAB „F. K." direktoriaus įsakymą Nr. IV-14-11 ir pareiginę instrukciją (Priedai Nr. 3 ir Nr. 4) pareiškėjas yra paskirtas atsakingu asmeniu. Pareiškėjas neginčija AAD nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. to, jog nurodytais laikotarpiais buvo viršytas TIPK leidime numatytas amoniako normatyvas, tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis yra kaltas dėl amoniako normatyvo viršijimo. AAD neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, o būtent tai, jog bendrovės išmesti amoniako kiekiai viršijo TIPK leidime nustatytą normatyvą dėl amoniako dozavimo siurblių gedimo, t. y. dėl tokios aplinkybės, kuri niekaip nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir šios situacijos (amoniako dozavimo siurblių gedimo). Pareiškėjas kontroliuoti, ar net numatyti neturėjo jokių galimybių. Paaiškino, jog visi jėgainės įrenginiai yra reguliariai inspektuojami pagal bendrovėje parengtą planą. Šiais metais, t. y. 2021-06-07 visi jėgainės įrenginiai buvo perduoti inspekcijai ir remontui (Priedas Nr. 5), o 2021-06-28 po inspekcijos ir remonto grąžinti eksploatavimui (Priedas Nr. 6). Pareiškėjas R. J. yra vienas iš šiuos aktus pasirašiusių asmenų, tačiau jis nėra atsakingas asmuo už amoniako dozavimo siurblių remontą, priežiūrą ar kitus su šiais siurbliais susijusius darbus. Pareiškėjas minėtus aktus pasirašė, kadangi, kaip laboratorijos inžinierius, yra atsakingas už cheminį vandens režimą. Šiuo atveju 2021-06-30 įvyko situacija, kai vienu metu sugedo abu amoniako dozavimo siurbliai, todėl nebuvo rezervinio siurblio, kuris būtų galėjęs užkirsti kelią amoniako normatyvo viršijimui 08:00 - 08:30 val., 08:30 - 9:00 val. ir 12:00 - 12:30. val. Nepaisant to, bendrovė sureagavo nedelsdama į gedimą, jėgainės veikla buvo sustabdyta, gedimas pašalintas, žala aplinkai nepadaryta. Pareiškėjo žiniomis, amoniako dozavimo siurbliai sugedo dėl susidėvėjusių vidinių siurblių dalių. Pareiškėjas nebūdamas atsakingas už minėtų siurblių priežiūrą ar remontą neturėjo nei pareigos, nei teorinės galimybės numatyti, jog toks gedimas gali įvykti, taigi neturėjo nei pareigos, nei galimybės užkirsti kelią tokiam gedimui ir amoniako normatyvo viršijimui. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas - tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis - atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, jog AAD skundžiamame nutarime nenurodė pareiškėjo kaltės formos (tyčios ar neatsargumo), nepaaiškino kuo gi pasireiškė pareiškėjo kaltė, jos turinys. AAD nutarime viso labo formaliai nurodė, jog „kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, 20214-09-12 Nr. IV-14-11 įsakymu, UAB „F. K." laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigine instrukcija, elektroniniais laiškais bei kita rašytine bylos medžiaga" taip pat tai, kad „atlikus UAB „F. K." priklausančios termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų stabdymą, paruošus įrenginius inspekcijos ir remonto darbams, jie buvo perduoti už remontą atsakingų asmenų grupei, tarp kurių buvo ir bendrovės, ir laboratorijos, ir darbų saugos inžinierius R. J.". Pareiškėjas mano, jog yra akivaizdu, kad aukščiau nurodyti AAD motyvai jokiu būdu nepagrindžia pareiškėjo kaltės - kaip psichinio asmens santykio su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Pirma, pareiškėjo kaltė negali būti traktuojama įrodyta vien dėl to, kad yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kaltė turi būti pagrindžiama įrodymais bei teisiniais argumentais. Antra, pareiškėjo kaltė negali būti grindžiama bendrovės 2014-09-12 įsakymu Nr. IV-14-11, kuriuo pareiškėjas yra paskirtas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje. Minėtas įsakymas jokiu būdu negali būti pagrindas AAD ignoruoti ANK nuostatas (7, 8, 9 str.) dėl kaltės turinio, kaltės formos, konstatuojant administracinio teisės pažeidimą. Lygiai taip pat pareiškėjo kaltė negali būti traktuojama įrodyta dėl to, jog pagal pareiginę instrukciją pareiškėjas yra už tam tikrą jėgainės veiklos sritį atsakingas asmuo bei turi konkrečias jam deleguotas funkcijas, pareigas bei atsakomybę. AAD nutarime net nepagrindė, jog pareiškėjas būtų pažeidęs kažkokias pareiginės instrukcijos nuostatas. Bet kuriuo atveju - pareiginė instrukcija yra tik bendrovės vidaus dokumentas, nustatantis darbuotojo teises ir pareigas, tačiau jokiu būdu negali būti įrodymas, kuriuo grindžiama pareiškėjo kaltė dėl konkretaus pažeidimo. Trečia, nutarime nėra pagrįsta, kokie kiti įrodymai: elektroniniai laiškai ir kita rašytinės bylos medžiaga ir kokiu būdu galėtų pagrįsti pareiškėjo kaltę dėl nustatyto pažeidimo. Ketvirta, AAD nutarime taip pat nepagrįstai pareiškėjo kaltė grindžiama tuo, jog pareiškėjas buvo tarp už remontą atsakingų asmenų, kuriems 2021-06-07 aktu įrenginiai buvo perduoti. AAD nutarime visiškai nepaaiškinta, kaip įrenginio perdavimas remontui yra susijęs su gedimu ir kaip įrenginio priėmimas remontui gali patvirtinti pareiškėjo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, jog visi jėgainės įrenginiai 2021-06-07 buvo perduoti inspekcijai ir remontui - kas savo esme yra įprastinė ir standartinė procedūra - o 2021-06-28 aktu įrenginiai po inspekcijos ir remonto buvo grąžinti eksploatacijai. Būtina pažymėti, jog 2021-06-28 aktu 5 asmenų grupė, įskaitant ir pareiškėją, perduodama įrenginius patvirtino, jog remonto darbai buvo atlikti pagal paruoštą ir suderintą remonto grafiką, įrenginiai buvo paruošti eksploatacijai. Taigi perduodant įrenginius eksploatacijai buvo atlikti visi būtini kontrolės veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiems jėgainės veiklos sutrikimams. Vis dėlto įrenginio gedimo ne visada galima išvengti, jį numatyti. Kaip jau minėta, 2021-06-30 įvyko iš karto dviejų amoniako dozavimo siurblių gedimas, kurio numatyti negalėjo ne tik pareiškėjas, kuris ir nėra atsakingas už šių įrenginių techninę priežiūrą, tačiau negalėjo numatyti ir bendrovės specialistai, kurie yra atsakingi už įrenginių priežiūrą ir remontą. Amoniako normatyvas buvo viršytas dėl netipinės situacijos, vienu metu sugedus abiem amoniako dozavimo siurbliams. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei - vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais - būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Lygiai taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi pagrįsti ir institucija surašanti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju nutarime pareiškėjo R. J. kaitė nebuvo pagrįsta, taigi administracinė atsakomybė pritaikyta nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Dėl šių aplinkybių nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Atsiliepimas

AAD 2021 m. spalio 18 d. atsiliepime į R. J. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodoma, Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai 2021-07-21 UAB „F. K.“ atsakingam asmeniui - laboratorijos ir darbų saugos inžinieriui R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 242 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, jog įvertinus UAB „F. K.“ 2021-07-02 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktą UAB „F. K.“ el. pranešimą apie UAB „F. K.“ eksploatuojamoje termofikacinėje jėgainėje paleidžiant atliekomis kūrenamą katilą fiksuotą teršalo - amoniakas padidėjusį išmetimo lygį, 2021-07-13 ei. paštu pateiktą patikslintą informaciją dėl teršalų viršijimo (teršalo koncentracijos matuotos automatizuota emisijų matavimo Į sistema GASMET CEMSII, matuojant nuolatiniais matavimais) ir pateiktus termofikacinės jėgainės kamine sumontuotos automatinės matavimo sistemos atliekamų nuolatinių teršalų matavimų duomenis (Dienos ataskaita 30.06.2021), nustatyta, kad katilo paleidimo metu 2021-06-30 laikotarpyje 08:00- 08:30 val., 08:30-09:00 val., 12:00-12:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.1-3/2014 (pakeisto 2016-10-12) (toliau - TIPK leidimas) 8 p. neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3. Amoniako koncentracija 2021-06-30 buvo: 08:00-08:30 val. - 24,552 mg/Nm3, 08:30-09:00 va. - 23,832 mg/Nm3, 12:00-12:30 val. buvo 20,456 mg/Nm3. 2014-10-10 UAB „F. K.“ direktoriaus įsakymu Nr. IV-14-19 patvirtinto UAB „F. K.“ jėgainės neatitiktinių veiklos sąlygų techninio reglamento 1 p., prie neįprastų (neatitiktinių) veiklos sąlygų yra priskirtas planinis katilo paleidimas, numatyta amoniako koncentracija (30 min vidurkis) 20 mg/Nm3. Tai, kad 2021-06-30 nuo 08:00 iki 12:30 val. vyksta katilo paleidimas, pagrindžia UAB „F. K.“ 2021-07-13 el. paštu pateikta patikslinta informacija. 2021-07-02 UAB „F. K.“ el. pranešime nurodyta, kad amoniako leidžiamos vidutinės pusės valandos vertės (koncentracijos) normatyvo viršijimo priežastis yra amoniako dozavimo siurblio gedimas. Pagal 2013- 07-15 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.22 p., termofikacinėje jėgainėje atliekomis kūrenamo katilo paleidimas, amoniako dozavimo siurblio gedimas priskiriami neįprastom: (neatitiktinėms) veiklos sąlygoms. Tuo buvo pažeistas TIPK leidime neatitiktinėms veiklos sąlygom nurodyta nustatytas į atmosferą išmetamo teršalo kiekio normatyvas (maksimaliai leidžiama ribin vertė). Atsakingas asmuo yra UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J., pagal 2014-09-12 UAB „F. K.“ direktoriaus įsakymą Nr. IV-14-11 ir UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginę instrukciją. Nutarimu R. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 500 eurų bauda. Nutarimą Pareiškėjas apskundė Klaipėdos apylinkės teismui. Skunde prašo panaikinti Nutarimą. Administracinė atsakomybė už nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 3 dalyje, padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išmesti teršalus į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimų būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodančios, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, kitaip tariant nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė tinkamai teisės aktais nustatytų pareigų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvo pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Minimi teisės aktai reglamentuoja teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus. Nagrinėjimu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „F. K.“ viršijo TIPK leidime nustatyto į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ir tuo pažeidė aukščiau minimus teisės aktus. R. J. yra atsakingas asmuo už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi UAB „F. K.“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su tuo, jog jis yra kaltas dėl amoniako normatyvo viršijimo. Nurodo, kad UAB „G. K.“ išmesti amoniako kiekiai viršijo TIPK leidime nustatytą normatyvą dėl amoniako dozavimo siurblių gedimo, tai yra dėl tokios aplinkybės, kuri niekaip nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir situacijos, kurios pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Pareiškėjas neginčija departamento nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra to, kad buvo viršytas TIPK leidime numatytas amoniako normatyvas. Nurodo, jog normatyvas viršytas dėl amoniako dozavimo siurblių gedimo - vieno siurblio sandariklis pilnai išlūžo, kito siurblio sandariklio paviršius išsibraižė, todėl siurblys nebesukeldavo slėgio. Amoniako dozavimo siurbliai sugedo dėl susidėvėjusių vidinių siurblių dalių. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už amoniako dozavimo siurblių remontą, priežiūrą, jis neturėjo nei pareigos, nei galimybės numatyti, kad toks gedimas galėjo įvykti ar tam užkirsti kelią. Iš UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginės instrukcijos matyti, kad laboratorijos ir darbų saugos inžinieriumi skiriamas asmuo yra išmanantis įmonės veiklos veikimo principus, turintis patirties aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo srityje (1.2 punktas); laboratorijos ir darbų saugos inžinierius turi žinoti ir išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, taisykles ir kitus normatyvinius dokumentus reglamentuojančius elektrinės ir jos įrangos įrengimą, eksploatavimą bei bandymus (1.4.4 punktas); pagrindinius technologinius įrengimus ir jų darbo principus (1.4.6 punktas); automatinio ir kompiuterinio proceso valdymo principus (1.4.10 punktas); pavojingus įrenginius ir darbus, kenksmingas sveikatai darbo vietas ir jų normalizavimo galimybes (1.4.17 punktas). Pagal laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas seka ir kartu su operatyvinio valdymo komanda užtikrina jėgainės technologinio proceso cheminį režimą (2.2 punktas); dalyvauja veikloje ar vystymo projektuose, kuriuose reikia cheminių ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės ir civilinės saugos ekspertinių žinių (2.4 punktas); dalyvauja planuojant aptarnavimo darbus, kuriuose būtinos cheminės ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos žinios (2.9 punktas). Laboratorijos ir darbų saugos inžinierius atsako už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, turto ir aplinkos apsaugos, gamybinės sanitarijos, civilinės saugos reikalavimų pažeidimus (4.2.2 punktas); už valstybinių standartų, techninių ir technologinių sąlygų, reglamentų bei taisyklių pažeidimus (4.2.4 punktas). Iš UAB „F. K.“ direktoriaus 2014-09-12 įsakymo Nr. IV-14-11 „Dėl atsakingo asmens už aplinkos apsaugą skyrimo“ matyti, kad laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J. skiriamas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi UAB „F. K.“.

Iš į bylą pateikto 2021-06-07 akto matyti, kad atlikus UAB „F. K.“ priklausančios termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų stabdymą, paruošė įrenginius inspekcijos ir remonto darbams. Šiame akte pasirašiusieji patvirtina, jog įrenginiai remontui buvo perduoti ir priimti. Taip pasirašiusių asmenų yra R. J. parašas. Iš 2021-06-28 akto matyti, kad atlikus UAB „F. K.“ priklausančios termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų inspekciją ir remontą, aktą pasirašiusieji patvirtino, kad remonto tarnybą atliko termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų inspekciją ir remonto darbus bei paruošė juos eksploatacijai. Pasirašiusieji patvirtina, jog įrenginius eksploatacijai perduoda. Tarp pasirašiusių asmenų yra R. J. parašas. Nors R. J. nurodo, jog aktus pasirašė, nes kaip laboratorijos inžinierius yra atsakingas už cheminį vandens rėžimą. Tačiau pastebėtina, kad aktuose nėra kalbama apie cheminio vandens rėžimo procesus, priešingai, juose patvirtinama, kad termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų inspekcijos, remonto darbai atlikti, jie paruošti eksploatacijai tinkamai. Vertinant laboratorijos ir darbų saugos inžinierius pareigybinėje instrukcijoje numatytas bendrąsias funkcijas, pareigas, atsakomybę bei 2014-09-12 įsakymu Nr. IV-14-11 paskirta atsakomybę, galima teikti, kad R. J. yra žinantis ir išmanantis pagrindinius termofikacinės jėgainės technologinius įrengimus ir jų darbo principus, kaip atsakingas asmuo už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje, vadovaujantis pareigybine instrukcija, dalyvauja bendrovės veikloje, kuriuose reikia cheminių ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės ir civilinės saugos ekspertinių žinių, dalyvauja planuojant aptarnavimo darbus, kuriuose būtinos cheminės ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos žinios, atsako už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, valstybinių standartų, techninių ir technologinių sąlygų, reglamentų bei taisyklių pažeidimus. Todėl jis, kaip kompetetingas bei atsakingas asmuo, dalyvavo planuojant termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų inspekciją bei remonto darbus ir jų vykdymo procesuose iki įrenginiai ir sistemos buvo paruoštos eksploatacijai. Nors R. J. paaiškino, kad nežinojo kokių įrenginių remonto darbai buvo atlikti, konkrečiai ar buvo inspektuoti ir remontuoti amoniako dozavimo siurbliai, tačiau manytina, jog jis privalėjo šias aplinkybes žinoti, kadangi turėjo dalyvauti planuojant termofikacinės jėgainės technologinių įrenginių ir sistemų aptarnavimo darbus, juos inspektuojant, remontuojant, o baigus remonto darbus perduodant eksploatavimui (šias aplinkybes patvirtina pareiginė instrukcija, 2014-09-12 įsakymas, 2021-06-07 ir 2021-06-28 aktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021-06-28 akte nurodyta, jog remonto darbai yra pateikti remonto darbų ataskaitoje. R. J. buvo prašoma pateikti visus duomenis, susijusius su termofikacinės jėgainės metinių aptarnavimų, tačiau šios ataskaitos ir 2021-06-28 akto (šį aktą pateikė advokatas kartu su skundu) jis nepateikė sąmoningai.

Departamentas akcentuoja, kad UAB „F. K.“ yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį atliekų deginimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, taigi jam nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl bendrovė (atsakingi asmenys) yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Be to, UAB „F. K.“ turi pareiga laikytis ir specialaus jos veiklai išduoto TIPK leidimo sąlygų. Įvykęs amoniako siurblių gedimo dėl susidėvėjimo faktas tik patvirtina, kad bendrovė ir jos atsakingi asmenys netinkamai vykdė pareigą užtikrinti savalaikę termofikacinės jėgainės eksploatuojamų įrenginių ir sistemų priežiūrą. Nors Skunde nurodoma, kad 2021-06-28 aktas patvirtina, jog perduodant įrenginius eksploatacijai buvo atlikti visi būtini kontrolės veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiems jėgainės veiklos sutrikimams, tačiau Departamento vertinimu, ši kontrolė buvo nepakankama, nes katilo paleidimo metu dėl susidėvėjimo, kaip patvirtino pats R. J., sugedo ne vienas, bet netgi abu amoniako dozavimo siurbliai, kas rodo bendrovės ir atsakingų asmenų nerūpestingumą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Nutarimą, dėl ko tenkinti Pareiškėjo Skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Departamentas sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 640 straipsniu Atsakovas Teismo prašo atmesti pareiškėjo R. J. skundą dėl 2021-09-02 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3753-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu R. J. parodė, kad su nutarimu nesutinka dėl trijų priežasčių: pirma, AAD neįsigilino į situaciją, kadangi jo atsakomybė yra už laboratoriją, darbų saugą, aplinkosaugą, o ne už techninę įrenginių priežiūrą. Priežastis, kodėl amoniako viršijimas įvyko yra būtent techninis siurblių gedimas, o jis asmeniškai net neįsivaizduoja ir nežino apie tokių siurblių egzistavimą ir jų vietą, todėl, jo manymu, bausti jį už tokių siurblių gedimo pasekmes, apie kuriuos jis net nenumano yra neteisinga. Antra, toks atvejis, kad vienu metu sugestų du amoniako dozavimo siurbliai, kurie yra du, būtent dėl to, kad tokiu atveju, jeigu vienas siurblys sugestų, antrasis atliktų šio funkciją. Dviejų siurblių sugedimas vienu metu yra visiškas force majore ir tokias situacijas numatyti yra visiškai neįmanoma. Trečia, neneigiamas faktas, kad į atmosferą buvo išmestas didesnis amoniako normatyvas, nei numatyta TIPK leidime, tačiau, svarbu pažymėti, kokio dydžio tai buvo viršijimas. Per tris pusvalandžius, kalbama apie 10 mg virš ribos leistino kiekio, tai gautųsi apie 1 kg. amoniako, kas reiškia, kad remiantis taršos leidimu, per metus į orą leidžiama išmesti 18,8 t., tai apytiksliai apie 19 tonų per metus. Per šiuos metus išmetė į orą vieną toną, tame tarpe ir tas papildomas 1 kg liepos mėnesį, paleidimo metu. Pripažino, kad buvo padaryta žala gamtai, bet nebuvo pažeisti metiniai leidžiami išmetimo normatyvai. Pagal bendrovėje egzistuojančius nuostatus, 11 mėnesių yra dirbama, o vieną mėnesį remontuojami įrenginiai. Techninės tarnybos turi remonto grafikus, kuriuos sudaro pagal įrangos gamintojo rekomendacijas. Minėtų amoniako siurblių remonto laikas, pagal gamintojo rekomendacijas, dar nebuvo suėjęs, todėl per gamybos sustabdymą, šie siurbliai nebuvo remontuojami, nes nebuvo požymių, kad jie būtų gendantys, ar būtų suėjęs aptarnavimo laikas. Du amoniako siurbliai yra skirti būtent tam, kad sugedus vienam siurbliui, antrasis atliktų jo funkcijas, šiuo atveju abiejų siurblių sugedimas buvo visiškai kritinė ir nenumatyta situacija. Bendrovės istorijoje tai pirmasis toks atvejis, kai sugedo abu amoniako siurbliai. Jo pareigybė yra susijusi su laboratorija, darbų sauga ir aplinkos apsauga. Įrenginių remonto metu, jis dalyvauja, kaip asmuo, atsakingas už darbų saugą. Kadangi jėgainė remonto metu pereina į ribotos gamybos atsakomybę, jo atsakomybė yra už darbuotojų saugą, kad niekas nesusižalotų. Įrenginių techninė būklė nėra nei jo darbas, nei jo atsakomybė. Jis jų nežino, nei planuoja jų veikimo. Yra organizacija, yra skirtingi žmonės ir visi turi skirtingas atsakomybes. Kalbant apie cheminį vandens rėžimą ir jo sąsają su amoniako dozavimo siurbliais, visų pirma pasisakytina, kad cheminis vandens rėžimas tai yra vanduo, kuris cirkuliuoja katile, jo parametrų užtikrinimas, kad vanduo būtų ypatingai švarus ir, kad nesusidarytų kalkės toks pat principas, kad neatsitiktų ir katile. Kaip susiję išmetimas su cheminiu vandens rėžimu negalėtų įvardinti. Amoniakas dozuojamas į dūmus, ten yra azoto oksidai, kuriuos amoniakas suriša, tokiu būdu išmetime yra mažiau azoto oksido. Vanduo su dūmais neturi jokio sąryšio, tai du atskiri dalykai. Vanduo cirkuliuoja katilo vamzdžiuose, jo sienelėse, o dūmai yra pačiame katile. Jis atsakingas už cheminį vandens rėžimą, bet tai nėra visiškai nieko bendro su aplinkosaugos dalimi, tai visiškai skirtingos funkcijos, sujungtos vienoje darbo vietoje, viename žmoguje. Už ką konkrečiai jis atsakingas yra reglamentuota pareigybės aprašyme, kur numatyta, kad jis yra atsakingas už tuos reikalavimus kurie yra pareigybės aprašymo ribose, t. y. už aplinkosaugos ataskaitų parengimą, už atstovavimą įmonei aplinkosaugos klausimais, už įrenginių techninę priežiūrą ir t.t. Tarnybos susideda iš kelių žmonių, tarp kurių yra atsakingas asmuo ir už techninę įrenginių būklę, jo funkcija nesusijusi su remontu ir technine priežiūra, jo pavaldumas tiesiogiai direktoriui, remonto vadovas turi sau pavaldžius asmenis, atsakingus už techninę ir remonto priežiūrą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu, institucijos atstovė Asta Peleckienė palaikė savo atsiliepime į R. J. skundą nurodytas aplinkybes. Taip pat papildė, kad amoniako dozavimo siurbliai yra tiesiogiai susiję su jėgainės procesais. Tiek minimas cheminio vandens rėžimo procesas taipogi tiesiogiai susijęs su sugedusiais amoniako dozavimo siurbliais. Institucija mano, kad prieš paleidžiant katilą turėjo žinoti ir numatyti, kad įrenginių inspektavimo metu būtina atkreipti dėmesį į pagrindinius jėgainės įrenginius kurie dalyvauja diegime. Turėjo dalyvauti tiek juos inspektuojant, tiek perduodant eksploatavimui, nes tai yra numatyta atsakingo asmens pareigybėse. R. J. nurodė, kad nėra atsakingas už įrenginių techninę dalį, tačiau iš priimtų sprendimų matyti, kad atsakingas asmuo už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi įmonėje yra būtent R. J.. Tiek pagal pareigybės aprašymą, tiek pagal direktoriaus įsakymą. Ankstesniuose sprendimuose dėl taršos viršijimo jis sutinka, su visais pareikštais kaltinimais, būtent viename iš sprendimų yra dėl šlako eskalatoriaus gedimo viršijimas. Toliau, ankstesniuose sprendimuose taip pat matyti, kad dėl tam tikrų katilo paleidimo neatitiktinėmis sąlygomis buvo viršyta amoniako norma numatyta TIPK leidime. Taip pat institucijos priimtas sprendimas, nutarimas buvo tapačiai su ginčijamu. Ankstesniame nutarime taipogi katilo paleidimo metu buvo viršyta sieros dioksido koncentracija, tuo metu R. J. aiškino, kad sieros dioksido viršijimas priklausė nuo to, kokia pakura buvo pakrauta į katilą. Galima sakyti, kad jis taipogi nėra atsakingas už pakuros į katilą pakrovimo darbus, tačiau šią atsakomybę jis vis tiek pripažino. Šiuo atveju susidaro toks įspūdis, kad atsakingas asmuo kada nori būti atsakingas, tada ir būna. ANK 242 straipsnis yra blanketinė norma, pakanka nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai, o tai tyrimo metu buvo nustatyta. Būtent už šio teisės akto pažeidimą yra atsakingas bendrovės atsakingas asmuo. Asmuo nėra baudžiamas už vienokio ar kitokio įrenginio gedimą, baudžiamas už tai, kad buvo nustatytas viršijimas, kuris nurodytas įmonės TIPK leidime. Pagal pareigybines instrukcijas, pagal direktoriaus įsakymą, nustatyta, kad išskirtinai, būtent R. J., yra atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje. Amoniako normos viršijimas yra aplinkosauginis pažeidimas, kurį R. J. pats pripažino teikdamas paaiškinimus, kad yra atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi įmonėje. R. J. dalyvavo procese, sustabdant jėgainės darbą, sustabdant ir paleidžiant katilą, pagal pareigybės instrukciją turėjo dalyvauti atliekant minėto katilo planavimo darbus, inspektuojant įrenginius, ir jis turėjo žinoti ir numatyti. Taipogi pareigybės įpareigoja jį išmanyti visus šiuos techninius dalykus įmonėje, įskaitant įrenginius. Aplinkybė, kad yra remiamasi, kaip vienu iš argumentų R. J. atžvilgiu priimtais ankstesniais argumentais, nėra esminė aplinkybė, tai tik vienas iš sietinų dalykų, nustatant R. J. kaltę. R. J. pats pripažino, kad yra atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Aplinkybė, kad R. J. turėjo numatyti, siurblių gedimo galimybę yra ta, kad prieš paleidžiant katilą, buvo bendrovėje sudaromi aktai dėl remonto darbų, dėl inspektavimo, dėl įrenginių perdavimo eksploatacijai. Visuose šiuose procesuose dalyvavo R. J. kaip atsakingas asmuo ir jis turėjo dalyvauti inspektuojant šiuos įrenginius bei aktuose esantis parašas patvirtina tai, kad visi įrenginiai buvo perduoti geros būklės, tinkami paleidimui. Įmonės įrenginių inspektavimas patvirtina, kad siurbliai turėjo būti bandomi birželio mėnesį. Nors R. J. paminėjo, kad jie net nebuvo apžiūrimi, todėl keliamas klausimas, ar tai buvo atsakingas įmonės elgesys, jog pagrindiniai įrenginiai nebuvo inspektuojami. R. J. pats minėjo, kad įrenginiai turi būti tikrinami vieną kartą metuose, tai logiškai suvokiama, kad sustabdžius jėgainės veiklą, tuo metu turėjo būti tikrinami ir pagrindiniai įrenginiai. R. J., o ne kitiems asmenims, taikoma atsakomybė būtent už TIPK leidime numatytų reikalavimų pažeidimą, o ne už technikos gedimą. Nutarimas yra surašytas teisingai ir prašo jo nenaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „F. K.“ Direktoriaus įsakymo Nr. IV-14-11 matyti, kad laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J. paskirtas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi UAB „F. K.“ (b. l. 9).

Iš UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginės instrukcijos matyti, kad laboratorijos ir darbų saugos inžinierius nėra atsakingas už įrenginių techninę būklę ir jų priežiūrą. Šias pareigas einantis asmuo yra išmanantis įmonės veiklos veikimo principus, turintis patirties aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo srityje (1.2 punktas); laboratorijos ir darbų saugos inžinierius turi žinoti ir išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, taisykles ir kitus normatyvinius dokumentus reglamentuojančius elektrinės ir jos įrangos įrengimą, eksploatavimą bei bandymus (1.4.4 punktas); pagrindinius technologinius įrengimus ir jų darbo principus (1.4.6 punktas); automatinio ir kompiuterinio proceso valdymo principus (1.4.10 punktas); pavojingus įrenginius ir darbus, kenksmingas sveikatai darbo vietas ir jų normalizavimo galimybes (1.4.17 punktas). Pagal laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas seka ir kartu su operatyvinio valdymo komanda užtikrina jėgainės technologinio proceso cheminį režimą (2.2 punktas); dalyvauja veikloje ar vystymo projektuose, kuriuose reikia cheminių ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės ir civilinės saugos ekspertinių žinių (2.4 punktas); dalyvauja planuojant aptarnavimo darbus, kuriuose būtinos cheminės ar aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos žinios (2.9 punktas). Laboratorijos ir darbų saugos inžinierius atsako už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, turto ir aplinkos apsaugos, gamybinės sanitarijos, civilinės saugos reikalavimų pažeidimus (4.2.2 punktas); už valstybinių standartų, techninių ir technologinių sąlygų, reglamentų bei taisyklių pažeidimus (4.2.4 punktas). (b. l. 10-13).

Iš 2021-06-07 ir 2021-06-28 aktų, bei įrenginių bandymų techninės programos matyti, kad UAB „F. K.“ paruošti ir perduoti įrenginiai (katilas) remonto darbams. Matyti, kad siurbliai remonto darbams perduoti nebuvo. Priimant ir perduodant įrenginius remonto darbams vienas iš 5 pasirašiusių asmenų – R. J.. (b. l. 14, 15, 71-81).

Iš 2021-07-02 el. laiško matyti, kad R. J. pranešė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos apie tai, kad UAB „F. K.“ termofikacinėje jėgainėje fiksuotas padidėjęs išmetimų lygis. (b. l. 34).

Iš 2021-07-13 el. laiško matyti, kad R. J. siuntė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 2021-06-30 išmetimų ataskaitą. (b. l. 35-60).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas.

AOAĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių.

AAĮ 19 straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.

AAĮ 19¹ straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

Susipažinus su R. J. skundu bei jo motyvais bei teismo posėdžio metu išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad skundas yra pagrįstas. Teismo posėdžio metu R. J. neneigė, jog nutarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2021-06-30 UAB „F. K.“ katilo paleidimo metu, laikotarpyje 08:00-08:30 val., 08:30-09:00 val., 12:00-12:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta T1PK leidimo 8 p. neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3, tačiau nesutiko, jog dėl nurodyto pažeidimo, jis, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra kaltas ir nurodė, kad šiuo atveju, jis apskritai nėra tinkamas subjektas. Pirmiausia, nurodė, kad pažeidimas įvyko dėl amoniako dozavimo siurblių gedimo, tai yra dėl tokios aplinkybės, kuri niekaip nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir situacijos, kurios pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už amoniako dozavimo siurblių remontą, priežiūrą, jis neturėjo nei pareigos, nei galimybės numatyti, kad toks gedimas galėjo įvykti, ar tam užkirsti kelią, ką patvirtina UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginė instrukcija bei UAB „F. K.“ direktoriaus 2014-09-12 įsakymas Nr. IV-14-11 „Dėl atsakingo asmens už aplinkos apsaugą skyrimo“, kuriame matyti, kad laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J. skiriamas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi UAB „F. K.“. R. J. skunde pažymėjo, jog visi jėgainės įrenginiai yra reguliariai inspektuojami pagal bendrovėje parengtą planą. Šiais metais, t. y. 2021-06-07 visi jėgainės įrenginiai buvo perduoti inspekcijai ir remontui (Priedas Nr. 5), o 2021-06-28 po inspekcijos ir remonto grąžinti eksploatavimui (Priedas Nr. 6). Pareiškėjas R. J. yra vienas iš šiuos aktus pasirašiusių asmenų, tačiau pareiškėjas nėra atsakingas asmuo už amoniako dozavimo siurblių remontą, priežiūrą ar kitus su šiais siurbliais susijusius darbus.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinių nusižengimų bylose asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu jis, teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas - tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis - atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

R. J. skunde nurodo, jog už įrenginių techninę priežiūrą ir gedimus jis nėra atsakingas, ši atsakomybė yra priskirtina kitiems bendrovėje dirbantiems asmenims atitinkamai pagal jų pareigybes. AAD nutarime nurodytas faktas, jog R. J. buvo tarp asmenų atsakingų už remontą, kuriems 2021-06-07 aktu įrenginiai buvo perduoti yra nepagrįsta, kadangi nėra paaiškinta aplinkybė, kaip įrenginių perdavimas remontui yra susijęs su gedimu ir kaip įrenginio priėmimas remontui gali patvirtinti R. J. kaltę. AAD atsiliepime į R. J. skundą nurodo, kad administracinė atsakomybė už nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 3 dalyje, padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išmesti teršalus į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimų būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodančios, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, kitaip tariant nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė tinkamai teisės aktais nustatytų pareigų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad išties buvo pažeista AAĮ 19 straipsnio 2 dalis, OAĮ 18 straipsnio 1 dalis. Teismas pritaria institucijos išdėstytiems motyvams apie tai, jog nors ir patvirtina tai, jog nėra būtinybės nustatyti, jog buvo siekiama įvykdyti pažeidimą, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tačiau, faktų, patvirtinančių R. J., kaip tinkamo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimą – nepateikta. Byloje esantys rašytiniai duomenys, patvirtina, kad R. J., nežinojo ir negalėjo žinoti apie įrenginių gedimą, dėl ko ir pateko amoniako viršyta dozė į aplinką. Tai, kad siurblių techninis gedimas nėra R. J. atsakomybė yra numatyta ir UAB „F. K.“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareiginėje instrukcijoje.

Departamentas savo atsiliepime į R. J. skundą nurodo, kad R. J. 2021-06-07 ir 2021-06-28 aktus pasirašė, nes kaip laboratorijos inžinierius yra atsakingas už cheminį vandens rėžimą. Tačiau pastebėtina, kad aktuose nėra kalbama apie cheminio vandens rėžimo procesus, priešingai, juose patvirtinama, kad termofikacinės jėgainės įrenginių ir sistemų inspekcijos, remonto darbai atlikti, jie paruošti eksploatacijai tinkamai. Teismo posėdžio metu R. J. šiuo klausimu pasisakė, nurodydamas jog techninės tarnybos turi remonto grafikus, kuriuos sudaro pagal įrangos gamintojo rekomendacijas. Minėtų amoniako siurblių remonto laikas, pagal gamintojo rekomendacijas, dar nebuvo suėjęs, todėl per gamybos sustabdymą, šie siurbliai apskritai nebuvo remontuojami, nes nebuvo požymių, kad jie būtų gendantys, ar būtų suėjęs aptarnavimo laikas, taigi ir dėl to nieko nebuvo minima aktuose.

Skunde išdėstytais motyvais, bei teismo posėdžio metu, R. J., nors ir neneigė paties fakto, jog buvo viršytas amoniako išmetimas į orą, tačiau jis teigė nesant kaltės ne tik jo, kaip netinkamo administracinėje byloje patraukto subjekto, tačiau ir kitų, bendrovės darbuotojų, kurių pareigybė numato atsakomybę už įrenginių techninę priežiūrą ir gedimą. Atkreiptinas dėmesys, jog visi jėgainės įrenginiai 2021-06-07 buvo perduoti inspekcijai ir remontui - kas savo esme yra įprastinė ir standartinė procedūra - o 2021-06-28 aktu įrenginiai po inspekcijos ir remonto buvo grąžinti eksploatacijai. Būtina pažymėti, jog 2021-06-28 aktu 5 asmenų grupė, įskaitant ir R. J., perduodama įrenginius patvirtino, jog remonto darbai buvo atlikti pagal paruoštą ir suderintą remonto grafiką, įrenginiai buvo paruošti eksploatacijai. Taigi perduodant įrenginius eksploatacijai buvo atlikti visi būtini kontrolės veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiems jėgainės veiklos sutrikimams. Vis dėlto įrenginio gedimo ne visada galima išvengti, jį numatyti. Kaip jau minėta, 2021-06-30 įvyko iš karto dviejų amoniako dozavimo siurblių gedimas, kurio numatyti negalėjo ne tik pareiškėjas, kuris ir nėra atsakingas už šių įrenginių techninę priežiūrą, tačiau negalėjo numatyti ir Bendrovės specialistai, kurie yra atsakingi už įrenginių priežiūrą ir remontą. Amoniako normatyvas buvo viršytas dėl netipinės situacijos, vienu metu sugedus abiem amoniako dozavimo siurbliams. Taip pat, teismo posėdžio metu nurodė, kad į atmosferą buvo išmestas didesnis amoniako normatyvas, nei numatyta TIPK leidime, tačiau, svarbu pažymėti, kokio dydžio tai buvo viršijimas. Per tris pusvalandžius, kalbama apie 10 mg virš ribos leistino kiekio, tai gautųsi apie 1 kg. amoniako, kas reiškia, kad remiantis taršos leidimu, per metus į orą leidžiama išmesti 18,8 t, tai apytiksliai apie 19 tonų per metus. Per šiuos metus išmetė į orą vieną toną, tame tarpe ir tas papildomas 1 kg liepos mėnesį, paleidimo metu. Pripažino, kad buvo padaryta žala gamtai, bet nebuvo pažeisti metiniai leidžiami išmetimo normatyvai, taigi bet kuriuo atveju, nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas kaip nepagrįstas.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2021 m. birželio 30 d., nuo 08.00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 12.30 val., (duomenys neskelbtini), įvertinus UAB „F. K.“ 2021-07-02 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktą UAB „F. K.“ el. pranešimą apie UAB „F. K.“ eksploatuojamoje termofikacinėje jėgainėje paleidžiant atliekomis kūrenamą katilą fiksuotą teršalo - amoniako padidėjusį išmetimo lygį, 2021-07-13 el. paštu pateiktą patikslintą informaciją dėl teršalų viršijimo (teršalo koncentracijos matuotos automatizuota emisijų matavimo sistema GASMET CEMSI1, matuojant nuolatiniais matavimais) ir pateiktus termofikacinės jėgainės kamine sumontuotos automatinės matavimo sistemos atliekamų nuolatinių teršalų matavimų duomenis (Dienos ataskaita 30.06.2021), nustatyta, kad katilo paleidimo metu 2021-06-30 laikotarpyje 08:00-08:30 val., 08:30-09:00 val., 12:00-12:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta T1PK leidimo 8 p. neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3., todėl institucija padarė teisingą išvadą, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 242 straipsnio 3 dalyje, tačiau klaidingai nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas - R. J.. Institucija surašydama nutarimą, kuriuo R. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda 500 eurų, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu duotais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J., institucijos atstovės Astos Peleckienės parodymais, teismas konstatuoja, jog R. J. yra netinkamas subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl paskirta administracinė nuobauda paskirta netinkamai ir yra naikintina.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Atsižvelgus į pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius duomenis apie tai, jog R. J. nėra atsakingas už dviejų amoniako dozavimo siurblių gedimą, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – nustatyti asmenį (asmenis), atsakingus už dviejų amoniako dozavimo siurblių gedimą, dėl ko katilo paleidimo metu 2021-06-30 laikotarpyje 08:00-08:30 val., 08:30-09:00 val., 12:00-12:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta T1PK leidimo 8 p. neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3, ir jam (jiems) surašyti administracinio nusižengimo protokolą už padarytą (-us) nusižengimą (-us). Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3753-2021 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė