- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- e2-252-1030/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ vadovui M. J., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ vadovui M. P., atsakovės atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ dėl prievolės įvykdymo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jogrema dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 3 438,25 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 24 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei suderintas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovei tinkamai suteikus suderintas paslaugas atsakovei, 2020 m. sausio 28 d. buvo išsiųstas priminimas apie neatliktą paslaugų apmokėjimą. 2020 m. vasario 4 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 417, 420 ir 421, kurių bendra suma yra 3 438,25 Eur. Ieškovė, reaguodama į atsakovės atsisakymą ir vadovaudamasi 2019 m. liepos 24 d. Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.2 punktu, numatančiu, kad bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai informuodama kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos, jei kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir neištaiso šio pažeidimo per reikalavime nurodytą protingą terminą bei 9.3 punktu, numatančiu, kad bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai informuodama kitą šalį raštu prieš 60 dienų, 2020 m. vasario 5 d. pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, dar kartą prašydama įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovė neįvykdė prievolės, o sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 5 d., ieškovė neturi kitų galimybių apginti savo teises, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl sutartimi nustatytos prievolės įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Be to, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš ieškovės UAB „Jogrema“ atsakovei UAB „MNTO statyba“ 4 912,34 Eur žalos atlyginimo; ieškovei UAB „Jogrema“ priklausančius 3 438,23 Eur įskaityti į prašomos priteisti žalos sumą, priteisiant iš ieškovės likusios nepadengtos žalos sumą 1 474,11 Eur atsakovei; priteisti atsakovei iš ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir priešieškinyje nurodoma, jog 2019 m. lapkričio mėn., ieškovei vykdant pastolių montavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojai, dirbdami neatsakingai ir neapdairiai, sugadino naujai pastatytų stogų dangas, jų konstrukcijas, sulankstė ir apgadino ventiliacijos vamzdį ir kt. Šie sugadinimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose ir, vadovaujantis šalių sutarties 3.3 punktu, perduoti ieškovei kartu su pretenzijomis ir reikalavimu pašalinti padarytus sugadinimus. Šalių sudarytos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad, nustatant nuostolių dydį dėl netinkamo paslaugų teikimo fakto, klientas turi pakviesti dalyvauti paslaugos teikėjo atstovą; paslaugos teikėjo atstovui neatvykus dalyvauti nustatant nuostolių dydžio per protingą, bet ne didesnį nei 7 dienų terminą, klientas turi teisę nuostolius įvertinti vienašališkai, o paslaugų teikėjas netenka teisės prieštarauti dėl nuostolių dydžio. Ieškovė į pretenzijas ir reikalavimus atstatyti padarytus pažeidimus nereagavo, ieškovės atstovai atvykti įvertinti nuostolių dydžio nesiteikė, todėl atsakovė buvo priversta savo jėgomis ir lėšomis atstatyti ieškovės padarytus sugadinimus. Atsakovė kelis kartus informavo ieškovę apie ieškovei mokėtinos 3 438,23 Eur sumos sulaikymą iki padarytos žalos likvidavimo (2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. TPK200204, 2020 m. vasario 14 d. raštas Nr. TPK200214). Atsakovė, pašalinusi ieškovės padarytus sugadinimus, objekte, adresu (duomenys neskelbtini), patyrė 4 912,34 Eur išlaidų. Todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei mokėtina 3 438,23 Eur suma kompensavo dalį ieškovės padarytos žalos pašalinimo sąnaudas. Taigi ieškovė yra skolinga atsakovei 1 474,11 Eur.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, jog ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė patyrė turtinę žalą dėl ieškovės kaltų veiksmų. Atsakovė turi pareigą įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, tačiau šiuo atveju minėta civilinės atsakomybės sąlyga yra nepagrįsta rašytiniais duomenimis. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog paskutinis pastolių priėmimo eksploatacijai aktas Nr. 141 buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d., o paskutinė sąskaita atsakovei buvo pateikta 2019 m. lapkričio 21 d., tačiau ieškovė pretenziją „Dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai sumontuotus pastolius Šiaulių PK statybos objekte“ pareiškė tik 2019 m. gruodžio 10 d., taigi neaišku, kada buvo padaryta atsakovės konstatuota žala ir kada ją pastebėjo pati atsakovė. Įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 12 d. (pastolių sumontavimo dienos) iki 2019 m. gruodžio 10 d. (pretenzijos dėl žalos atlyginimo dienos) atsakovė nesirūpino savo statybų objekto apsauga, o ieškovė nebuvo įpareigota tokią apsaugą užtikrinti, atsakovės elgesys, bandant dėl savo nerūpestingumo patirtą žalą primesti ieškovei, laikytinas nesąžiningu ir nėra pagrįstas jokiais byloje pateiktais rašytiniais duomenimis. Šiuo atveju atsakovė neapibrėžė, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė ieškovės kaltė. 2019 m. liepos 24 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 punktas, numato, kad klientas, nustatęs netinkamą paslaugų teikimo faktą, privalo nedelsiant apie tai informuoti paslaugų teikėją. Be to, sutarties 3.4 punktas numato, kad, nustatant nuostolių dydį dėl netinkamo paslaugų teikimo fakto, klientas turi pakviesti dalyvauti paslaugos teikėjo atstovą (koordinatorių), kuriam neatvykus dalyvauti nustatant nuostolių dydį per protingą, bet ne ilgesnį nei 7 dienų terminą, klientas turi teisę nuostolius įvertinti vienasmeniškai, o paslaugų teikėjas netenka teisės prieštarauti dėl nuostolių dydžio. Kaip matyti iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos, atsakovė neįvykdė šių reikalavimų, t. y. dėl patirtų nuostolių kreipėsi tik po 32 dienų (2019 m. gruodžio 10 d.) nuo sumontuotų pastolių priėmimo eksploatacijai akto pateikimo (2019 m. lapkričio 12 d.), todėl per šį laikotarpį atsakovės patirtus nuostolius galėjo lemti bet kas, o ne ieškovė. Šiuo atveju, atsakovei siekiant įrodyti, kad būtent ieškovė sukėlė atitinkamą atsakovės paskaičiuotą žalą, atsakovė privalo nuosekliai įrodyti civilinei atsakomybei kilti nustatytų sąlygų visumą, tačiau atsakovė nepateikė konkrečių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių tokias faktines aplinkybes, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Trečiasis asmuo UAB „RNDV Statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog savarankiškų reikalavimų nekelia ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodoma, jog UAB „RNDV Statyba“ gavo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą dėl defektų šalinimo ir perdavė šią informaciją UAB „MNTO Statyba“. Defektai buvo pašalinti, šiuo metu visi statybos darbai yra baigti ir objektas priduotas be trūkumų. Kadangi defektai buvo pašalinti UAB „MNTO Statyba“, jokių pretenzijų dėl defektų trečiasis asmuo UAB „MNTO Statyba“ nereiškia. Dėl ieškovės UAB „Jogrema“ ieškinio reikalavimo nepasisako, kadangi jokios informacijos apie tai neturi. Pagal esančius byloje duomenis trečiasis asmuo palaiko atsakovės UAB „MNTO Statyba“ priešieškinį.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad, ieškovei tinkamai suteikus suderintas paslaugas atsakovei, 2020 m. sausio 28 d. buvo išsiųstas priminimas apie neatliktą paslaugų apmokėjimą. 2020 m. vasario 4 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 417, 420 ir 421, tačiau vėliau dalį skolos atsakovė grąžino, liko skolinga 3 438,23 Eur. Atsakovė minėtos skolos neneigia ir priešieškiniu tai patvirtina. Ieškovė ginčo objekte nepadarė jokios žalos, gavusi pranešimus iš atsakovės dėl žalos atlyginimo, suprato, jog atsakovė vengs atsiskaityti, kadangi visi pranešimai gauti, tik kai ieškovė paprašė padengti skolas. Ieškovė nedalyvavo žalos nustatyme, kadangi sutartis tuo metu jau buvo nutraukta, ji negavo jokių oficialių pranešimų tuo klausimu. Darbus ginčo objekte vykdė nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., pats įmonės vadovas vyko į objektą prižiūrėti kaip atliekami darbai, tačiau nevyko apžiūrėti atsakovės nurodomos žalos, kadangi jam tai oficialiu pranešimu nebuvo siūlyta padaryti. Su atsakove bendraudavo telefonu ir raštu. Apie stogo pažeidimus sužinojo tik 2020 m. sausio mėn. Pati žala buvo vienasmeniškai nustatyta atsakovės, o byloje nėra jokių neginčytinų rašytinių duomenų apie padarytą žalą. Tą mėnesį, kai atsirado žala, buvo labai vėjuota ir pastoliai atsakovės iniciatyva buvo apdengti plėvele, tai lėmė, jog nuo vėjo pastoliai šiek tiek pakrypo. Atsakovė ėmė reikalauti iš ieškovės 700 Eur žalos atlyginimo, ieškovės vadovas paaiškino atsakovei, jog ji negalėjo savavališkai padengti pastolių plėvele, kadangi yra reikalingi papildomi sutvirtinimai. Įmonės vadovas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatu nėra bendravęs.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai ieškinio reikalavimų neginčijo, tačiau prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog žala padaryta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato renovacijos metu, atsakovė ieškovę pasamdė tam, jog sumontuotų ir demontuotų pastolius. Nurodė, jog atsakovei apie stogo pažeidimus (skardos sulankstymą) pranešė pats Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, žala kilo ties ta pastato vieta, kur buvo sumontuoti pastoliai. Paaiškino, jog dėl kilusios žalos, atsirado būtinybė keisti visą stogo skardą, kadangi atsakovei nepavyko rasti tokios stogo skardos, kokia buvo pažeista. Šalys iki žalos likvidavimo manė, jog remonto išlaidos sieks apie 500 Eur, tačiau vien statybinės medžiagos (stogo skarda) kainavo gerokai virš 1000 Eur. Bendravimas tarp šalių vyko telefonu. Kilusi žala atsirado išimtinai dėl statomų ieškovės pastolių, kadangi žala kilo specifiškoje vietoje, kuri galėjo būti padaryta tik montavimo metu. Pasak atsakovės vadovo, kitaip technologiškai minėtos žalos buvo neįmanoma padaryti. Paaiškino, jog pati atsakovė išmontavo pastolius iš objekto, žala tuo metu negalėjo būti padaryta, ji buvo kilusi pastolių montavimo proceso pradžioje. Atsakovės atstovai nemano, jog bet koks asmuo galėtų patekti į objektą, kadangi tai Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, teritorija yra saugoma. Pažymėjo, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pastolių konstrukcijos ir sąlyčio vietos sutampa su žalos atsiradimo vieta – tai akivaizdus žalos padarymo šaltinis, dėl kurio atsakingi ieškovės darbuotojai.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdyje paaiškino (2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 6-22 min.), kad 2019 m. spalio mėn. pabaigoje (28 d.) pasitarime buvo leista pradėti statyti pastolius areštinės kiemelyje. Taigi toje pastato dalyje, kurioje yra areštinė, darbai buvo pradėti 2019 m. lapkričio mėn. Statant pastolius, buvo gauta žinutė iš areštinės darbuotojų, kad, montuojant pastolius, yra vaikštoma ant areštinės stogelių, areštinės vėdinimo kanalų, pasivaikščiojimo kiemelio stogelio. Trečiasis asmuo apie tai iš karto informavo UAB „RNDV statyba“ ir UAB „Energijos taupymo paslaugos“, oficialiai kreipėsi 2020 m. vasario mėn., kai buvo baigiami apšiltinimo darbai. Trečiasis asmuo pareikalavo sumontuoti naujus stogelius prie areštinės įėjimo, pasivaikščiojimo kiemelio, nuvalyti ir atstatyti vėdinimo kanalus, nes jie buvo sulankstyti ir aptaškyti. Galutinis atliktų darbų aktas buvo pasirašytas gegužės mėn. kartu su defektiniu aktu. Šie defektai per mėnesį buvo pašalinti. Nors trečiasis asmuo nenustatinėjo, kokios įmonės darbuotojai vaikšto ant stogelių, tačiau mano, kad, montuojant pastolius, UAB „RNDV statyba“ ten dar nedirbo, todėl mano, kad ten vaikščiojo pastolius montuojantys darbuotojai. Darbai buvo vykdomi areštinės kiemelyje, patekimas į šią teritoriją yra kontroliuojamas. Prie montuojamų pastolių lauke jokie kiti darbai tuo metu nebuvo atliekami. Trečiasis asmuo neišaiškino, kas dekoratyviniu tinku aptaškė vėdinimo kanalus, tik informavo rangovą. Defektinis aktas buvo rašomas 2020 m. gegužės mėn., kai buvo baigti visi darbai, kurių buvo daug. Jau lapkričio pradžioje trečiasis asmuo žinojo, kad sulankstyti stogelių karkasai, areštinės darbuotojai siuntė nuotraukas. Vėliau po pastolių montavimo skundų dėl stogelių gadinimo negauta.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, jog jis yra atsakovės darbuotojas, jo pareigos – tiekimo vadybininkas, išsilavinimas – ekonomikos ir elektromechanikos. Nurodė, jog 2019 m. spalio mėn. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai žodžiu informavo liudytoją, jog ieškovės darbuotojai montuodami pastolius padarė žalą pastato stogui (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 98-100 min.). Pačiam liudytojui teko matyti, kaip ieškovės darbuotojai montavo pastolius, jis įspėjo ieškovės darbuotojus, jog nepadarytų žalos pastato stogui, tačiau jie per žemai prisuko sijas, įlenkė keturis pastato stogo skardos lapus. Atsakovės darbuotojai darbus ant pastolių pradėjo tuo metu, kai ieškovė pateikė priėmimo – perdavimo aktą (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 101-104 min.). Pastolius demontavo pati atsakovė vasarą. Stengėsi ieškoti kuo pakeisti pažeistą stogo dangą, tačiau dėl pasenusios technologijos (netinkamų profilių), nepavyko rasti analogiškos, teko keisti visą stogo skardą (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 105-108 min.). Teko bendrauti su ieškovės atstovu dėl kilusios žalos, šalinant žalą bendravo ir su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatu (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 109-111 min.). Kol nebuvo pateiktas priėmimo – perdavimo aktas, jokie atsakovės darbuotojai nelipo ir nedirbo ant pastolių, kadangi taip elgtis neleidžia darbo saugos aktai. Susirinkimas, kurio metu liudytojas buvo informuotas apie padarytą žalą, vyko prieš pastolių perdavimą atsakovei (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 117-119 min.). Pamatęs žalą, parašė tarnybinį pranešimą, po to surašė defektinį aktą (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 123-125 min.).
Teismo posėdžio metu liudytojas O. Š. nurodė, jog jis yra teisininkas, teikiantis individualias konsultacijas, ir su UAB „MNTO Statyba“ yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį. UAB „MNTO Statyba“ 2020 m. sausio mėn. kreipėsi į jį dėl teisinių konsultacijų kaip elgtis su įmone, kuri padarė žalą – šiuo atveju tai UAB „Jogrema“ (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 128-130 min.). UAB „MNTO Statyba“ kreipėsi į jį, kadangi UAB „Jogrema“ nebendradarbiavo, į jo rašytines pretenzijas atsakė retai. Konsultantas ikiteisminio skolos išieškojimo metu informavo UAB „Jogrema“, kad mokėjimas už sutartus darbus yra sulaikomas, kol aiškinamasi situacija dėl padarytos žalos (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 131-134 min.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą
Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti jai iš atsakovės 3 438,25 Eur skolą. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį.
Nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-4863 priedas). Pagal šią sutartį (sutarties 1.1 punktas) ieškovė (paslaugų teikėja) UAB „Jogrema“ įsipareigojo pagal atsakovės (klientės) UAB „MNTO Statyba“ užsakymą suteikti atsakovei (klientei) suderintas paslaugas, paslaugų suteikimui skiriant nustatytos kvalifikacijos darbuotojus, o atsakovė (klientė) įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; užsakomų paslaugų pobūdis ir kitos sąlygos turėjo būti suderinamos kiekvienu atveju atskirai, pasirašant aptariamos sutarties priedą. Iš prie sutarties pasirašyto 2019 m. liepos 24 d. Užsakomų paslaugų duomenų akto (CBP-4863 priedas) matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl pastolių montavimo – demontavimo adresu, (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal minėtą sutartį paslaugos buvo teikiamos ir kituose objektuose.
Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui tris savo atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (CBP-4863 priedas): 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą, Serija JO Nr. 417, 1 675,54 Eur sumai už pastolių montavimą ir demontavimą adresu, (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą, Serija JO Nr. 420, 2 673,87 Eur sumai už pastolių, sijų montavimą, pastolių demontavimą adresu, (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą, Serija JO Nr. 421, 463,59 Eur sumai už pastolių demontavimą adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad nors šių sąskaitų bendra suma yra didesnė, nei prašoma priteisti ieškiniu, tarp šalių nėra ginčo dėl skolos fakto ar jos dydžio.
Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė savo prievolės atsiskaityti pagal paslaugų teikimo sutartį su atsakove nėra pilnai įvykdžiusi, ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 3 438,25 Eur piniginės prievolės įvykdymo pagal paslaugų teikimo sutartį yra pagrįstas.
Todėl, atsižvelgiant į pareikštą priešieškinį, nagrinėjamos bylos esmę sudaro tai, ar atsakovė turi priešpriešinį piniginį reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo, kurį, atsakovės prašymu, būtų pagrindas įskaityti su ieškovės reikalavimu.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
Atsakovė UAB „MNTO statyba“ priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovės UAB „Jogrema“ 4 912,34 Eur žalos atlyginimo. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2019 m. lapkričio mėn., ieškovei vykdant pastolių montavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojai sugadino stogų dangas ir ventiliacijos vamzdį, o defektus pašalino ieškovė.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (DOK-42224 priedas) nustatyta, kad pagal 2019 m. liepos 1 d. Subrangos sutartį atsakovė UAB „MNTO statyba“ (subrangovė) buvo įsipareigojusi atlikti darbus, be kita ko, objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdomame administracinės paskirties pastate). Kaip matyti iš atsakovės atliekamų darbų minėtame objekte lokalinės sąmatos ir šalių paaiškinimų, atsakovė šiame objekte atliko pastato šiltinimo bei susijusius darbus, siekiant įgyvendinti generalinio rangovo trečiojo asmens UAB „RNDV Statyba“ atliekamą nurodyto pastato modernizavimą (atnaujinimo) (sutarties preambulė). Subrangos sutarčiai įvykdyti atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su ieškove UAB „Jogrema“. Kaip minėta, pagal 2019 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-4863 priedas) (sutarties 1.1 punktas) ieškovė (paslaugų teikėja) UAB „Jogrema“ įsipareigojo pagal atsakovės (klientės) UAB „MNTO Statyba“ užsakymą suteikti atsakovei (klientei) suderintas paslaugas, paslaugų suteikimui skiriant nustatytos kvalifikacijos darbuotojus, o atsakovė (klientė) įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; užsakomų paslaugų pobūdis ir kitos sąlygos turėjo būti suderinamos kiekvienu atveju atskirai, pasirašant aptariamos sutarties priedą. Iš prie sutarties pasirašyto 2019 m. liepos 24 d. Užsakomų paslaugų duomenų akto (CBP-4863 priedas) matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl pastolių montavimo – demontavimo adresu, (duomenys neskelbtini).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Konstatuotina, kad šalis siejo sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo atveju kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui, taigi žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas.
Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 29 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Priedo Nr. 1 (DOK-42224 priedas), pasirašyto tarp užsakovo trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, paslaugų teikėjo trečiojo asmens UAB „Energijos taupymo paslaugos“ bei rangovo trečiojo asmens UAB „RNDV Statyba“, matyti, kad, atlikus darbus ginčo objekte, buvo nustatyti tokie darbų trūkumai: būtinybė atstatyti areštinės stogelius, nes sulankstytas areštinės lauko laiptų stogelio konstrukcinis karkasas (1.5 punktas), sulankstyti, aptaškyti statybinėmis medžiagomis areštinės vidiniame kiemelyje esantys vėdinimo sistemos ortakiai (1.6 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip paaiškino užsakovo trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė (2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 6-22 min.), atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo surašytas 2020 m. gegužės mėn. todėl, kad tada buvo atlikti visi darbai objekte.
Kaip matyti iš tarp rangovo UAB „RNDV Statyba“ ir užsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryto 2020 m. rugsėjo 29 d. Darbų priėmimo-perdavimo akto (DOK-42224 priedas) 1.5 ir 1.6 punktų, 2020 m. gegužės 29 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti defektai buvo pašalinti, t. y. atstatyti prie areštinės esantys stogeliai (polikarbonatinis ir skardinis) bei pakeisti ortakiai, esantys vidiniame areštinės kiemelyje.
Kaip minėta, pagal 2019 m. liepos 1 d. Subrangos sutartį atsakovė UAB „MNTO statyba“ (subrangovė) buvo įsipareigojusi atlikti apšiltinimo ir kitus susijusius darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini); šiai sutarčiai įvykdyti atsakovė pasitelkė ieškovę, sudarydama su ja paslaugų teikimo sutartį. Pabrėžtina, kad minėta subrangos sutartimi atsakovė buvo, be kita ko, įsipareigojusi darbo aplinką objekte išsaugoti tokioje būklėje, kokioje ji buvo prieš pradedant darbus (sutarties 5.2.1 punktas). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-37137 priedas) – sąskaitos, jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, sąnaudų skaičiuotė – pagrindžia, kad stogelius areštinės kiemelyje atstatė atsakovė ir dėl stogelių atstatymo patyrė 4 912,34 Eur išlaidų.
Vertinant žalos dydį, taip pat pažymėtina, kad, kaip teismo posėdyje paliudijo liudytojas M. Š., atsakovė stengėsi ieškoti kuo pakeisti pažeistą stogo dangą, tačiau dėl pasenusios technologijos (netinkamų profilių), nepavyko rasti analogiškos ir teko keisti visą stogo skardą (2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 105-108 min.). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra.
Taigi pirmiau nurodyti byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė UAB „MNTO statyba“ yra patyrusi tiesioginių nuostolių (išlaidų), atstatydama minėtus stogelius, kurie pripažintini atsakovės patirta žala. Atsakovė taip pat laikytina įrodžiusia patirtos žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina nustatyti, ar už atsakovės patirtą žalą yra atsakinga ieškovė, t. y. nustatyti ieškovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat ieškovės kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).
Šiame kontekste, visų pirma, paminėtina, kad trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. spalio mėn. pabaigoje (28 d.) pasitarime buvo leista pradėti statyti pastolius areštinės kiemelyje; taigi toje pastato dalyje, kurioje yra areštinė, darbai pradėti 2019 m. lapkričio mėn. (2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 6-22 min.). Iš byloje esančio Pastolių priėmimo eksploatacijai akto Nr. 141 (DOK-32974 priedas) matyti, kad pastoliai, kurie buvo montuojami 2019 m. lapkričio mėn., objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduoti 2019 m. lapkričio 12 d. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pastolių montavimo darbus ieškovė ties areštinės stogeliais atliko 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovės atstovo nuomone, kad atsakovės darbuotojo M. Š. 2019 m. lapkričio 29 d. surašyto tarnybinio pranešimo (DOK-42224 priedas) turinys, jog 2019 m. lapkričio 25 d. atvykęs į objektą jis pamatė, kad UAB „Jogrema“ pastolių montuotojai vaikšto ant stogelių, per vėdinimo vamzdžius, kelia abejonių, nes, remiantis trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės paaiškinimais ir 2019 m. lapkričio 12 d. Pastolių priėmimo eksploatacijai aktu Nr. 141, pastoliai buvo montuojami ir sumontuoti 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje. Tai patvirtina ir pačios atsakovės darbuotojų sudarytas 2019 m. lapkričio 4 d. defektinis aktas (DOK-42224 priedas).
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė, pastolius montavusi įmonė, galėtų būti laikoma atsakinga už vėdinimo sistemos ortakių aptaškymą statybinėmis medžiagomis, kaip tai nurodyta 2020 m. gegužės 29 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte (DOK-42224 priedo), tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad į sąnaudų skaičiuotę (DOK-37137 priedas), kuria atsakovė grindžia savo patirtos žalos dydį, yra įtrauktos tik stogelių remonto išlaidos (medžiagos ir darbas), todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės atsakomybės apimčiai galėtų turėti įtakos ta aplinkybė, kad galimai ir kito subjekto veiksmais buvo padaryta žala vėdinimo sistemos ortakiams.
Kita vertus, pažymėtina, kad, kaip paaiškino trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė (2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 6-22 min.), statant pastolius, buvo gauta žinutė iš areštinės darbuotojų, kad, montuojant pastolius, yra vaikštoma ant areštinės stogelių, areštinės vėdinimo kanalų, pasivaikščiojimo kiemelio stogelio; nors trečiasis asmuo nenustatinėjo, kokios įmonės darbuotojai vaikšto ant stogelių, tačiau mano, kad, montuojant pastolius, UAB „RNDV statyba“ ten dar nedirbo, todėl mano, kad ten vaikščiojo pastolius montuojantys darbuotojai; darbai buvo vykdomi areštinės kiemelyje, patekimas į šią teritoriją yra kontroliuojamas; prie montuojamų pastolių lauke jokie kiti darbai tuo metu nebuvo atliekami; jau lapkričio pradžioje trečiasis asmuo žinojo, kad sulankstyti stogelių karkasai, areštinės darbuotojai siuntė nuotraukas; vėliau po pastolių montavimo skundų dėl stogelių montavimo negauta. Taigi trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad žala areštinės stogeliams buvo padaryta 2019 m. lapkričio pradžioje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog pastoliai buvo perduoti naudojimui 2019 m. lapkričio 12 d., teismo nuomone, atsakovės ir trečiojo asmens atstovės teiginiai, kad, nesant sumontuotų ir perduotų atsakovei pastolių, jokių darbų ties ginčo stogeliais nei atsakovė, nei kiti subjektai negalėjo atlikti, yra logiški ir tikėtini. Paminėtina ir tai, kad, kaip patvirtino trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, patekimas į areštinės kiemelio teritoriją yra kontroliuojamas.
Iš turimų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė, 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje, vykdydama šalių paslaugų teikimo sutartį ir montuodama pastolius objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, apgadino areštinės vidinio kiemelio stogelius, būtent dėl šių ieškovės veiksmų atsakovė, vykdydama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėjo šiuos sugadinimus atstatyti ir patyrė 4 912,34 Eur žalą (tiesioginius nuostolius). Taigi byloje nustatyti ieškovės neteisėti veiksmai (bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas), priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat ieškovės kaltė (CK 6.246-6.248 straipsniai).
Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 4 912,34 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Dėl įskaitymo ir procesinių palūkanų
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Ieškovei ir atsakovei šiuo teismo sprendimu pripažinus priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, atsakovei prašant ir teismui nenustačius tokiam įskaitymui galiojančių draudimų, nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 1 474,09 Eur (4 912,34-3 438,25) žalos atlyginimo.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 77 Eur žyminio mokesčio (CBP-4863 priedas). Taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 1 270 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (DOK-32840).
Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 111 Eur žyminio mokesčio (DOK-37137). Taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 2 300 Eur (650+600+350+350+350) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-42224, DOK-42723, DOK-12523, DOK-19218, DOK-25926).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jų teisiniu atstovavimu teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Nagrinėjamoje byloje buvo visiškai patenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovės materialiniai reikalavimai, todėl kiekvienai iš šalių priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 347 Eur, o ieškovei iš atsakovės – 2 411 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai.
Įskaičius šalių priešpriešinius piniginius reikalavimus (iš atsakovės ieškovei priteistiną 3 438,25 Eur skolą ir iš ieškovės atsakovei priteistiną 4 912,34 Eur žalos atlyginimą), priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ 1 474,09 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus devynis centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 474,09 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų devynių centų) sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2020 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jogrema“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ 1 347 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ 2 411 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.